Kauno apylinkės teismo sprendimas

2026-10-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-29580-435/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-19
Bylos Nr.
e2YT-29580-435/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19833-2026-4
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
" Turto bankas "
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-29580-435/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19833-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU| 2026 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. K., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (2026 m. rugpjūčio 13 d. dok. reg. Nr. CBP-20595). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. K. Pareiškėjo mama J. B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis jų sūnus ir pirmos eilės įpėdinis.

Pareiškėjas su šeima gyvena (ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą) kartu su tėvais jų pastatytame name nuo (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini).

Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) nei tėvas, nei pareiškėjas oficialiai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tėvas po mamos mirties iš karto palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes gyveno tame pačiame nuosavame name, mokėjo mokesčius už vandenį, elektrą, žemės mokestį, prižiūrėjo visą turtą ir elgėsi kaip savininkas. Paskutiniais metais mokesčius tėvui padėdavo mokėti pareiškėjas per elektroninę bankininkystę.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas mirė, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesių terminą pareiškėjas padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu palikimo atsiradimo vietos (pagal gyvenamąją vietą) Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarui. Notaras išdavė liudijimą (notaro registro Nr. 1752) bei paaiškino, kad dalis turto teisiškai vis dar priklauso mirusiai mamai, nes tėvų įsigytas santuokos metu turtas pagal įstatymą jiems priklausė jungtinės nuosavybės teise, tai yra lygiomis dalimis po ½ dalį, kad tėvas po mamos mirties nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių, todėl negali išduoti galutinio paveldėjimo teisės liudijimo be teismo sprendimo.

Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises po tėvo mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą notarų biure. Kitu būdu gauti reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi teisinės galimybės.

Kadangi tėvas J. K. po sutuoktinės (pareiškėjo mamos) mirties gyveno ir toliau tame pačiame jų pastatytame name ir rūpinosi visu santuokos metu įsigytu turtu kaip savo, pagal įstatymą laikytina, kad tėvas po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, tai yra įstatymo leidžiamu būdu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registre tėvo J. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto dalis jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, kita dalis – jungtinės nuosavybės teise. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise tėvams priklausė: - 0,1243 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); nuosavybė nuo (duomenys neskelbtini); - ant šio žemės sklypo stovintis 216,77 kv. m bendrojo ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu (pusrūsiu) 75,86 kv. m ploto), adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą tėvai pasistatė (duomenys neskelbtini) metais, būdami santuokoje. Asmeninės nuosavybės teise tėvui J. K. priklausė 19,21 kv. m bendrojo ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybė įregistruota pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. 1-795.

J. K. palikimo priėmimo faktą po sutuoktinės J. B. K. mirties patvirtina šios aplinkybės ir įrodymai (dokumentai): jis po mamos mirties ir toliau gyveno tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (vandenį, elektros energiją, administravimo išlaidas), mokėjo žemės mokestį. Išsisaugojo tik dalis mokėjimo dokumentų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjos palikimas buvo priimtas pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (2026 m. rugsėjo 7 d. dok. reg. Nr. DOK-96244).

Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (CPK XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas J. K. buvo palikėjos J. B. K. sutuoktinis (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 5 – palikėjų santuokos liudijimas). Palikėja J. B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 3 – palikėjos mirties liudijimas), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (Testamentų registro išrašas). Palikėjos sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 4 – palikėjo medicininis mirties liudijimas). Pareiškėjas E. K. yra palikėjų sūnus (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 6 – Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis; priedas Nr. 7 – pareiškėjo gimimo liudijimas). Palikėjui J. K. mirus ((duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė pareiškėjas (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 7 – notaro liudijimas; Testamentų registro išrašas).

Palikėja J. B. K. su sutuoktiniu J. K. santuokoje įgijo nekilnojamą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), registruotą palikėjos sutuoktinio vardu (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedai Nr. 10 ir Nr. 11 – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai), ir šiuose namuose palikėjos sutuoktinis gyveno iki pat savo mirties (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 6 – Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Taip pat palikėjui (palikėjos sutuoktiniui) asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedas Nr. 11 – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Palikėjos vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

Po sutuoktinės (palikėjos) mirties palikėjas (pareiškėjo tėvas) rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jame gyveno, jį valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (vandenį, elektros energiją, administravimo išlaidas), mokėjo žemės mokestį (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedai Nr. 13–16 – sąskaitos ir mokėjimo kvitai).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai patvirtina, jog palikėjas (pareiškėjo tėvas) po savo sutuoktinės (palikėjos) mirties perėmė jos nekilnojamąjį turtą, likusį po mirties, palikėjas gyveno name, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, valdė jį kaip savo. Tai patvirtina pateiktos sąskaitos už vandenį, elektros energiją, buitines atliekas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimo kvitai (dok. reg. Nr. CBP-20595 priedai Nr. 13–16). Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvas (palikėjas) po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog palikėjas priėmė palikimą po sutuoktinės (palikėjos) mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas. Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad palikėjas priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti palikėjo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims buvo siųsti elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė