- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2716-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-16060-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio T. U. (toliau – antstolis) veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2026 m. liepos 28 d. patvarkymą Nr. S-26-136-36113 kaip nepagrįstą ir perteklinį, įpareigoti antstolį grąžinti iš pareiškėjo išskaičiuotas (išieškotas) lėšas, sudarančias įstatymo saugomą ir nuo išieškojimo apsaugotą darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjas nurodė, kad 2026 m. liepos 23 d. atsakyme pateikė antstoliui UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, jog 2026 m. liepos 10 d. iš (duomenys neskelbtini) gavo 1 314,18 Eur darbo užmokestį. Reikalavimas grąžinti lėšas kilo išimtinai dėl neteisėtai nurašyto darbo užmokesčio, todėl antstolio reikalavimas pateikti išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d. yra neteisėtas, nes tai reikštų perteklinės jautrios asmeninės informacijos rinkimą, peržengiantį šio ginčo ribas. Antstolis, gavęs banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2026 m. liepos 10 d. iki 2026 m. liepos 13 d., nepriėmė sprendimo grąžinti nurašytas lėšas ir taip pažeidė CPK 689 straipsnio 7 dalį.
Antstolis 2026 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-26-136-37836 netenkino pareiškėjo skundo ir skundą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Antstolis nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl nurašytų lėšų grąžinimo, skolininkų paprastai prašoma pateikti einamojo ir prieš tai ėjusio mėnesio banko sąskaitos duomenis, kadangi dažnu atveju einamojo mėnesio pradžioje sąskaitoje būna matomas lėšų iš praėjusio mėnesio likutis, kurį PLAIS vertina kaip einamojo mėnesio pajamas (įplaukas) ir tik iš ilgesnio laikotarpio banko sąskaitos išrašo galima spręsti nurašytų lėšų grąžinimo klausimus. Skolininkui galiojo 1 272 Eur dydžio kalendoriniam mėnesiui nustatyta laisvai disponuojama suma, o į antstolio depozitinę sąskaitą nusirašė 497,60 Eur suma, į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą nusirašė 899,73 Eur suma, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas gavo ir kitų įplaukų, kurių bendra suma gerokai viršija jam nustatytą laisvai disponuojamą sumą. Tai patvirtina vykdomosiose bylose UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo pateikta informacija, kad pareiškėjas nutraukė antros pakopos pensijos kaupimo sutartį, o sukauptos lėšos jam bus išmokėtos į jo banko sąskaitą iki 2026 m. liepos 15 d. Dėl to antstolis mano, kad skolininkas galimai nesąžiningai bando pasinaudoti didesne pinigų suma, negu jam priklauso per kalendorinį mėnesį. Pareiškėjas savo iniciatyva nepateikė įrodymų, kad ginčo lėšų nurašymo momentu jo vieno mėnesio laisvai disponuojamos sumos limitas dar nebuvo išnaudotas, antstolio ne kartą prašomas atsisakė teikti tokius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolis 2026 m. liepos 7 d. patvarkymu nustatė skolininkui 1 272 Eur laisvai disponuojamą mėnesio sumą (atitinkančią skolininko darbo užmokestį, atskaičius mokesčius). Laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 9 d. iki 2026 m. liepos 13 d. iš skolininko banko sąskaitos antstolis išieškojo bendrą 497,60 Eur sumą, o antstolė V. Š. nurašė 899,73 Eur sumą. Skolininkui pateikus prašymą grąžinti nurašytas lėšas, antstolis įpareigojo jį pateikti banko sąskaitos išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d., siekdamas įsitikinti gautų lėšų kilme ir, nustatęs nepagrįsto nurašymo faktą, lėšas grąžinti.
