Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Slanka“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Slanka“ skundą atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baušų ūkis”) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Regionų administracinio teismo teisėjos R. M. 2026 m. rugpjūčio 19 d. rezoliucija Šalčininkų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir Komisija buvo įpareigotos iki 2026 m. rugpjūčio 20 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius Komisijos sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui datą, būdą bei adresus.

Vykdydama šį teismo įpareigojimą, Administracija 2026 m. rugpjūčio 21 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2026 m. kovo 12 d. per dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS), o 2026 m. balandžio 29 d. – pakartotinai, kartu su UAB „Baušų ūkis“ raštu dėl žalos atlyginimo. Administracijos teigimu, pareiškėjui apie Komisijos sprendimą ir nustatytą žalos dydį taip pat galėjo būti žinoma iš 2026 m. gegužės mėnesio pradžioje vykusio šalių susitikimo, kurio metu buvo aptarta galimybė atlyginti žalą dalimis. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą apskundė tik 2026 m. liepos 27 d., UAB „Baušų ūkis“ kreipusis dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimo sustabdymo.

II.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, Administracijos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė termino praleidimo dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas atsižvelgė į Administracijos nurodytas aplinkybes, kad Komisijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo atstovo nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat, kad pareiškėjui buvo žinoma apie reikalavimą atlyginti žalą. Teismas vertino, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo teises, o veiksmų ėmėsi tik kilus grėsmei sustabdyti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 ir 3 dalimis, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti skundą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus gindamas savo teises.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė rungimosi ir teisės būti išklausytam principus, nesuteikęs jam galimybės pasisakyti dėl Administracijos pateiktų paaiškinimų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisijos sprendimas jam nebuvo tinkamai įteiktas, o Administracijos nurodytos aplinkybės dėl elektroninio pašto adresų naudojimo ir 2026 m. gegužės mėnesį vykusio susitikimo nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Pareiškėjas pabrėžia, kad prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pateikė tik subsidiariai, t. y. tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad terminas praleistas, o apie Komisijos sprendimą ir jo turinį sužinojo tik 2026 m. liepos 27 d., gavęs sprendimo kopiją Administracijoje. Todėl, pareiškėjo vertinimu, skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme administracinis aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-469-552/2019).

Taigi, sprendžiant, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino, pirmiausia būtina nustatyti, kada jam buvo įteiktas skundžiamas administracinis aktas arba kada jis faktiškai sužinojo ar, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turėjo sužinoti apie šio akto priėmimą ir jo turinį. Tik nustačius šį momentą galima spręsti dėl įstatyme nustatyto termino laikymosi, ir, jeigu terminas praleistas, dėl jo atnaujinimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nenustatė termino kreiptis į teismą eigos pradžios momento. Pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą teismas įvertino kaip termino praleidimo pripažinimą, tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad prašymas atnaujinti terminą buvo pateiktas subsidiariai – tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad terminas yra praleistas. Tuo pačiu pareiškėjas ginčijo patį termino eigos pradžios momentą, teigdamas, kad Komisijos sprendimas jam nebuvo tinkamai įteiktas ir kad apie šio sprendimo priėmimą bei turinį jis sužinojo tik 2026 m. liepos 27 d.

Todėl pirmosios instancijos teismas, prieš spręsdamas dėl termino atnaujinimo pagrindų, turėjo pirmiausia nustatyti, ar terminas apskritai pradėtas skaičiuoti ir ar jis buvo praleistas. Šio klausimo neišsprendus, nebuvo pagrindo pereiti prie termino atnaujinimo sąlygų vertinimo.

Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešojo administravimo subjekto pareiga asmenims, kuriems administracinis sprendimas daro tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti apie jį ir pateikti sprendimo kopiją, o įstatyme nustatytais atvejais – nuasmenintą nuorašą. Ši pareiga nagrinėjamu atveju reikšminga vertinant, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos sprendimą, kuriuo jam nustatyta pareiga atlyginti UAB „Baušų ūkis“ 13 927,03 Eur žalą.

