Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-10-16 · Administracinė byla Nr. eA-527-602/2024

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
eA-527-602/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02841-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
Administracinė byla Nr. eA-527-602/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Lukšių ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Lukšių ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. liepos 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20533 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0897-0513 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodoma, kad MB „Lukšių ūkis“, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktorės E. M., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, nustatytiems DK 32 straipsnyje, leido įmonėje nuo 2022 m. gegužės 11 d. dirbti pardavėjoms E. M., nuo 2022 m. balandžio 20 d. – Ž. V., nuo 2022 m. balandžio 1 d. – J. S. (toliau – ir Pardavėjos), nuo 2022 m. kovo 14 d. – atsakingam asmeniui T. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Skundžiamu Nutarimu MB „Lukšių ūkis“ paskirta 7 000 Eur bauda.

2.2. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-2358/09). Pardavėjos dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimus, buvo sudarytos tarp MB „Lukšių ūkis“ ir šių asmenų paslaugų teikimo sutartys, todėl šalis siejo ne darbo, o civiliniai paslaugų teikimo santykiai, kurie negalėjo būti prilyginami darbo santykiams ir konstatuotas nelegalaus darbo faktas.

2.3. Priešingai nei VDI vertino, nėra būtinas konkretaus rezultato sukūrimas, nes tai nėra rangos sutartys, tai yra paslaugų teikimo sutartys, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Pardavėjos individualią veiklą vykdė savo iniciatyva ir savo noru, o paslaugų teikimo sutartys sudarytos šalių susitarimu ir laisva valia. Direktorė E. M. tik nustatydavo savo produkcijos kainas ir surinkdavo pinigus už MB „Lukšių ūkis“ parduotą produkciją. Nurodymai buvo duodami tik tokie, kurie buvo susiję su tuo, jog pareiškėjo perduota produkcija nebūtų pažeista (nesugestų), būtų laiku parduodama. Pardavėjoms nebuvo jokio nustatyto darbo grafiko, joms tiko pasirinktas laikas ir jos teikė paslaugas pačių pasirinktu laiku, paslaugos buvo teikiamos tik pagal susitarimą. Pareiškėjas nekontroliavo Pardavėjų veiklos, nemokėjo jų mokesčių, mokėjo sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas, o pačios Pardavėjos mokėjo visus individualios veiklos mokesčius valstybei, t. y. veikė savarankiškai.

2.4. Priešingai nei nurodoma Nutarime, Pardavėjos turėjo ekonominę riziką, nes neteikiant paslaugų ar jas teikiant netinkamai, joms nebūtų mokamas sutartyje numatytas užmokestis už suteiktas paslaugas, motyvuojant netinkamu paslaugų teikimu. Tinkamą paslaugų teikimą kontroliavo pareiškėjo direktorė ir tokią teisę pagal sutartį ji turėjo, nes tik už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą sumą. Visiškas nesidomėjimas paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis būtų nelogiškas ir netgi keltų riziką pareiškėjo verslui, jo pelningumui, kadangi visas pelnas tiesiogiai priklauso nuo laiku parduotos produkcijos ir jos tinkamo išlaikymo, nes parduodami greitai gendantys produktai. Be to, sutartyje numatyta ir šalių atsakomybė. Taigi šalys turi abipusių teisių ir pareigų, abi šalys prisiima nuostolių (ekonominę) riziką, o tai paneigia darbo santykių buvimą.

2.5. Nutarime išvados priimtos, visiškai neįsigilinus į situaciją ir įrodymus. Nutarime nurodoma, kad E. M. sutartis galioja nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (patikrinimas atliktas 2022 m. gegužės 12 d., o jo metu E. M. nurodė, kad dirba antrą dieną). Tokios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi sutartis pasirašyta 2022 m. gegužės 10 d., individualią veiklą E. M. vykdo nuo 2022 m. gegužės 9 d., todėl patikrinimo metu E. M. sutarties pagrindu teisėtai teikė paslaugas pareiškėjui.

2.6. Nutarimo išvados dėl T. M. nelegalaus darbo taip pat yra šališkos ir klaidingos. Neginčijama aplinkybė, kad T. M. būdavo prekyvietėse, tačiau jis būdavo kartu su savo sutuoktine E. M., kuri yra jo sutuoktinė, padėdavo jai atlikti fizinius darbus ir tokia pagalba buvo neatlygintinė, kaip savo šeimos nariui. Būtinas požymius darbo santykiams konstatuoti yra darbo atlygintinumas, tačiau tokių aplinkybių VDI nenustatė. Jokie darbo santykiai jų faktiškai nesiejo. Šiai dienai T. M. yra MB „Lukšių ūkis“ savininkas, tai yra šeimos verslas, nesusijęs su darbo santykiais, kuriems reikalinga darbo sutartis. Be to, T. M. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čipolino ABC“ akcininkas, o ši įmonė yra pasirašiusi negyvenamųjų patalpų prekybos kiosko-paviljono panaudos sutartis, kuriomis leista naudotis kioskais – paviljonais adresu (duomenys neskelbtini). Taigi T. M. čia galėjo lankytis ir kaip paviljonų naudotojas.

2.7. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, itin formalus ir šališkas, prieštaraujantis esantiems rašytiniams duomenims bei teisiniam reguliavimui. Pareiškėjui visiškai nepagrįstai buvo paskirta 7 000 Eur bauda, kai objektyviai negalima konstatuoti nei vieno nelegalaus darbo atvejo.