Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Giedrės Kairienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, ir 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

(duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 27 d. pateikė pranešimą Nr. 2603-PRNŠ-1102 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo informavo, kad pareiškėjas nuo 2026 m. vasario 8 d. yra išbrauktas iš studentų sąrašo. Studijų sutartis nutraukta užsieniečiui neapgynus baigiamojo darbo.

Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 26S72476, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023, 2026 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1460-624/2026).

Kaip minėta, Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 26S72764, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760502828, galiojantį iki 2026 m. liepos 26 d., nes asmuo nutraukė studijas. Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, tačiau tarpininkavusi mokslo įstaiga ((duomenys neskelbtini) universitetas) pateikė pranešimą, kad asmens studijos nutrauktos neapgynus baigiamojo darbo.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) universitete. Pareiškėjas iš studentų sąrašų buvo išbrauktas 2026 m. vasario 8 d. Studijų sutartis nutraukta užsieniečiui neapgynus baigiamojo darbo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas. Kaip ir minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau 2026 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, todėl išnyko pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas. Pažymėtina, jog Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija . Pažymėtina, jog remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas. Kaip ir minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) universitete, tačiau 2026 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, todėl išnyko pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas. Pažymėtina, jog Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija – Migracijos departamentas, neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Migracijos departamento 2026 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 26S72764, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, taigi nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjas skundu taip pat nesutinka su Migracijos departamento 2026 m. balandžio 2 d. priimtu sprendimu Nr. 26S72476, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Skundžiamo sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų sąrašų, nes neapgynė baigiamojo darbo, pareiškėjo paaiškinime pateikti motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti ir paviršutiniški, naujai pasirinkta studijų programa buvo suvokiama kaip papildoma veikla baigiamojo darbo rengimo (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą bei kelia pagrįstų abejonių dėl asmens realaus ir kryptingo dalyvavimo studijų procese. Migracijos departamento vertinimu, gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir mokslu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą) tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą).

Iš bylos medžiagoje esančių pareiškėjo Migracijos departamentui teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog nusprendė stoti į (duomenys neskelbtini) universiteto verslo vadybos programą, nes šioje programoje dėstomi dalykai glaudžiai susiję su profesine sritimi, kurioje ketina kurti savo karjerą. Pareiškėjas paaiškino, kad jo ankstesnis išsilavinimas ((duomenys neskelbtini) universitete įgijo aktuarinių mokslų bakalauro laipsnį, po to studijavo (duomenys neskelbtini) universitete tvarių įmonių finansų magistro studijas) buvo daugiausia susijęs su kiekybine analize ir finansų teorija, tačiau neapėmė tokių praktinių verslo sričių kaip verslumas, skaitmeninė rinkodara, žmogiškieji ištekliai, verslo teisė, gamybos vadyba, strateginis valdymas, inovacijos. (duomenys neskelbtini) universitete mokymo programa apima konkrečius praktinius komponentus, tokius kaip praktika, verslo projektas, kurio metu studentai kuria realias verslo idėjas, bei tokius dalykus kaip „Verslumas“ ir „Startuolių kūrimas“. Pagal šią programą taip pat siūloma „išskirtinė profesinė praktika tarptautinėse verslo organizacijose“. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstojimas į šią bakalauro studijų programą nėra jo ankstesnių studijų kartojimas. Tai būtinas ir papildomas žingsnis, siekiant jo teorines finansų žinias paversti praktiniais verslo įgūdžiais. Pareiškėjas nurodė, kad įstojęs į verslo vadybos programą, galės toliau siekti akademinio tobulėjimo, o kartu užbaigti magistro darbą, nes šie du akademiniai įsipareigojimai vienas kitam netrukdys. Baigęs studijas pareiškėjas ketina siekti profesinės karjeros verslo ir vadybos srityje ir įkurti savo įmonę bei jai vadovauti (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Migracijos departamento išvada, kad naujai pasirinkta studijų programa pareiškėjo yra suvokiama kaip papildoma veikla baigiamojo darbo rengimo (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjas pakankamai motyvuotai argumentavo savo pasirinkimą studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete verslo vadybos programą. Pareiškėjas nurodė aiškius motyvus, kodėl ankstesnės studijos nėra pakankamos ir kaip studijos (duomenys neskelbtini) universitete papildys jo turimas teorines žinias. universitete verslo vadybos programą. Pareiškėjas nurodė aiškius motyvus, kodėl ankstesnės studijos nėra pakankamos ir kaip studijos (duomenys neskelbtini) universitete papildys jo turimas teorines žinias. Šiuo atveju Migracijos departamento skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų sąrašų, nes neapgynė baigiamojo darbo, savaime negali būti tiesioginiu atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindu. Aptariamo skundžiamo sprendimo faktiniu pagrindu Migracijos departamentas taip pat nurodė aplinkybę, jog pareiškėjas nuo 2024 m. vykdo individualią veiklą, tačiau svarbu pažymėti, kad teisės aktai nenustato, jog darbas studijų metu draudžiamas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nesurinko pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog prieš siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų (duomenys neskelbtini) universitete pagrindu, studijų (duomenys neskelbtini) universitete pagrindu, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, ir, kad pareiškėjas iš esmės siekė suklaidinti valstybės institucijas, siekdamas apgaule gauti leidimą laikinai gyventi. Neteisingų duomenų pateikimo faktas turi būti aiškiai konstatuotas, individualizuotas ir įrodytas. Vien tai, kad pareiškėjo ankstesnės studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas dirbo studijų metu nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas detaliai paaiškino atsakovui, kodėl nusprendė studijuoti būtent (duomenys neskelbtini) universitete verslo vadybos programą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad užsieniečio leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas – ne studijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, skundžiamo sprendimo turinį, taip pat bylos medžiagoje esančių pareiškėjo paaiškinimų turinį, daro išvadą, kad skundžiamas 2026 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 26S72476 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes sprendime nėra pakankamai motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą dėl pareiškėjo pateiktų duomenų neatitikimo tikrovei ir nelegalios migracijos grėsmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-19-463/2025). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Migracijos departamento 2026 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 26S72476, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje pareiškėjo interesus pagal 2026 m. balandžio 2 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį atstovavo advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė. Pareiškėjas 2026 m. balandžio 2 d. ir 2026 m. balandžio 6 d. pagal sąskaitą už teisines paslaugas (2026 m. balandžio 2 d. Nr. 746) sumokėjo advokato padėjėjai už jos teisinę pagalbą 300,00 Eur. Taip pat pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur už žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 26S72476 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 161,25 Eur (šimtą šešiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.