- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- eAS-469-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00991-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Mikrovisatos valda" Projektų vystymo grupė UAB „Nolina“ Kauno iesto savivaldybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymui Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) (toliau – ir Žemės sklypas) dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymui Nr. 8VĮ-854- (14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymo pakeitimas) ginčyti ir šiuos įsakymus panaikinti; 2) įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, išskiriant žemės sklypo dalį Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) eksploatavimui ir privažiavimui iki šio pastato.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas Kauno miesto savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka įteikti nebuvo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas nebuvo viešai skelbiami, todėl informacija apie juos yra nevieša.
Apie skundžiamus administracinius aktus Kauno miesto savivaldybė sužinojo, kai gavo D. K. ieškinį, t. y., 2019 m. kovo 21 d. (tai patvirtina Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) duomenys civilinėje byloje Nr. e2-9442-752/2019). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas sprendė, kad terminas reikalavimui dėl Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos, t. y. 2019 m. kovo 21 d.
Sužinojusi apie skundžiamus administracinius aktus, kaip nurodė pareiškėjas, Kauno miesto savivaldybė 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje pateikė trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriame teismo prašė panaikinti Įsakymą ir Įsakymo pakeitimą. Civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, siūloma naudojimosi tvarka (Žemės sklypo dalys) yra nurodytos pagal Įsakyme ir Įsakymo pakeitime nurodytą plotą. D. K. ieškinyje taip pat nurodyta, jog naudojimosi tvarka atitinka Žemės sklype esančių statinių savininkams / bendraturčiams nustatytas Žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laikė, kad Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo teisėtumo klausimas yra neatsiejamas nuo civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo. Pareiškėjas, norėdamas išvengti dviejų savarankiškų teisminių procesų ir kad nereikėtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, taip užtikrinant proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, dėl administracinių aktų ginčijimo pateikė savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje ir į administracinį teismą nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės savarankiškas ieškinys negali būti nagrinėjamas, išaiškino teisę NŽT priimtus administracinius aktus ginčyti administraciniame teisme ir Kauno miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus (ieškinį) atsisakė priimti.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 8VĮ-854-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-(14.8.2.) pakeitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo, išskiriant žemės sklypo dalį Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui ir privažiavimui iki šio pastato.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyrius teismą informavo, jog ginčijamais įsakymais žemės sklypo dalys, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nustatytos tame sklype esančių gyvenamųjų namų patalpų, butų savininkams (naudotojams) bei garažų savininkams (naudotojams), t. y. minėti įsakymai buvo priimti kitų subjektų atžvilgiu ir Kauno miesto savivaldybė apie jų priėmimą informuota nebuvo. Nesant suformuotame žemės sklype esančių statinių savininkų (statinio bendraturčių) ir suinteresuotų asmenų parašų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, žemės sklypo plano rengėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.1.2 punkte nustatyta kviestinių asmenų informavimo tvarka, NŽT teritoriniam padaliniui turi pateikti dokumentus, įrodančius, jog tinkamai informavo suinteresuotus asmenis. Žemės sklypo rengėjui pateikus dokumentus, įrodančius, kad suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti, šis planas turi būti derinamas.
Žemės sklypo plano, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys, rengėjas yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Projektų vystymo grupė“. Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktą Lietuvos pašto 2015 m. balandžio 23 d. Siuntų sąrašą ir nustatė, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ išsiuntė kvietimus visiems Žemės sklypo naudotojams ir Kauno miesto savivaldybei. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr.150507/03 ir 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 150119/01 informavo Kauno miesto savivaldybę, kad sklypo dalis, prie Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, po žeme esančiam ir fiziškai pažeistam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebus nustatyta.
Pareiškėjas terminą skundui paduoti skaičiavo nuo 2019 m. kovo 21 d., t. y. kai gavo D. K. ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9442-752/2019, tačiau pirmosios instancijos teismas iš NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktos informacijos nustatė, kad 2015 m. gegužės mėnesį pareiškėjui buvo žinoma, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam, po žeme esančiam ir fiziškai pažeistam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo dalis nebus nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad įstatymo nustatytu laiku pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau prašymą panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 8VĮ-854- (14.8.2.) „Dėl NŽT 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) pakeitimo“ Kauno apylinkės teismui pateikė tik 2019 m. balandžio 18 d., t. y. praleidus apskundimo terminą.
III.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymui Nr. 8VĮ-1112-(14.8.2) ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno miestas) dalių nustatymo“ ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymui Nr. 8VĮ-854-(14.8.2) ,,Dėl NŽT 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-(14.8.2) pakeitimo“ ginčyti ir priimti Kauno miesto savivaldybės 2019 m. gegužės 6 d. prašymą dėl NŽT administracinių aktų panaikinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybei apie ginčijamą Įsakymą ir Įsakymo pakeitimą pranešta nebuvo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas tvirtina, jog skundžiamas NŽT administracinis aktas, kuriame nustatytos Žemės sklypo dalys šio sklypo naudotojams, turi tiesioginį poveikį visų šiame Žemės sklype esančių statinių savininkų, įskaitant ir Kauno miesto savivaldybės, teisėms ir pareigoms, nes priskirta Žemės sklypo dalis užtikrina galimybę tinkamai eksploatuoti statinius. NŽT neišskyrus Žemės sklypo dalies Pastato eksploatavimui, Kauno miesto savivaldybė neturės galimybės patekti prie Pastato ir tinkamai jį eksploatuoti. Nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teigimu, patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-9442-752/2019 nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo naudojimosi tvarkos projektas, kuris parengtas pagal Įsakymu nustatytas dalis (atitinkamai jokia Žemės sklypo dalimi Kauno miesto savivaldybei nenumatoma).
Pareiškėjo teigimu, NŽT turėjo įvertinti, kokią reikšmę Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas turi asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys statiniai. NŽT taip pat turėjo informuoti raštu apie priimtus administracinius aktus visus asmenis, kuriems nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys statiniai bei nurodyti teisę apskųsti priimtus administracinius aktus.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Kauno miesto savivaldybė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. gegužės mėnesį, kai UAB ,,Projektų vystymo grupė“ informavo apie tai, kad netikslins Žemės sklypo dalių funkcionavimo plano, atsižvelgiant į tai, jog NŽT Kauno miesto skyrius nederina funkcionavimo nustatymo prie naudojamų Pastatų ir statinių plano su nurodytomis sklypo dalimis požeminiams ir fiziškai pažeistiems statiniams. Pareiškėjas nurodo, kad UAB ,,Projektų vystymo grupės“ priimtas raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku ir nėra skundžiamas. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad Kauno miesto savivaldybė teikė NŽT raštus dėl Žemės sklypo dalies išskyrimo Pastatui eksploatuoti, tačiau NŽT nepateikė nei vieno atsakymo. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybė neturėjo informacijos apie procedūros eigą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikti Kauno miesto savivaldybės raštai patvirtina jos tinkamą, rūpestingą ir operatyvų elgesį, siekiant užkirsti kelią galimam jos teisių pažeidimui, tačiau negavus jokios informacijos apie NŽT priimtą Įsakymą ir Įsakymo pakeitimą, Kauno miesto savivaldybė neturėjo galimybių sužinoti apie skundžiamų Įsakymų priėmimą ir skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė apie savo pažeistas teises galėjo sužinoti 2015 m. gegužės mėnesį, nors ginčijami Įsakymai, kurie sukelia pareiškėjui teises ir pareigas, priimti tik 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai apskundimo termino pradžią nustatė anksčiau nei buvo priimti ginčijami administraciniai aktai.
Atsižvelgdamas į tai, kad teismas atsisakė atnaujinti terminą ir priimti Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl NŽT administracinių aktų panaikinimo, pareiškėjas sprendžia, jog yra užkertama galimybė parduoti šiuo metu nenaudojamą Pastatą. Neišsprendus ginčo dėl Žemės sklypo dalies priskyrimo Pastato eksploatavimui, Kauno miesto savivaldybei bus apsunkinta galimybė realizuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas termino skundui paduoti pradžią siejo su UAB ,,Projektų vystymo grupės“ 2015 m. gegužės 7 d. priimtu sprendimu Nr. 150507/03 ir 2015 m. gegužės 19 d. priimtu sprendimu Nr. 150519/01, t. y. teismas vertino, kad pareiškėjui 2015 m. gegužės mėnesį buvo žinoma apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės teise valdomam požeminiam sandėliui (duomenys neskelbtini) (būklė: fiziškai pažeistas; baigtumo procentas: 80 proc.) dalis nenustatoma. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pažymi, jog pareiškėjas, gavęs UAB ,,Projektų vystymo grupės“ priimtus sprendimus Nr. 150507/03 ir Nr. 150519/01, 2015 m. gegužės mėnesį, kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių ir prašė nederinti UAB ,,Projektų vystymo grupės“ parengto Žemės sklypo plano, jei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomam Pastatui nebus nustatyta atskira žemės sklypo dalis, tačiau NŽT Kauno skyrius atsakymo į Kauno miesto savivaldybės raštą nepateikė. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo informacijos apie procedūros eigą ir gavęs 2015 m. gegužės mėnesį UAB ,,Projektų vystymo grupės“ priimtus sprendimus Nr. 150507/03 ir Nr. 150519/01 galėjo žinoti tik apie galimą, t. y. hipotetinį pažeidimą. Pareiškėjui tik susipažinus su priimtu Įsakymu ir Įsakymo pakeitimu atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas apie ginčijamą Įsakymą ir Įsakymo pakeitimą sužinojo tik 2019 m. kovo 21 d., kai gavo ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. E2-9442-752/2019, todėl terminas reikalavimui dėl Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui ginčijamas Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas nebuvo įteikti, neišaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis dėl Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo nuginčijimo, todėl sprendžia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, pažymi, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar neoperatyviai jas gynė, todėl konstatuotina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai jas įvertino, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir atnaujinus terminą, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertintas jo atitikimas ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl termino atnaujinimo. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 8VĮ-854- (14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1112-( 14.8.2.) pakeitimo“ paduoti.
Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.