- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- AS-3117-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-05189-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priimti mainų susitarimą; 2) užskaityti ankščiau sumokėtą žyminį mokestį (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-10139-780/2026); 3) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV)) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 str.); 4) taikyti skubiai smurtautojo (teismo) užkardymą, reikalavimų užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 1–3 p.)), užtikrinančias pareiškėjo galimybę disponuoti pas atsakovą turimomis / sukauptomis lėšomis pragyvenimui, pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui, skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.
Teismas nustatė, kad dalis pareiškėjo argumentų susiję su teismų procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prieš kreipdamasis į teismą, būtų pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, nesprendė pareiškėjo prašymo įskaityti sumokėtą žyminį mokestį, taip pat atsisakė nagrinėti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį tokios priemonės gali būti taikomos tik priėmus nagrinėti skundą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, be to, dalis skunde nurodytų argumentų, susijusių su teismo procesiniais veiksmais ir procesiniais sprendimais, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį teismas atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.) arba pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (3 p.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai atitinkamai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatyme nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017 ir kt.).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą, teisingai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir nevaržyti jo teisių arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į VSDFV dėl konkretaus prašymo išnagrinėjimo ar priimto sprendimo peržiūrėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024 ir kt.).
Pareiškėjas skunde taip pat kelia klausimus dėl teismų veiksmų ir jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesiniai veiksmai, neveikimas ir priimti procesiniai sprendimai pagal savo pobūdį nėra viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai aktai ar jų veiksmai (neveikimas). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl teismų procesinių veiksmų, neveikimo ar priimtų procesinių sprendimų, todėl jų teisėtumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, be kita ko, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį pažymėtina, kad pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ar asmenys pažeidė įstatymus arba kitus teisės aktus, jis priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo nustatytus pažeidimus, ir ją nusiunčia atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.