Teismas pažymėjo, kad antstolis patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl nurašytų lėšų grąžinimo, iš skolininkų paprastai prašoma pateikti einamojo ir prieš tai ėjusio mėnesio banko sąskaitos išrašus. Taip yra todėl, kad einamojo mėnesio pradžioje sąskaitoje dažnai būna praėjusio mėnesio lėšų likutis, kurį Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) vertina kaip einamojo mėnesio pajamas (įplaukas), todėl tik iš ilgesnio laikotarpio išrašo galima išspręsti lėšų grąžinimo klausimą. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių antstolis, vykdydamas savo pareigas ir siekdamas patikrinti išieškojimo teisėtumą, pagrįstai įpareigojo skolininką pateikti nurodyto laikotarpio banko sąskaitos išrašą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2026 m. liepos 28 d. patvarkymas, kuriuo skolininkas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus – nepertraukiamą banko sąskaitos išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d. – yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjui, prašančiam grąžinti nurašytas lėšas, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, jog nurašytos lėšos yra priskiriamos prie tų, į kurias pagal įstatymą išieškojimas negali būti nukreipiamas. Vien tik nevisos apimties (kelių dienų) sąskaitos išrašo ar ekrano nuotraukos (kopijos) pateikimas nėra pakankamas įrodymas lėšų kilmei ir jų likučiui konstatuoti. Kadangi skolininko sąskaitoje buvo viršyta antstolio nustatyta laisvai disponuojama mėnesio suma (1 272 Eur), o Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) praėjusio mėnesio lėšų likutį automatiškai vertina kaip einamojo mėnesio pajamas, antstolis, siekdamas įsitikinti tikrąja lėšų kilme, išvengti nepagrįsto lėšų grąžinimo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti banko sąskaitos išrašo už ilgesnį laikotarpį. Teismo vertinimu, toks antstolio reikalavimas atitinka proporcingumo ir objektyvumo principus, neviršija vykdymo proceso ribų, nėra laikomas pertekliniu ar jautrių duomenų rinkimu. Atsisakydamas pateikti prašomus duomenis, pats skolininkas elgėsi neoperatyviai ir užkirto kelią antstoliui objektyviai išspręsti lėšų grąžinimo klausimą. Dėl to teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl 2026 m. liepos 28 d. patvarkymo panaikinimo.
Teismas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą atmetė pareiškėjo reikalavimą nustatyti tokią banko sąskaitos disponavimo tvarką, kuri ateityje užkirstų kelią nurašyti įstatymo saugomas lėšas. Teismas pažymėjo, kad antstolis nustato laisvai disponuojamą sumą remdamasis objektyviais duomenimis, o išieškojimo bei lėšų apribojimo funkcijas techniškai vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) pagal teisės aktų reglamentuotas taisykles. Pačiam skolininkui neįvykdžius pareigos bendradarbiauti ir nepagrindus atitinkamą mėnesį sąskaitoje buvusių lėšų kilmės, antstolis neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar nustatyti kitokios nurašymo tvarkos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių nurašytų lėšų kilmę. Pareiškėjas pateikė UAB „Revolut Bank“ oficialų banko sąskaitos išrašą už 2026 m. liepos 10–13 d. periodą, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. liepos 10 d. į pareiškėjo sąskaitą įplaukė 1 314,18 Eur darbo užmokesčio suma iš (duomenys neskelbtini). Banko sąskaitos išrašas įrodė, kad nurodyta suma yra darbovietės pervestas darbo užmokestis, kuriam taikoma CPK 736 straipsnio apsauga. Įstatymas nereikalauja teikti ataskaitų už praėjusius mėnesius, jei konkrečios įplaukos kilmė yra neginčijamai patvirtinta banko išrašu.
Ginčas kilo dėl 2026 m. liepos 10 d. gauto darbo užmokesčio ir 2026 m. liepos 13 d. atlikto nurašymo, todėl birželio mėnesio finansinės operacijos neturi teisinės ar matematinės įtakos liepos mėnesio darbo užmokesčio kilmei, liepos mėnesio laisvai disponuojamos sumos apskaičiavimui. Antstolis, reikalaudamas praėjusio mėnesio visų asmeninių išlaidų ir įplaukų sąrašo, vykdė neproporcingą asmeninių finansinių duomenų rinkimą, peržengdamas konkretaus prašymo ribas. Antstolis, turėdamas oficialų įrodymą, dirbtinai iškėlė perteklinį reikalavimą dėl birželio mėnesio išrašo, kad išvengtų CPK 689 straipsnio 7 dalyje numatytos pareigos per 5 darbo dienas grąžinti apsaugotą algos dalį.
