- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- 1A-377-397/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42406-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 , jo gynėjui advokatui Vytautui Skulščiui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 gynėjo advokato Vytauto Skulščiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.
uždrausta įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
konfiskuota turto – automobilio „Jaguar F-Pace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) valstybės naudai;
įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 4 d. apie 20.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „JAGUAR F‑PACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), 20.49 val. nustatytas 2,04 prom. neblaivumas. Konstatuota, kad šie KAL1 veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pažymius.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 gynėjas advokatas Vytautas Skulščius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 10 000 Eur. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Išieškotina 10 000 eurų suma yra ženkli net ir vidutinį atlyginimą gaunančiam asmeniui, įvertinus apelianto finansinę būklę, nėra pagrįstas išieškotinos sumos sumažinimas būtent iki tokios sumos, nėra paaiškinta kaip ji apskaičiuota ar iš kokių lėšų galėtų būti dengiama. Sumažinant išieškotiną sumą iki 10 000 eurų dydžio, buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50- 788/2018, suformuluota taisyklė, kad „BK 72 str. 5 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti netaikoma atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui atvejais, kada konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti“. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 pasisakė, kad „Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).“ Vadinasi, vien pats atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą faktas neužkerta kelio apskritai atsisakyti konfiskavimo, jeigu jo taikymas konkrečioje byloje būtų neproporcingas.
Vertinant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą būtina atsižvelgti į asmens vairavusio išgėrus girtumo laipsnį, teritoriją ir eismo intensyvumą, kur buvo padaryta veika, dėl vairavimo išgėrus kilusią žalą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą, ar asmuo važiavo vienas ar su keleiviais, priežastis dėl ko sėdo už vairo neblaivus, taip pat faktines neigiamas tiesiogines finansines pasekmes ir išvestines neigiamas pasekmes, kurias asmuo gali patirti taikius BK 72 straipsnio 5 dalį. Šių kriterijų visumos vertinimas rodo, kad šioje byloje turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neturėjo būti taikomas.
Nors KAL1 nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vien ši aplinkybė negali būti vertinama izoliuotai, atsietai nuo visų kitų byloje nustatytų faktų. Iš 2025 m. gruodžio 4 d. eismo įvykio schemos (t. 1, b. 1. 27-30), 2025 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. 1. 89-99) bei jo priedo – foto lentelės Nr. 1, taip pat teismo posėdžio metu duotų KAL1 ir V. M. parodymų, kurie viso proceso metu išliko nuoseklūs ir neprieštaringi, akivaizdu, kad automobilis atbulomis pajudėjo vos apie tris metrus ir lengvai prisilietęs prie pastato sienos, sustojo. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina ir vaizdinė bylos medžiaga: nuotraukoje Nr. 4, matomas tik paviršinis dažų subraižymas ir nežymus dažų sluoksnio pažeidimas galinėje dešinėje kėbulo dalyje, be akivaizdžios kėbulo konstrukcijos deformacijos, įlinkių ar kitų požymių, būdingų aktyviam, akseleratoriaus pedalu sustiprintam transporto priemonės judėjimui. Nuotraukos Nr. 2 ir faktas, kad nebuvo matoma jokių padangų žymių, būdingų staigiam įsibėgėjimui ar stabdymui, patvirtina, jog nebuvo nei staigaus stabdymo, nei intensyvaus greitėjimo požymių.
Automobilyje įrengta automatinė pavarų dėžė, kurios valdymas atliekamas pasukant centrinėje konsolėje sumontuotą pavarų selektoriaus ratuką. Tokia konstrukcija leidžia pavarą perjungti vienu trumpu rankos judesiu, nepaliečiant akseleratoriaus pedalo. Šie techniniai požymiai patvirtina nuoseklius KAL1 parodymus, kad, siekdamas tik pajuokauti prieš draugę V. M. ir imituoti išvažiavimą, jis trumpam atsisėdo į transporto priemonę ir, vien pasukęs pavarų selektoriaus ratuką iš padėties „P“ į padėtį „R“ (arba „N“), nespausdamas akseleratoriaus pedalo, nejučiomis leido automobiliui savaime, atbuline eiga pajudėti nuokalnės įtakoje ir švelniai atsiremti į gretimo pastato sieną. Automobilio judėjimo energija minimali, judėdamas tik dėl nežymios įkalnės pasiekia tik kelių km/h greitį, o smūgio jėga prilygsta minimaliai sąveikai. Tai kartu su nuosekliais parodymais patvirtina, jog jo elgesys apsiribojo vos trukusiu, neaktyviu ir faktiškai jokios realios žalos nesukėlusi veiksmu.
