- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-1256-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01610-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai; 2) panaikinti 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 4) išreikalauti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) HISK dokumento formą, būtiną VSDFV išankstinės pensijos dydžiui apskaičiuoti; 5) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą; 6) įpareigoti VSDFV pateikti pareiškėjui informacijos, kurią VSDFV pateikė (išsiuntė) Švedijos kompetentingai įstaigai, kopiją; 7) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; 8) priteisti pareiškėjui iš VSDFV sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėtą veiką, sukurtą emocinį diskomfortą ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą; 9) įskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau kartu – ir 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimai), nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo srityje galioja speciali ginčų nagrinėjimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis teritorinių skyrių sprendimai pirmiausia turi būti skundžiami VSDFV. Tik pasinaudojus šia privaloma ikiteismine tvarka ir gavus galutinį institucijos sprendimą, gali būti kreipiamasi į administracinį teismą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipęsis į VSDFV dėl jo prašymo išnagrinėjimo ar sprendimo peržiūrėjimo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o ši aplinkybė pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti jo skundą.
Teismas taip pat atsisakė priimti skundo reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją už emocinį diskomfortą, nes šis reikalavimas yra susijęs su reikalavimais pripažinti neteisėtais VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti žalą administraciniame procese gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai teismas turi kompetenciją nagrinėti pagrindinį ginčą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar priimto sprendimo teisėtumo. Todėl nesant galimybės teisme nagrinėti pačių administracinių sprendimų teisėtumo klausimo, nėra pagrindo teisme nagrinėti ir iš šių sprendimų kildinamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Dėl reikalavimo pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai, teismas nurodė, jog administraciniame teisme nenagrinėtini reikalavimai dėl faktų pripažinimo; o prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėtinas tik teisme esant iškeltai bylai, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenagrinėtinas.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą „nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui“.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, ginčydamas VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus, nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Vertindama reikalavimą panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu skundas buvo nagrinėtas tokioje institucijoje, prie teismui teikiamo skundo turi būti pridėtas jos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ginčui dėl teritorinio skyriaus sprendimų pensijos skyrimo klausimu taikoma privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus būtų skundęs VSDFV. Todėl reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsisakius juos priimti, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1245-629/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026, Nr. eAS-957-1188/2026 ir Nr. eAS-1164-662/2026).
Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, pažymi, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nustatantis asmeniui teises ar pareigas ir sukeliantis teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Administraciniai teismai nenagrinėja reikalavimų, kuriais siekiama vien juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, taip pat skundų dėl informacinio pobūdžio dokumentų, savaime nekeičiančių asmens teisių ir pareigų (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021).
Kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, skundą atsisakoma priimti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Pareiškėjo reikalavimu pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai, siekiama tik konstatuoti faktinę aplinkybę, todėl toks reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Nesant atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.).
Iš kartu su skundu pateiktų įrodymų matyti, kad į VSDFV dėl Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos kopijos pateikimo pareiškėjas kreipėsi 2026 m. kovo 31 d., tačiau nepateikta jokių duomenų, ar VSDFV pateikė pareiškėjui atsakymą, ar atsisakė jį pateikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas su minėtu reikalavimu į teismą kreipėsi jau 2026 m. balandžio 1 d., t. y. VSDFV dar neišnagrinėjus 2026 m. kovo 31 d. kreipimosi. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad kilo ginčas dėl informacijos (ne)pateikimo. Teisminės gynybos pareiškėjas galėtų kreiptis VSDFV atsisakius pateikti informaciją arba vilkinant išnagrinėti jo prašymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakytina priimti ir reikalavimą panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą. P1 formoje pateikiama įvairių Europos Sąjungos valstybių įstaigų sprendimų dėl pensijos santrauka. Šią formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai pateiktas prašymas skirti pensiją, gavusi informaciją apie kitų prašymą nagrinėjusių įstaigų sprendimus. Šiuo atveju joje tik nurodoma pareiškėjo prašymą nagrinėjusių įstaigų pateikta informacija ir priimti sprendimai. Ši informacija savaime nekeičia pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl nėra savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Taigi pareiškėjo skundo reikalavimus, kiek jie susiję su faktų pripažinimu, įpareigojimu atlikti veiksmus dėl Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos kopijos pateikimo ir informacinio pobūdžio akto panaikinimu, yra pagrindas atsisakyti priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti kompensaciją už neteisėta veika sukeltą emocinį diskomfortą ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą, skunde nurodydamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas šį abstrakčiai suformuluotą reikalavimą įvertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus. Skundo ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su šia išvada ir laikyti jį savarankišku reikalavimu atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Todėl nėra pagrindo naikinti ir šios skundžiamos nutarties dalies (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026 ir Nr. eAS-957-1188/2026).
Pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas, susijęs su AB HISK, nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Šis prašymas susijęs su įrodymų administracinėje byloje rinkimu, todėl yra procesinio pobūdžio ir spręstinas tik priėmus nagrinėti skundą.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi skundą atsisakyta priimti, nėra pagrindo taikyti ABTĮ 70 straipsnyje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.