Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei L. M.-P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, trečiasis asmuo SUA1, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2026 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikyti nepaduotais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 buvo panaikintas IES1 ir L. M.-P. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos Nemunaičio Švč. M. Marijos parapijoje, apskaitytos 2015 m. liepos 8 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių 2024 m. spalio 13 d. sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, nustatoma su vaiko motina. Sutarties 6 punkte numatyta, kad vaiko tėvas bendrauja su sūnumi tarpusavio sutarimu. Konkretų sūnaus paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką pareiškėjai suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 27 d.

2026 m. birželio 16 d. ieškovas IES1 kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko močiutės ir ieškovo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Pareiškime nurodyta, kad vaiko motinos gyvenamoji vieta yra Airijoje. Gyventojų registro duomenimis, vaiko motina gyvenamąją vietą Airijoje deklaravusi nuo 2016 m. gegužės 23 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2 duomenimis, civilinės bylos Nr. e2YT-10372-470/2024 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo metu vaiko motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyveno Airijoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie vaiką (kur jis gyvena, ką veikia), taip pat nepateikė įrodymų, jog SUA1 yra vaiko senelė, todėl ieškovas turėtų nurodyti šiuos duomenis ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų esantį jo susitarimą su vaiko motina dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme (nesant sudaryto susitarimo, byloje turės būti išreikštas aiškus vaiko motinos sutikimas dėl jurisdikcijos) ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad vaiko motina šioje byloje nėra pareiškėja, todėl ieškovas turėtų patikslinti jos procesinę padėtį.

2026 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame prašoma: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko močiutės ir ieškovo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šalių nepilnametis vaikas A. P. gimė (duomenys neskelbtini), Airijoje, šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą Airijoje. Ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas A. P. gimė (duomenys neskelbtini), Airijos Respublikoje.

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo IES1 ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. M.-P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo laikė nepaduotais ir kartu su priedais grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad šalindamas teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, ieškovas 2026 m. liepos 7 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį ir papildomus duomenis – nurodė duomenis apie vaiką, jog jis gyvena Airijoje, ten lanko mokyklą, pateikė vaiko ir savo gimimo liudijimus. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovas, be kita ko, buvo įpareigotas pateikti įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų esantį jo susitarimą su vaiko motina dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme (nesant sudaryto susitarimo, byloje turės būti išreikštas aiškus vaiko motinos sutikimas dėl jurisdikcijos) ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus, tačiau ieškovas nurodytų įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartyje aiškiai konkretizuotų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų esantį jo susitarimą su vaiko motina dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme (vaiko motinos sutikimas dėl jurisdikcijos, turintis esminę reikšmę šioje byloje, taip pat nepateiktas), nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškinys ir patikslintas ieškinys laikytini nepaduotais ir kartu su priedais grąžintini ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas IES1 pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad vaiko motina nebendrauja su apeliantu, todėl jis neturi galimybės pateikti atsakovės sutikimo ar nesutikimo dėl bylos jurisdikcijos. Tai, kad atsakovė nesutinka bendrauti su apeliantu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog privalomą mediaciją vykdžiusiai mediatorei atsakovė pateikė nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, nesant šalių suderintos valios dėl bylos jurisdikcijos, tai negali būti pakankama priežastis grąžinti ieškovui ieškinį ir patikslintą ieškinį.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).

Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu, jurisdikcijos spręstina vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis II ter“). nuostatomis. Pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje. Reglamente „Briuselis II ter“ nepateikta įprastinės (nuolatinės) gyvenamosios vietos sąvoka. Sprendžiant dėl vaiko įprastinės (nuolatinės) gyvenamosios vietos, atsižvelgtina į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pateikiamus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus Reglamento „Briuselis II ter“ 7 straipsnio 1 dalies prasme: nuolatinė gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44); be fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas nėra laikinas ar atsitiktinis (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40); reikia įvertinti šiuos kriterijus – trukmę, reguliarumą, persikėlimo į valstybę narę priežastis ir aplinkybes, šeiminius ryšius toje valstybėje narėje, vaiko tautybę, mokyklos lankymą, kalbos žinias, socialinius ryšius; nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka turi būti vertinama individualios bylos konkrečių faktinių aplinkybių kontekste ir apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, ketinimą įsikurti; vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v. Richard Chaffe, p. 51); esminis veiksnys vaiko gyvenamosios vietos nustatymui yra vaiko socialinė ir šeiminė aplinka, kuri vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių; vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismą momentu (Reglamentas „Briuselis II ter“ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnis). Svarbu ir tai, kad jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vieną pagrindinių vaiko teisių būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga).

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau šalių nepilnametis vaikas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, kuri gyvena Airijoje ir ieškinio pateikimo teismui metu šalių nepilnametis vaikas gyveno Airijoje, todėl jurisdikciją pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 7 straipsnio 1 dalį sprendžiant klausimus dėl tėvų pareigų vaikui, turėjo Airijos Respublikos teismai.

Pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiose bylose, jeigu tenkinamos šios sąlygos: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, visų pirma dėl to, kad: i) bent vieno iš tėvų pareigų turėtojų įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje; ii) toje valstybėje narėje yra buvusi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta arba iii) vaikas yra tos valstybės narės pilietis; b) bylos šalys, taip pat visi kiti tėvų pareigų turėtojai: i) laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą momentu arba ii) aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, o teismas užtikrino, kad visos šalys būtų informuotos apie savo teises užginčyti jurisdikciją, ir c) naudojimasis jurisdikcija atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintos sąlygos aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios, t. y. tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“, todėl jurisdikcijos prorogacija, remiantis Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalimi, galima tik nustačius visas sąlygas, t. y. vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, aplinkybę, kad bylos šalys laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą ar aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju nenustatytos jurisdikcijos prorogacijai taikyti reikalingos sąlygos – nors vaiko tėvo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublika nebuvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta, kadangi vaikas gimė Airijos Respublikoje ir iki šiol ten gyvena, jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri gyvena Airijos Respublikoje, vaikas taip pat lanko mokyklą Airijos Respublikoje, be to, vaikas taip pat nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Nors apeliantas nurodė, kad vaiko motina nebendrauja su apeliantu, todėl jis neturi galimybės pateikti atsakovės sutikimo ar nesutikimo dėl bylos jurisdikcijos, tačiau minėtos aplinkybės esminės reikšmės neturi, kadangi net jeigu proceso metu vaiko motina sutiktų su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, tačiau nesant prieš tai nurodytų jurisdikcijos prorogacijai taikyti reikalingų sąlygų – vaiko esminio ryšio su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos pagal Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) ir iii) papunkčius.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto IES1 atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.