Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. TA-104-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
TA-104-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07160-2024-5
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
E. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.TA-104-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07160-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), jam priteisti 20 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nenustatyti asmenys naudojosi jo asmeninės telefono skambučių kortelės T+ kodu ir joje esančiu minučių kreditu. Tai pastebėjęs, jis kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl telefoninių skambučių išklotinės pateikimo, tačiau buvo informuotas, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga išduoti telefoninių skambučių išklotines. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, jis kreipėsi į Tarnybą, ši 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2S-6877 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsakė, kad jo skundas yra pagrįstas, ir Pravieniškių 1-ajame kalėjimo viršininką įpareigojo imtis priemonių, kad jam būtų išduota telefoninių skambučių išklotinė, jam iš anksto apmokėjus už skambučių išklotinės kopijos padarymą. Dėl kalėjimo administracijos aplaidumo pareiškėjas užtruko įrodyti savo teises daugiau nei vieną mėnesį, jis privalėjo blokuoti savo kortelę T+ su joje esančiu virš 100 minučių kreditu ir užsisakyti naują kortelės kodą. Tokie kalėjimo pareigūnų pažeidimai sukėlė pareiškėjui dideles kančias, išgyvenimus, pažeminimą, pažeidė jo orumą ir subjektines teises. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta moralinė ir materialinė žala.

Atsakovė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad, Tarnybai patenkinus pareiškėjo skundą, šis 2024 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ajame kalėjimo viršininką dėl telefoninių skambučių išklotinės pateikimo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. Iš ant minėto prašymo esančio spaudo bei atsakingo darbuotojo parašo matyti, kad prašoma išklotinė pareiškėjui buvo įteikta. Dėl to pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, jis žalos nepatyrė. Už telefono kortelės saugumą, PIN kodo neatskleidimą tretiesiems asmenims atsako patys nuteistieji. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo laikinai einančio viršininko pareigas 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. SN-22 3013. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad PIN kodo atskleidimui įtakos turėjo administracijos veiksmai (neveikimas). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir neigiamų išgyvenimų. Dėl to pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo žalai atsirasti. Pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad:

Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

Pareiškėjas 2024 d. lapkričio 4 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktorių su prašymu išduoti jo asmeninio telefono T+ skambučių išklotinę už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki lapkričio 4 d.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. SN-22-3013 „Atsakymas į prašymą“ buvo suformuluotas neigiamas atsakymas į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 4 d. prašymą. Be kita ko, pareiškėjas buvo informuotas, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija už prarastus PIN kodus neatsako.

Nesutikdamas su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. SN-22-3013 „Atsakymas į prašymą“, pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybos direktorių.

Tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2S-6877 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatuota, jog pareiškėjo skundas yra pagristas, ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas įpareigotas pareiškėjui išduoti jo asmeninio telefono T+ skambučių išklotinę.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką dėl telefoninių skambučių išklotinės už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. išdavimo. Žyma ant pareiškėjo 2024 m. gruodžio 4 d. prašymo patvirtina, kad pareiškėjo prašoma išklotinė jam buvo įteikta.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl neteisėtų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų buvo pasinaudota pareiškėjo asmeninėje T+ kortelėje esančiais pinigais. Teismas konstatavo, neįrodyta viena iš esminių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, turtinė prievole atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį valstybei nekyla.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Pažeidimas buvo padarytas dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo). Kadangi pareigūnai ne iš karto ėmėsi visų veiksmų, ne iš karto išdavė skambučių išklotinę ir neteisėtai leido pašaliniams asmenims toliau skambinti naudojantis pareiškėjo asmeninės telefono kortelės, kuri buvo papildyta 20 Eur suma, kodu, pareiškėjui buvo padaryta 20 Eur turtinė ir 500 Eur neturtinė žala. Laiku gavęs išklotinę, pareiškėjas būtų galėjęs parašyti prašymą, jog būtų blokuojami tik neteisėti telefono numeriai, kuriais buvo skambinama iš jo telefono kortelės. Tokiu atveju pareiškėjui nebūtų reikėję užblokuoti visos telefono kortelės, taip būtų buvusios išsaugotos jo turėtos minutės.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas iš esmės atkartojo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, argumentus. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taikymo klausimas.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.); terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Taigi, CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė be kaltės, todėl šiuo atveju atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.). Procesinė pareiga įrodyti šias sąlygas tenka asmeniui, prašančiam taikyti civilinę atsakomybę.

