Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10755-1080/2026, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Voverės“ (likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Torversa“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei ATS1 dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, dėl ko pastarasis teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

UAB „Voverės“ 2026 m. balandžio 23 d. pateikė teismui prašymą perkelti LUAB „Torversa“ procesines teises UAB „Voverės“ ir ieškove byloje laikyti UAB „Voverės“. Nurodė, kad tarp UAB „Voverės“ ir LUAB „Torversa“ 2026 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu LUAB „Torversa“ perleido turėtą reikalavimą į atsakovę šioje byloje UAB „Voverės“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atkreipė dėmesį, kad atskirajame skunde pačios reikalavimo perleidimo sutarties atsakovė neginčija, todėl mano, jog toks skundas pateiktas formaliai siekiant vilkinti procesą ir dirbtinai sukurti procesinį ginčą be jokio realaus pagrindo.

Pranešimas skolininkui pagal CK 6.109 straipsnį nėra procesinio teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį sąlyga. CK 6.109 straipsnis reglamentuoja tik momentą, nuo kurio reikalavimo perleidimo faktas tampa panaudotinas prieš skolininką, tačiau jokia teisės norma nesieja procesinio teisių perėmimo galimumo su pranešimo skolininkui faktu.

Atsakovė LUAB „Torversa“ bankroto byloje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja. Atsakovė turėjo nuolatinę galimybę stebėti reikalavimo pardavimo procedūrą nuo kreditorių susirinkimo sušaukimo iki sutarties sudarymo, tačiau reikalavimo perleidimo procedūros niekada neginčijo. Be to, atsakovei per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo įteikta reikalavimo perleidimo sutartis.

Nors CK 6.109 straipsnio nuostatos nėra procesinio teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį sąlygą, tačiau net jei ir hipotetiškai būtų sutikta su atsakovės argumentu dėl netinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą, tai daugiau reikštų, jog atsakovė galėtų vykdyti prievolę pradinei kreditorei, kol atsakovė bus tinkamai informuota, tačiau šiuo atveju atsakovė savo prievolės išvis nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl teismo nutarties, kuria pradinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja, apskundimo

Atsakovė atskiruoju skundu skundžia teismo nutarties dalį, kuria pradinė ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo buvo pakeista jos teisių perėmėja.

Procesinių teisių perėmimą reglamentuojančiame CPK 48 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nėra keliamas klausimas dėl pačios reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tik vieną nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentą, t. y. kad jai tinkamai nebuvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas CPK 48 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis), tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tokios pačios pozicijos dėl nutarties, kuria patenkinamas prašymas dėl procesinio teisių perėmimo, neskundžiamumo atskiruoju skundu yra nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2037/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-450/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1250-302/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-345-464/2023).

Apeliacinės instancijos teismas kartu nori pažymėti ir tai, jog tarp UAB „Voverės“ ir LUAB „Torversa“ 2026 m. balandžio 21 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nei skundžiamos nutarties priėmimo metu, nei šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu nėra nuginčyta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO II (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog atsakovė su ieškiniu dėl 2026 m. balandžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pateikusi ieškinį, kuris šios nutarties dienai nėra priimtas (civilinės bylos Nr. 2-27421-1044/2026). Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu sutartis nebuvo nuginčyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisių perėmimas įvyko, todėl nebuvo jokio pagrindo prašymą pakeisti pradinę ieškovę LUAB „Torversa“ jos teisių perėmėja UAB „Voverės“ atmesti.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Aptariamu atveju, atsakovė pateiktu atskiruoju skundu siekia nutarties, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nustačius, kad apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

Ieškovė UAB „Voverės“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo šiuos papildomus rašytinius įrodymus (jų kopijas): 2026 m. gegužės 18 d. elektroninį laišką; 2025 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties dėl procesinių teisių perėmimo (pradinės ieškovės LUAB „Torversa“ pakeitimo jos teisių perėmėja UAB „Voverės“) nutraukiamas, konstatuoja, kad ieškovės teikiami papildomi rašytiniai įrodymai, kuriais siekiama atskirsti į atsakovės atskirąjį skundą, nėra reikšmingi, todėl juos atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.