Teismas konstatavo, jog nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinis ieškinys nepareikštas. Šiuos teismo nustatytus objektyviai mažo nusikalstamos veikos pavojingumo požymius patvirtina 2026 m. kovo 23 d. Kauno apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys, jog dėl to paties eismo įvykio „žala nepadaryta“. Šios reikšmingos proporcingumo vertinimo aplinkybės sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą tinkamai neįvertintos.
Reikšminga ir tai, kad teismas konstatavo visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl sprendė, kad ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Esant tokioms teismo išvadoms, tų pačių prevencijos tikslų papildomas siekimas itin represine 10 000 Eur turtinio pobūdžio priemone, visų KAL1 atliktų veiksmų kontekste, nedera su išreikštu pasitikėjimu apelianto galimybe laikytis įstatymų ir neatitinka laidavimo instituto logikos.
Apelianto elgesys iš karto po įvykio rodo išskirtinį geranoriškumą, sąžiningumą ir bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo institucijomis - t. y. tas vertinamai svarbias asmenines savybes, kurios laikytinos reikšmingomis sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą. KAL1 po įvykio iš įvykio vietos nepasišalino, nesislapstė o, kaip teisingai buvo nustatyta - „kartu iškvietė policiją“, paaiškino, kad dėl alkotesterio parodymų nesiginčijo, nes pripažino, kad alkoholį vartojo, pats kvietė policijos pareigūnus, pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kad KAL1, atvykusiems pareigūnams, prisipažino vairavęs automobilį, kai alkoholį vartojo prieš 20 min. Tokį pat geranorišką elgesį patvirtina ir 2026 m. kovo 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apelianto parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu išliko nuoseklūs, kaltę pripažino visiškai ir neginčijo neblaivumo nustatymo akto. Tokio dydžio bendradarbiavimo lygis ir savanoriškas teisinės atsakomybės prisiėmimas savo esme yra priešingas tam elgesiui, kurį baudžiamoji teisė siekia atgrasyti BK 72 straipsnio 5 dalies priemone, ir teikia papildomą pagrindą išvadai, jog itin represinė turtinio pobūdžio priemonė nebuvo nei būtina, nei proporcinga.
Itin reikšminga aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas, sprendžiant 10 000 Eur išieškojimo proporcingumo klausimą, neatsižvelgė, yra ta, jog už tą patį įvykį apeliantui jau yra taikytos atskiros administracinės teisinės atsakomybės priemonės. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Taigi prevenciniai tikslai jau yra realiai užtikrinami trimis lygiagrečiomis priemonėmis: (i) Nuosprendžiu pagal BK 68 straipsnį paskirtu uždraudimu įgyti ir naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; (ii) Nuosprendžiu pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 72⁵ straipsnį paskirtu įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje; ir (iii) administraciniu nutarimu paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimu 9 mėnesiams. Šios priemonės yra tiesiogiai pritaikytos prevencijos tikslams pasiekti ir savo apimtimi yra savaime pakankamos, todėl papildomas 10 000 Eur dydžio piniginis išieškojimas tampa pertekline, dubliuojančia, o ne būtina prevencine priemone, kurios skyrimas nedera su proporcingumo principu.
Teismas, vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą, reikšmingomis aplinkybėmis laikė tai, kad KAL1 būdamas neblaivus vairavo ne pirmą kartą, praeityje jau buvo baustas už tai administracine tvarka ir praradęs teisę vairuoti bei tai, kad būtent po šio įvykio jam buvo suteikta konsultacija (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nepaneigia būtinybės taikyti baudžiamojo poveikio priemones apskritai, tačiau jos jau yra tinkamai ir tiesiogiai įvertintos skiriant joms specialiai pritaikytas prevencines priemones – uždraudimą įgyti ir naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir įpareigojimą sudalyvauti (duomenys neskelbtini) prevencijos programoje. Be to, byloje esantis VšĮ (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristika patvirtina, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai – kaip bendruomeniškas, paslaugus, iniciatyvus ir pareigingas asmuo. Šių aplinkybių visumoje 10 000 Eur piniginis išieškojimas sukuria papildomą turtinę naštą, kurios prevencinis tikslingumas dubliuojantis ir todėl neproporcingas.