Teismas pasirinko formalų ir teisiškai klaidingą požiūrį, kad jeigu PLAIS sistemoje ar sąskaitoje buvo viršytas laisvai disponuojamos sumos limitas (dėl prielaidų apie pensijų fondo išmokas), antstolis turėjo teisę nurašyti 100 procentų liepos 10 d. gautos algos. CPK 736 straipsnis yra imperatyvi įstatymo norma, garantuojanti, kad iš skolininko darbo užmokesčio negali būti išskaitoma daugiau nei įstatyme nustatytos dalys. Jei dėl techninių PLAIS nustatymų ar kitų įplaukų eiliškumo iš sąskaitos buvo nurašytas visas darbo užmokestis, antstolis, gavęs skolininko prašymą ir algos gavimo išrašą, privalo pagal CPK 689 straipsnio 7 dalį ištaisyti sistemos klaidą ir grąžinti nurašytą apsaugotą algos dalį.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Pareiškėjas nebuvo prašomas pateikti duomenis apie asmenines išlaidas. Ši informacija sprendžiant lėšų grąžinimo klausimą nebuvo aktuali ir reikalaujama, visiškai pakanka banko sąskaitos išrašo už atitinkamą laikotarpį, kuriame atsispindi turėtos įplaukos.
Įstatymas antstoliui numato pareigą nustatyti neišieškomą sumą vienam mėnesiui pagal gaunamas pajamas, iš kurių išieškojimas negalimas, o ne kiekvienai tą mėnesį gaunamai sumai atskirai. Sprendžiant nurašytų lėšų grąžinimo klausimą, kompleksiškai vertinamos bendros atitinkamo laikotarpio skolininko įplaukos, skolininkui priklausanti laisvai disponuojama suma, į kurią teisės aktai draudžia nukreipti išieškojimą, ir suma, kuria skolininkas faktiškai atitinkamą laikotarpį jau pradėjo disponuoti, ir dėl to vėliau einamąjį mėnesį galimai nebegali disponuoti atitinkamos kilmės pajamomis.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/21/00892 pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 452 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/21/01018 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 726 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/21/01202 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 363 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/22/00678 pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 3 025 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/22/01081 pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 41 195,23 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/23/01618 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 409 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0136/24/00002 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 57,18 Eur skolos išieškojimo. 2026 m. liepos 3 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2026 m. liepos 7 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo patikslintas, nustatant 1 272 Eur per mėnesį laisvai disponuojamą sumą. Iš pareiškėjo banko sąskaitos 2026 m. liepos 9 d. buvo nurašyta 84,22 Eur, 2026 m. liepos 10 d. – 0,52 Eur, 2026 m. liepos 13 d. – 412,86 Eur sumos. 2026 m. liepos 11 d. antstoliui elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjo prašymas grąžinti nurašytas lėšas. Antstolis 2026 m. liepos 13 d. paprašė pareiškėjo pateikti nepertraukiamą banko sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi visos įplaukos į sąskaitą nuo 2026 m. birželio 1 d. 2026 m. liepos 23 d. pareiškėjas pateikė antstoliui pakartotinį prašymą grąžinti nurašytas lėšas, prie jo pridėjo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2026 m. liepos 10 d. iki 2026 m. liepos 13 d. Antstolis 2026 m. liepos 28 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją per 5 kalendorines dienas pateikti nepertraukiamą banko sąskaitos išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2026 m. liepos 28 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį grąžinti iš pareiškėjo išskaičiuotas (išieškotas) lėšas. Pareiškėjo skundas buvo atmestas antstolio 2026 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, jo taip pat netenkino, konstatavęs, kad antstolis, siekdamas įsitikinti lėšų kilme, išvengti nepagrįsto lėšų grąžinimo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti banko sąskaitos išrašo už ilgesnį laikotarpį. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, jį grįsdamas tuo, kad pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas už 2026 m. liepos 10–13 d. periodą įrodė, jog 1 314,18 Eur suma yra darbovietės pervestas darbo užmokestis, birželio mėnesio finansinės operacijos neturi teisinės ar matematinės įtakos liepos mėnesio darbo užmokesčio kilmei, antstolis vykdė neproporcingą asmeninių finansinių duomenų rinkimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolis turėjo teisę nurašyti visą 2026 m. liepos 10 d. pareiškėjo gautą darbo užmokestį.
Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, antstoliui įpareigojus pareiškėją pateikti banko sąskaitos išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnio nuostatos. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 689 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodymą pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas). Nors nurodytose nuostatose yra įtvirtinta skolininko teisė, o ne pareiga antstoliui pateikti duomenis apie skolininko sąskaitose esančių (į sąskaitas patenkančių) lėšų kilmę, tačiau kartu yra įtvirtintos tokios teisės neįgyvendinimo teisinės pasekmės – nurašytos lėšos išmokamos išieškotojams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, jog į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas).
Skolininkas (šiuo atveju pareiškėjas) yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis, 2026 m. liepos 28 d. patvarkyme paaiškinęs pareiškėjui, jog kelių dienų banko sąskaitos išrašo pateikimas nėra pakankamas įrodymas lėšų kilmei ir jų likučiui konstatuoti, dėl į antstolio depozitinę sąskaitą nurašytos didesnės sumos nei pareiškėjo darbovietės išmokėto darbo užmokesčio ir laisvai disponuojamos sumos skirtumas antstolis turi pagrindą manyti, jog pareiškėjas galbūt turi kitos kilmės įplaukų, įpareigojo jį pateikti banko sąskaitos išrašą nuo 2026 m. birželio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks antstolio reikalavimas atitinka proporcingumo ir objektyvumo principus, neviršija vykdymo proceso ribų, nėra laikomas pertekliniu ar jautrių duomenų rinkimu. Atsisakydamas pateikti prašomus duomenis, pats skolininkas elgiasi neoperatyviai, užkerta kelią antstoliui objektyviai išspręsti lėšų grąžinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta antstolio argumentus, kad pareiškėjui pakanka pateikti antstoliui nurodyto laikotarpio banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi pareiškėjo pajamos, o ne išlaidos. Šie duomenys svarbūs antstoliui siekiant nustatyti, kokia suma pareiškėjui galėtų būti grąžinta, įvertinus pareiškėjui nustatytą laisvai disponuojamą sumą.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nors CPK antstoliui visų pirma nustato pareigą užtikrinti, kad turto nebūtų areštuota (ir (ar) nurašyta) iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti, vis dėlto, siekiant vykdymo procese užtikrinti veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, būtina, kad pačios vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas – būtų aktyvios, domėtųsi vykdymo eiga, bendradarbiautų su teismo baigiamąjį aktą vykdančiu antstoliu ir elgtųsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 59 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su antstoliu tinkamai nebendradarbiauja, todėl antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus duomenis tam, jog antstolis galėtų pagal teisės aktų reikalavimus išspręsti lėšų grąžinimo pareiškėjui klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, žinodamas apie jam taikomas priverstinio vykdymo priemones, neteikdamas antstoliui šio reikalaujamų duomenų, nesiekdamas kiek įmanoma veiksmingiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, t. y. tinkamai nebendradarbiaudamas su antstoliu, pats savo veiksmais apsunkina savo padėtį. Dėl to antstolio atlikti veiksmai, reikalaujant iš pareiškėjo papildomų duomenų, negali būti vertinami kaip neteisėti.
Antstolio veiksmai, susiję su priverstiniu lėšų nurašymu ir jų grąžinimu skolininkui, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų. Kaip nurodyta nutarties 19 punkte paminėtame kasacinio teismo išaiškinime, lėšų grąžinimas pareiškėjui (jeigu tam yra teisėtas pagrindas) priklauso nuo pareiškėjo tinkamo bendradarbiavimo su antstoliu, teikiant jam atitinkamus įrodymus. Antstoliui netenkinus ar iš dalies patenkinus pareiškėjo prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo, pareiškėjas turės teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. skųsti antstolio patvarkymą, kuriuo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl nurašytų lėšų grąžinimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.