- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eA-620-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00190-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“, UAB „Faciem“, "Statom parduodam " (buvęs UAB "Mašida")
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statom parduodam“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“) ir UAB „Faciem“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. balandžio 3 d. privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-00-230403-00070, Nr. PNSSP-00-230403-00071, Nr. PNSSP-00-230403-00072, Nr. PNSSP-00-230403-00073, Nr. PNSSP-00-230403-00064, Nr. PNSSP-00-230403-00065, Nr. PNSSP-00-230403-00066, Nr. PNSSP-00-230403-00067, Nr. PNSSP-00-230403-00062, Nr. PNSSP-00-230403-00061, Nr. PNSSP00-230403-00060, Nr. PNSSP-00-230403-00059 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Objektai) įvykdymo terminą 18 mėn. laikotarpiui.
Pareiškėjai prašyme nurodė, kad:
Inspekcija 2023 m. kovo 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, statomų neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatų Objektuose, surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-230328-00065, Nr. SSA-00-230328-00066, Nr. SSA-00-230328-00067, Nr. SSA-00-230328-00068, Nr. SSA-00-230328-00053, Nr. SSA-00-230328-00054, Nr. SSA-00-230328-00055, Nr. SSA-00-230328-00057, Nr. SSA-00-230328-00056, Nr. SSA-00-230328-00058, Nr. SSA-00-230328-00059, Nr. SSA-00-230328-00060 ir Privalomuosius nurodymus, kurių įvykdymo terminas – 2023 m. rugsėjo 29 d.
Inspekcijos 2023 m. spalio 2 d. sprendimais Nr. SDPN-00-231002-00072, Nr. SDPN-00-231002-00073, Nr. SDPN-00-231002-00074, Nr. SDPN-00-231002-00075, Nr. SDPN-00-231002-00077, Nr. SDPN-00-231002-00078, Nr. SDPN-00-231002-00079, Nr. SDPN-00-231002-00081, Nr. SDPN-00-231003-00083 Nr. SDPN-00-231003-00084 Nr. SDPN-00-231003-00085, Nr. SDPN-00-231003-0008 (toliau – ir Sprendimai) Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai pratęsti iki 2023 m. gruodžio 29 d.
Pratęsus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, pareiškėjai derino keistinus projektinius sprendinius su projektuotoju, tačiau projektuotojas per pratęstą Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą neparengė ir nepateikė perdarytos projektinės dokumentacijos. Todėl pareiškėjai negalėjo pateikti prašymų savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo likusiems. Pareiškėjai ieško projektuotojų, galinčių perimti ir perdaryti projektinę dokumentaciją, kuri būtina teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Be kita ko, susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo sumokėti infrastruktūros plėtros įmokų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:
Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. gruodžio 29 d., o prašymas dėl terminų Privalomiesiems nurodymams įvykdyti pratęsimo pateiktas pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, t. y. 2024 m. sausio 18 d.
Pratęsti galima tik nepasibaigusį privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Tuo atveju, jeigu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, pratęsimo galimybė išnyksta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nenustatyta privalomojo nurodymo termino atnaujinimo galimybė, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pateikimas teismui nebetenka prasmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ir aiški, todėl pareiškėjų atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjų prašyme išdėstyti argumentai galėjo turėti reikšmės vertinant Privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo pagrįstumą, jeigu prašymas būtų buvęs pateiktas teismui nepasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, tačiau šie argumentai nebuvo reikšmingi nesant galimybės atnaujinti ir pratęsti pasibaigusio Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Privalomaisiais nurodymais pareiškėjai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023 m. rugsėjo 29 d.; Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė Inspekcijai prašymus pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus, juos tenkino ir pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 29 d.;
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2024 m. sausio 18 d. teismui pateikė prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.
Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, jog pareiškėjų argumentai, esant pasibaigusiam Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, nebeteko reikšmės. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjams pateikus prašymą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo pasibaigus jų įvykdymo terminui, tokio termino pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką negali pratęsti ne tik Inspekcija, bet ir teismas. Todėl atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjų prašymo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino 18 mėn. laikotarpiui.
III.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjų nurodytų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių prašymo pagrįstumą, o tik apsiribojo formaliu pagrindu, kad prašymas dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo teismui paduotas pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai terminą praleido dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, kadangi derino keistinus projektinius sprendinius su projektuotoju ir dėl to pareiškėjai negalėjo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo;
prašymas teismui pateiktas pavėluotai dėl objektyvių priežasčių. Siekdami įteisinti savavališką statybą, pareiškėjai, gavę Inspekcijos privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų, juos sustabdė ir įvertino iš dalies pastatytų statinių būklę. Vertinimo metu nustatyti esminiai nukrypimai nuo projektų, todėl pareiškėjai kreipėsi į projektų rengėją dėl projektinės dokumentacijos koregavimo, siekiant suderinti ją su faktiškai pastatytų statinių parametrais;
tikėdamiesi, kad projektuotojas laiku pakoreguos projektinę dokumentaciją ir ją paruoš teikimui su prašymu dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir savavališką statybą greitu metu pavyks įteisinti, todėl pareiškėjai nesikreipė į teismą su prašymų. Tačiau 2024 m. sausio mėn. paaiškėjus, kad projektuotojas dokumentų neparengs, 2024 m. sausio 18 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą;
dėl 2023 m. pablogėjusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, sustojus nekilnojamojo turto objektų pardavimams, 2023 m. pabaigoje pareiškėjai susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti infrastruktūros plėtros įmokų, būtinų statybą leidžiančių dokumentų gavimui. Pareiškėjas UAB „Statom parduodam“ yra inicijavęs restruktūrizavimo procesą. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekiant stabilizuoti ir išsaugoti įmonės veiklą. Pareiškėjas UAB „Faciem“ siekia parduoti nuosavybės teise valdomus pastatytus gyvenamuosius namus ir tokiu būdu gauti pajamų. Pareiškėjai pabrėžia, jog, pratęsus terminą savavališkai statybai įteisinti, minėtais būdais išsprendus pareiškėjų finansinius sunkumus, sumokėjus infrastruktūros plėtros mokesčius, būtų teikiami prašymai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir tokiu būdu įteisinama savavališka statyba;
nepratęsus termino dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo, pareiškėjai patirtų sunkias pasekmes ir didelius nuostolius, be to, tai galėtų sutrikdyti pareiškėjo UAB „Statom parduodam“ restruktūrizavimo procesą, kadangi pareiškėjai būtų įpareigoti nugriauti statinius.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo faktines bylos aplinkybes ir pateikė šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 29 d., o pareiškėjai į teismą su prašymu kreipėsi tik 2024 m. sausio 18 d., pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą.
Priežiūros įstatymas įtvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022; 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022 ir kt.);
apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. pablogėjusi nekilnojamojo turto rinkos padėtis ir finansiniai sunkumai, nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose. Pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo dar nepasibaigus nustatytam terminui, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 18 mėn. laikotarpiui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi jau pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, o šio termino teismas negali pratęsti.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į individualias aplinkybes ir dėl jų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-483-502/2023; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-221-662/2025 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo (šiuo atveju – privalomojo nurodymo) įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (šiuo atveju – privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje eA-541-815/2022 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) specialistai reido metu atliko patikrinimą vietoje 2023 m. kovo 28 d. surašė savavališkos statybų aktus dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, statomų neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatų. Inspekcija 2023 m. balandžio 3 d. surašė Privalomuosius nurodymus, kuriais pareiškėjus įpareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pašalinti savavališkų statybų padarinius. 2023 m. rugsėjo 22 d. Departamentas gavo pareiškėjų prašymą dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo ir 2023 m. spalio 2 d. Sprendimais terminus pratęsė iki 2023 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjai, norėdami pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, 2024 m. sausio 18 d. su prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, t. y. pasibaigus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose, kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėjai į teismą su prašymu pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusių terminų teismas nebegali pratęsti.
Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik formaliai teisėtas, bet neteisingas, atsižvelgiant tiek į aptartą teisinį reguliavimą, tiek į nustatytas faktines aplinkybes, yra deklaratyvūs. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su pablogėjusia nekilnojamojo turto rinkos padėtimi, finansiniais sunkumais ir užsitęsusiu projektų derinimu, savaime nepaneigia jų pareigos įvykdyti Privalomuosius nurodymus. Pažymėtina, kad pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo dar nepasibaigus nustatytam terminui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir patys pasirinko tokį elgesio modelį. Be to, net ir pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius neišnyksta, todėl pareiškėjai bet kuriuo atveju privalo įvykdyti jiems tenkančią prievolę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Faciem“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.