Teismas pripažino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai visos sumos išieškojimas būtą neproporcinga priemonė ir kad turto vertę atitinkanti pinigą suma 25 370,00 Eur šiuo atveju būtą akivaizdžiai neproporcingai didelė. Tačiau turėjo individualiai pagrįsti būtent konkrečios, dalinai išieškotinos sumos – 10 000 Eur proporcingumą, nurodyti, kokiu būdu ji susieta su veikos pavojingumu, prevencijos tikslais, apelianto turtine padėtimi ir BK 72 straipsnio paskirtimi. Vadovaujantis bendro pobūdžio teiginiu, jog būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skynimas galės efektyviai atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje. Toks motyvavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos reikalavimo individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonės dydį.
Teisingai konstatuota apelianto sunki turtinė padėtis: jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, dengia kreditorinius įsipareigojimus (kas mėnesį moka apie 600 Eur įmokas), neturi santaupų, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pragyvenimo šaltinis yra Užimtumo tarnybos gaunamos išmokos. Teismas pripažino, kad jis neturi galimybių sumokėti turto vertę atitinkančią pinigui sumą – 25 370,00 Eur. Šios aplinkybės, lemiančios visos sumos neproporcingumą, lygiai taip pat lemia ir 10 000 Eur sumos neproporcingumą. Tuo pat metu pagal 2026 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje privalu sumokėti 300 Eur baudą, 10 000 Eur dydžio piniginis išieškojimas yra ne mažiau neįgyvendinamas, o jo priverstinis vykdymas neišvengiamai sukels viešojo intereso ir apelianto teisių pusiausvyros pažeidimą bei jo ekonominio žlugimo riziką. Apelianto vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia jį vertinti kaip asmens, kuriam 10 000 Eur dydžio išieškojimas būtų reali ir proporcinga, o ne faktiškai neįvykdoma turtinio pobūdžio priemonė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 ir jo gynėjas advokatas Vytautas Skulsčius palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras D. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 gynėjo advokato Vytauto Skulščiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde KAL1 gynėjas advokatas Vytautas Skulščius kelia baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotinos transporto priemonės vertės dalies pagrįstumo klausimą, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista išieškotina dalis konfiskuotino turto (automobilio) vertės, tai yra 10 000 Eur.
BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025 ).
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad KAL1 , veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad KAL1 prisipažino padaręs nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi (savo veiksmus vertino kritiškai, teigė, kad nepasikartos), ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinis ieškinys nepareikštas. Nors jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas, tačiau duomenų, kad būtų pareikštos pretenzijos dėl žalos atlyginimo nėra. KAL1 praeityje teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje, gydėsi (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d. diagnozė – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra pakaltinamas. Visos šios aplinkybės, kurios akcentuojamos ir apeliaciniame skunde leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad KAL1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam – 1 metų – terminui be užstato.
Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog KAL1 laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, kurioje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-49-489/2025).
Vertindama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad KAL1 buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, vis tik pakankamai ženkliai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,51 promilės). Bylos duomenys patvirtina, kad antruoju neblaivumo tikrinimu KAL1 buvo nustatytas dar didesnis neblaivumas (2,19 prom.) (1 t., b. l. 34, 35). Be to, iš KAL1 parodymų matyti, kad jis išgėręs pusę litro stipraus alkoholinio gėrimo netrukus sėdo už automobilio vairo. Nurodo, kad nebuvo tikslo vairuoti, manė papokštaus, užsikūrė automobilį ir pariedėjo į nuokalnę, kol atsitrėmė į namo kampą. Liudytoja LUD1 paaiškino, kad sugyventinis KAL1 namuose vartojo alkoholinius gėrimus, jiems pasibaigus reikalavo, kad ji jį nuvežtų iki parduotuvės nusipirkti dar alkoholio, tačiau jai atsisakius paėmė jos automobilio raktelius. Ji sakė, jog neketintų vairuoti neblaivus, nes iškvies policijos pareigūnus. Neblaivumo nustatymo akte nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (1 t., b. l. 32). Kaip matyti iš gynėjo su apeliaciniu skundu pateikto 2026 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad KAL1 aptariamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, bei apgadino namo kampą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad KAL1 būdamas pakankamai stipriai apgirtęs, neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį daugiabučio namo kieme, tamsiu paros metu, kur neabejotinai galėjo būti tiek kitų transporto priemonių, tiek ir pėsčiųjų. Nors įvykio metu nebuvo didelio greičio, jis vairavo nedidelį atstumą, dėl KAL1 neteisėtų veiksmų didesnių padarinių nekilo, civiliniai ieškiniai nepareikšti, vis tik nustatyta, kad jis automobiliu kliudė namo kampą ir jį apgadino. Tiek namo, tiek ir automobilio apgadinimai aiškiai matyti, jie nėra visai minimalūs, kaip teigiama apeliaciniame skunde padaryti „švelniai atsiremiant į pastato sieną“. Įvykio vietos apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokolenurodoma, kad matomi apgadinimai automobilio gale, dešinėje pusėje, pažeistas sparnas virš galinio žibinto, išdužęs galinis žibintas, vertikalus pažeidimas ant bamperio, taip pat matomas pažeistas tinkas ant namo. Minėtą aprašymą patvirtina pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 12-19; 89-99). Taigi, tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui bei žmonių sveikatai ir gyvybei. Todėl skundo argumentai dėl mažesnio KAL1 veiksmų pavojingumo nepagrįsti. Mažesnio asmens veiksmų pavojingumo nerodo ir apeliacinio skundo argumentai, kad tą dieną jis neišlaikė vairuotojo pažymėjimo, dėl to vartojo alkoholį, bei KAL1 parodymai, jog jis siekė tik pajuokauti, imituoti išvažiavimą, esant automobilio automatinei pavarų dėžei, vien pasukęs pavarų sektoriaus ratuką pajudėjo, nespausdamas akseleratoriaus. Pažymima, kad asmuo neblaivus sėdo už automobilio vairo, užvedė automobilį, įjungė atbulinę pavarą. Taigi atliko aktyvius veiksmus dėl kurių automobilis pajudėjo atbulomis.
Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo, būtina įvertinti ir kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, iš KAL1 parodymų matyti, kad jis netrukus po to, kai išgėrė pusę litro stipraus alkoholinio gėrimo sėdo už transporto priemonės vairo, t. y. suvokdamas, kad automobilio vairuoti negali, vairavo praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, be jokios svarbios priežasties galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. Šiuo atveju svarbios ir aplinkybės, kurios vertinamos, kaip neigiamai asmenį charakterizuojančios yra tai, kad KAL1 neblaivus automobilį vairavo ne pirmą kartą. Jis praeityje jau buvo baustas administracine tvarka ir praradęs teisę vairuoti. Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės dydžio įvertino, tai, kad KAL1 šiuo metu nedirba, gyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamų išmokų, dengia kreditorinius įsiskolinimus, todėl nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį – 10 000 Eur, vietoj 25 370 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimas numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, KAL1 veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, įstatymo nuostatos jam buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (jo vertės/dalies) konfiskavimui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos tik dalies, tai yra 10 000 Eur, atitinkančios mažiau nei pusę visos automobilio vertės, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, proporcingas tiek įvykio aplinkybėms, tiek atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį apibūdinantiems duomenis ir kitoms aptartoms aplinkybėms.
Sutinkama, kad konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimas apsunkins KAL1 finansinę padėtį. Tačiau pabrėžiama, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės susijusios su turtine asmens padėtimi egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė KAL1 nuo vairavimo būnant neblaiviu. Pasirinkdamas tokį elgesį, jis tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė suderinama su paskirtomis kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones ir įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Minėtos baudžiamojo poveikio priemonės visumoje yra proporcingos.
Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus duomenis, neturi pagrindo sutikti, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei, charakteristikai, ar padarytai veikai. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta išieškotina konfiskuotino automobilio vertės dalis nustatyta teisingai ir pagrįstai, ja bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. Įvertinus bylos duomenų visumą, negalima pripažinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų teismų praktikos ar pusiausvyros tarp kaltininko bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir neskirti KAL1 ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės, skunde išdėstytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 gynėjo advokato Vytauto Skulščiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.