Iš Administracijos pateikto 2026 m. rugpjūčio 20 d. rašto ir jo priedų matyti, kad Komisijos sprendimas 2026 m. kovo 12 d. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o 2026 m. balandžio 29 d. – elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vis dėlto šie duomenys nepatvirtina, kad Komisijos sprendimas buvo tinkamai įteiktas pareiškėjui arba kad nurodytomis dienomis pareiškėjui tapo prieinamas skundžiamo sprendimo turinys. Aplinkybė, kad Komisijos sprendimą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baušų ūkis“ išsiuntė kartu su 2026 m. balandžio 29 d. UAB „Baušų ūkis“ direktoriaus raštu dėl žalos atlyginimo, be kita ko, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina, kad sprendimas buvo tinkamai įteiktas pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo šiuo elektroninio pašto adresu Komisijos sprendimo negavęs. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu sprendimas buvo išsiųstas kartu su trečiojo suinteresuoto asmens raštu, ši aplinkybė nepaneigia atsakovų pareigos tinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą administracinį sprendimą ir pateikti jam šio sprendimo kopiją teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepriklauso medžiotojų klubui „Slanka“ ir yra naudojami kito juridinio asmens. Be to, pareiškėjas pažymi, kad ankstesniame Komisijos susirašinėjime su jo atstovu buvo naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip ir atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kokiu pagrindu Administracija pasirinko nurodytus elektroninio pašto adresus, ar pareiškėjas buvo nurodęs kitą dokumentų gavimo adresą ir ar yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad šiais adresais išsiųsti dokumentai pasiekė pareiškėją arba kad jis kitu būdu sužinojo apie Komisijos sprendimo priėmimą ir jo turinį.

Administracija teigia, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas iš viešai prieinamos informacijos ir jį esą nurodė pareiškėjo atstovas S. P. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo atstovas iš tiesų pateikė tokį nurodymą arba kad pareiškėjas išreiškė valią Komisijos sprendimą gauti būtent šiais elektroninio pašto adresais. Administracijos pateiktas išrašas iš portalo Fsąskaita.lt taip pat nepatvirtina, kad adresas (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui arba yra jo naudojamas. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė Juridinių asmenų registro duomenis, kuriuose nurodytas kitas elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Administracija skundžiamo Komisijos sprendimo pareiškėjui nesiuntė Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Administracija taip pat nurodo, kad 2026 m. gegužės pradžioje vykusiame pareiškėjo ir UAB „Baušų ūkis“ atstovų susitikime buvo aptarta galimybė žalą atlyginti dalimis. Vis dėlto byloje nėra duomenų, patvirtinančių šio susitikimo faktą, jo dalyvius, aptartų klausimų turinį ar tai, kad pareiškėjas susitikimo metu buvo informuotas apie Komisijos sprendimo priėmimą ir jo turinį. Vien Administracijos paaiškinimų, nesant juos patvirtinančių duomenų, nepakanka išvadai, kad pareiškėjas tuo metu sužinojo apie skundžiamą sprendimą.

Taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjo neveikimas iki 2026 m. liepos 27 d. patvirtina termino praleidimą. Pareiškėjo aktyvumas ginant savo teises turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis žinojo arba turėjo žinoti apie Komisijos sprendimo priėmimą ir jo turinį. Nesant pakankamų duomenų, patvirtinančių tinkamą sprendimo įteikimą ar ankstesnį pareiškėjo faktinį arba numanomą sužinojimą apie sprendimą, negalima vien dėl pareiškėjo neveikimo daryti išvados, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir teisės būti išklausytam principus, nes nesuteikė jam galimybės pasisakyti dėl Administracijos pateiktų paaiškinimų. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties panaikinimą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas, prieš spręsdamas dėl skundo padavimo termino praleidimo ir jo atnaujinimo pagrindų, nenustatė termino kreiptis į teismą eigos pradžios momento. Atsižvelgiant į šį savarankišką skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindą, atskirai vertinti pareiškėjo nurodyto procesinio pažeidimo nėra būtina.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo subsidiariai pateiktą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą vertino kaip termino praleidimo pripažinimą. Pareiškėjas ginčijo termino eigos pradžios momentą, teigdamas, kad Komisijos sprendimas jam nebuvo tinkamai įteiktas ir apie šio sprendimo priėmimą bei turinį jis sužinojo tik 2026 m. liepos 27 d.

Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti, kada pareiškėjui buvo įteiktas Komisijos sprendimas arba kada jis faktiškai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą ir jo turinį. Tik nustačius šį momentą buvo galima spręsti, ar skundo padavimo terminas praleistas ir, jeigu praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta nenustačius esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl skundo priėmimo, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Slanka“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo medžiotojų klubo „Slanka“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.