Kad būtų galima konstatuoti neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad kalėjimo administracija delsė išduoti pareiškėjui jo asmeninės telefono kortelės skambučių išklotinę, t. y. nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl išklotinės išdavimo, o vėliau, Tarnybai patenkinus pareiškėjo skundą ir įpareigojus pateikti išklotinę, pareiškėjui ją išdavė. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių kalėjimo administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis buvo priverstas užblokuoti visą savo telefono kortelę, o ne atskirus numerius, kuriais kiti asmenys skambino naudodamiesi jo kortelės kodu. Taip jis prarado galimybę išnaudoti kortelėje buvusį minučių limitą, už kurį buvo sumokėta 20 Eur. Dėl to jam buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai nepagrindžia vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. priežastinio ryšio tarp kalėjimo administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (delsimo išduoti skambučių išklotinę) ir turtinės 20 Eur dydžio žalos, kuri pareiškėjui kilo jam užblokavus savo telefono kortelę ir taip praradus apmokėtą minučių limitą. Pažymėtina, kad už telefono kortelės saugumą, PIN kodo neatskleidimą tretiesiems asmenims atsako patys nuteistieji. Pareiškėjas byloje neįrodinėjo, kad kalėjimo administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) lėmė tai, jog pareiškėjo telefono kortelės PIN kodas buvo atskleistas kitiems asmenims. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024 d. lapkričio 4 d. sužinojo, jog kažkas kitas naudojasi jo asmeninės telefono kortelės PIN kodu, tačiau jis iš karto neužblokavo kortelės, nes tą pačią dieną pateikė administracijai prašymą dėl išklotinės išdavimo tam, kad įsitikintų, jog kažkas kitas naudojasi jo asmeninės telefono kortelės PIN kodu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu būtų laiku gavęs išklotinę, jis būtų galėjęs parašyti kalėjimo administracijai prašymą, jog būtų blokuojami tik neteisėti telefono numeriai, kuriais buvo skambinama iš jo telefono kortelės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tokį prašymą galėjo pateikti nelaukdamas, kol jam bus išduota skambučių išklotinė, nes, kaip teigia pats pareiškėjas, jis žino visus telefono numerius, kuriais pats skambina. Taigi, viena vertus, pareiškėjas galėjo teikti prašymą užblokuoti visus numerius, išskyrus tuos, kuriuos jis pats būtų nurodęs. Kita vertus, jeigu toks dalinis telefono kortelės blokavimas apskritai yra įmanomas, tai neužkirstų kelio kitiems asmenims, kurie naudojosi pareiškėjo kortelės kodu, skambinti kitais naujais telefonų numeriais, taip vis tiek išnaudojant kortelės minučių limitą. Dėl to darytina išvada, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. SN-22-3013 buvo nepagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas dėl skambučių išklotinės išdavimo, o ši išklotinė jam buvo išduota tik Tarnybai patenkinus jo skundą ir 2024 m. gruodžio 4 d. pateikus pakartotinį prašymą, nepagrindžia, jog būtent dėl šių kalėjimo administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo padaryta žala.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad kalėjimo pareigūnai neteisėtai leido pašaliniams asmenims skambinti naudojantis pareiškėjo asmeninės telefono kortelės PIN kodu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, už telefono kortelės saugumą, PIN kodo neatskleidimą tretiesiems asmenims atsako patys nuteistieji. Atsakovės atsiliepime į skundą paaiškinta, kad nuteistieji dažnu atveju tarpusavyje dalinasi savo kortelių PIN kodais, galimai mainais į kitas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pastebėjus, kad nuteistieji skambina naudodamiesi kito nuteistojo kortelės PIN kodu, jiems už šiuos veiksmus gali būti skiriamos nuobaudos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo nurodęs kalėjimo pareigūnams, kurie konkretūs nuteistieji gali naudotis jam priklausančios telefono kortelės PIN kodu. Dėl to nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nepatvirtinantis kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, jam padarytą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą sieja su pirmiau aptartais kalėjimo pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu), t. y. delsimu išduoti skambučių išklotinę. Įstatymuose nėra nustatyta, kad tokiais atvejais atlyginama ir neturtinė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRytis KrasauskasVeslava Ruskan