Alytaus apylinkės teismo nutartis

2026-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-319-939/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
eII-319-939/2026
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-16527-2026-2
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
L. M.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-319-939/2026Teisminio proceso Nr. 4-13-3-16527-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.23; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4;(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant pareiškėjui PRS1 , suinteresuotam asmeniui L. M.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 48-ANR_N-518-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 48-ANR_N-518-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 519 straipsnyje, požymių. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas G. L. savaip interpretuoja įstatymo nuostatas, kuria įstatymo reprezentacines funkcijas ir prasmę, atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti baudžiamas už tai, kas nėra tiesiogiai parašyta įstatyme. L. M. ar bet kuris kitas asmuo nėra įstatymo įpareigotas fiksuoti nuotraukomis šalia savo gyvenamo namo iškeltų vėliavų švenčių dienomis, be to L. M. nurodė, kad šalia pastato (duomenys neskelbtini) vėliava iškelta buvo ir pateikė turimos vėliavos ant stiebo nuotrauką, tuo tarpu vertinant pareiškėjo prie skundo pateiktas nuotraukas, jose nesimato visų vidiniame kieme esančios terasos kampų, nes vaizdą uždengia namo siena, todėl objektyviai konstatuoti fakto, kad Valstybės vėliava nebuvo iškelta per šventinę dieną, nėra galimybės. Byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, neabejotinai L. M. ar R. M. kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pareiškėjas PRS1 nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog Nutarimas priimtas šiurkščiai pažeidžiant ANK imperatyvius reikalavimus, yra nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas. Nutarimas priimtas neatlikus objektyvaus faktinių aplinkybių patikrinimo. Skundą PRS1 grindžia tokiais argumentais:

Tyrėjas V. L. sprendimą priėmė išimtinai remdamasis vienašališku, nepasirašytu asmens, kurio atžvilgiu vykdoma teisena, el. pašto paaiškinimu bei prie jo prisegtu skaitmeniniu failu, taip pažeisdamas ANK 567 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrinėti visas bylos aplinkybes. Tyrėjas kaip neginčijamą kaltę naikinantį įrodymą priėmė L. M. 2026 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą fotofiksaciją. Oficialūs bylos duomenys (2026 m. rugpjūčio 14 d. el. laiškas, reg. ANR Nr. 48-ANR_K-11184-2026) įrodo, kad pažeidėja nepateikė jokių nuotraukų, užfiksuotų tiriamo nusižengimo dieną (2026 m. liepos 6 d.). Priešingai, skaitmeninio failo struktūra patvirtina, kad nuotrauka daryta tik 2026 m. rugpjūčio 12 d. 20:45 val. – t. y. praėjus pusantro mėnesio po nagrinėjamo įvykio. Šis failas yra momentinė, atgaline data suformuota klastotė, neturinti įrodomosios galios.

Tyrimo metu nebuvo atlikta pastato ((duomenys neskelbtini)) apžiūra natūroje. Byloje nėra užfiksuotas esminis techninis faktas – ant pastato fasado ar sklypo teritorijoje apskritai nėra įrengta stacionaraus vėliavos laikiklio, stovo ar specialaus vėliavos stiebo. Nesant techninės infrastruktūros, pažeidėjos versija apie vėliavos teisėtą iškėlimą prie pastato yra nepagrįsta.

Nefiksuota nusižengimo sudėties objektyvioji pusė (ranka laikomas kotas). Pažeidėjos pateiktos nuotraukos apatiniame dešiniajame krašte vizualiai užfiksuotas vyriškos rankos fragmentas, fiziškai laikantis vėliavos kotą ore. Vėliavos trumpalaikis laikymas ranka fotografavimo momentui neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nurodančio, kad vėliava privalo būti iškelta prie, virš ar ant pastatų.

Tyrėjas nutarime konstatavo, kad įstatymas nedraudžia kelti vėliavos terasoje. Šis aiškinimas prieštarauja minėto įstatymo reprezentacinei dvasiai. Valstybės vėliavos iškėlimo švenčių dienomis tikslas – viešas jos demonstravimas visuomenei, išreiškiant pagarbą. Oficialiai pripažintas vėliavos paslėpimas uždaroje, iš viešosios erdvės ir nuo kelio nematomoje terasoje (ką pažeidėja pati pripažįsta 2026 m. rugpjūčio 14 d. el. laiške), panaikina įstatyminės prievolės prasmę.

Žemės sklypas ir gyvenamasis namas priklauso dviem suaugusiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Už valstybinės vėliavos iškėlimą prie gyvenamojo namo solidariai atsako visi suaugę jo savininkai. Tyrėjas V. L. visiškai neapklausė kito turto savininko R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir nesutikrino jo parodymų su sutuoktinės versija, taip atlikdamas nepilną ir vienašališką tyrimą.

Tyrėjas nutarime nurodo, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teisiškai šis principas taikomas tik tada, kai išnaudojamos visos objektyvios galimybės įrodymams surinkti. Kadangi tyrėjas atsisakė atlikti įvykio vietos apžiūrą, patikrinti failų metaduomenis bei neapklausė liudytojų, abejonės byloje liko paties tyrėjo tyčia nepatikrintos.

Bylos chronologija įrodo išankstinį tyrėjo V. L. šališkumą: 2026 m. rugpjūčio 12 d. laišku pareigūnas pats padiktavo ir pasiūlė pažeidėjai gynybinę „stovo ar laikiklio nebuvimo“ versiją, o gavęs rugpjūčio 12 d. klastotę, ją nuslėpė nuo pareiškėjo, užkirsdamas kelią susipažinti su medžiaga iki nutarimo priėmimo dienos.

Tyrėjas šiurkščiai pažeidė ANK reikalavimus dėl įrodymų formos ir priėmė nepasirašytus paaiškinimus, nutarimą priėmė remdamasis išimtinai L. M. 2026 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu atsiųstu tekstu. Pagal ANK nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai turi būti įforminami oficialiu apklausos protokolu, pasirašytinai įspėjant asmenį, arba teikiami kaip kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai. Paprastu, nepasirašytu el. laišku pateikta informacija neturi procesinės įrodymų galios, o jos priėmimas kaip pagrindinio teisenos nutraukimo pagrindo yra šiurkštus bylos nagrinėjimo taisyklių pažeidimas.

Tyrėjas ignoravo įrodymų rinkimo naštą: L. M. savo 2026 m. rugpjūčio 14 d. pasiaiškinime tiesiogiai pripažino: „vėliava iš kaimyno kiemo pusės <...> nebuvo matoma“. Tyrėjas V. L., gavęs oficialų prisipažinimą, kad viešasis vėliavos matomumas nebuvo užtikrintas, privalėjo pareikalauti objektyvių įrodymų būtent iš pažeidėjos, o ne suversti įrodinėjimo naštą pareiškėjui.

Skundžiamame nutarime tyrėjas ignoravo faktą, kad pažeidėja radikaliai pakeitė gynybinę poziciją: pirminio tyrimo metu L. M. oficialiai teigė, kad vėliava „buvo iškelta namo terasoje“. Pareiškėjui įrodžius, kad terasa nurodomu laiku buvo visiškai tuščia, ji 2026 m. rugpjūčio 14 d. laiške savo versiją pakeitė, nurodydama, jog vėliava buvo „kitoje, nematomoje pastato teritorijos vietoje“. Prieštaravimą galutinai patvirtina L. M. pateikta nuotrauka: joje nėra užfiksuota jokia terasa, joks stovas ir jokia pastato teritorijos vieta – joje užfiksuotas tik vyriška ranka ore laikomas kotas, kas įrodo tyčinį parodymų konstravimą atgaline data, o tyrėjo rėmimasis tokiu prieštaringu šaltiniu patvirtina tyrimo ydingumą.

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja I. B. 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu panaikino ankstesnį neteisėtą teisenos nutraukimą ir grąžino bylą papildomam tyrimui dėl jo neišsamumo. Atnaujinto tyrimo metu tyrėjas V. L. neatliko jokių papildomų aktyvių tyrimo veiksmų (neapklausė bendrasavininkio, neatliko apžiūros), o tik formaliai palaukė, kol pažeidėja po trijų dienų atsiųs el. laišką, taip pažeisdamas aukštesnio pareigūno nurodymų vykdymo principą.

Skundžiamame nutarime tyrėjas V. L. teisiškai sankcionavo elgesį, kuris tiesiogiai iškraipo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo esmę. Vėliavos kėlimas prie valstybės, savivaldos ar policijos komisariatų pastatų per oficialias šventes yra imperatyvus reprezentacinis aktas, atliekamas naudojant stacionarius inžinerinius įrenginius (laikiklius, stiebus). Įteisindamas pažeidėjų gynybinę versiją, kuomet valstybės simbolio kotas yra tiesiog privačiai laikomas rankoje (saujoje) trumpalaikiam kadrui užfiksuoti, tyrėjas prilygino valstybinę prievolę formaliam parodomajam veiksmui. Toks policijos pareigūno pasyvumas ir ženkliai padidintos pastangos pateisinti akivaizdų techninį ir teisinį nihilizmą prieštarauja gero administravimo bei institucijų autoriteto saugojimo principams, o priimtas sprendimas formuoja pavojingą nebaudžiamumo precedentą, paneigiantį oficialią valstybės švenčių pažymėjimo tvarką.

Byloje užfiksuotas faktas, kad L. M. institucijai pateikė 2026 m. rugpjūčio 12 d. 20:45 val. užfiksuotą skaitmeninį failą, nurodydama, kad tai yra vėliavos iškėlimo 2026 m. liepos 6 d. įrodymas. Toks veiksmas peržengia leistinos gynybos ribas ir yra tiesioginis materialių įrodymų klastojimas administracinio nusižengimo byloje, siekiant suklaidinti instituciją ir išvengti įstatymu nustatytos prievolės. Pareiškėjas reikalauja, kad teismas įpareigotų instituciją pradėti ikiteisminį tyrimą L. M. atžvilgiu dėl sąmoningo įrodymų falsifikavimo ir melagingų duomenų teikimo.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 48-ANR_N-518-2026 (bylos ROIK: (duomenys neskelbtini)); grąžinti bylą Alytaus apskrities VPK tyrimui iš naujo, įpareigojant tyrimo vykdymą pavesti kitam, nešališkam ir objektyviam Veiklos skyriaus pareigūnui; įpareigoti instituciją teisiškai įvertinti L. M. veiksmus dėl tyčinio materialių įrodymų suklastojimo ir pateikimo valstybės pareigūnui, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas PRS1 savo skundą palaikė ir paaiškino, jog policija priėmė sprendimą remdamasi akivaizdžia atgaline data suformuota klastote. Tiriamas įvykis vyko 2026 m. liepos 6 d., policija kaip neginčijamu kaltę naikinančiu įrodymu rėmėsi atsiųsta nuotrauka, tačiau šio skaitmeninio failo metaduomenys ir chronologija įrodo, kad ši nuotrauka daryta 2026 m. rugpjūčio 12 d. 20.45 val., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po tiriamo pažeidimo. Teisiškai neįmanoma liepos mėnesio pažeidimo sudėties panaikinti rugpjūčio mėnesį atlikta parodomąja nuotrauka. Be to, pažeidėja policijai raštu melavo, kad vėliava buvo įstatyta į stacionarų stovą terasoje, tačiau iš nuotraukos matyti, kad dešiniame jos krašte aiškiai matyti vyriška ranka, kuri vėliavos kotą fiziškai laiko ore, kad užfiksuotų tuo momentu esantį kadrą. Trumpalaikis vėliavos laikymas rankoje fotografavimo momentu nėra teisėtas vėliavos iškėlimas pagal įstatymą. Taip pat tyrėjas V. L. atmestinai priėmė sprendimą neatlikęs įvykio vietos apžiūros. Policija net nepasivargino patikrinti esminio techninio fakto, ar (duomenys neskelbtini) apskritai yra įrengtas specialus vėliavos laikiklis, stovas ar stiebas. To nesant policijos versija dėl atsisakymo pradėti tyrimą yra interpretacija, o policijos atsisakymas tai patikrinti yra akivaizdus pareigos nevykdymas. Policija iškraipė įstatymo dėl vėliavos iškėlimo dvasią, nurodydama atsiliepime, kad įstatymas nedraudžia vėliavos paslėpti uždaroje terasoje, iš kurios jos nematyti nei nuo kelio, nei nuo viešos erdvės, todėl pareiškėjas mano, kad tai yra teisinis nihilizmas, nes valstybės vėliavos iškėlimo švenčių dienomis prievolės tikslas yra viešas jos iškėlimas, demonstruojant pagarbą valstybei. Paslėpta vėliava tai nėra iškelta vėliava. Policija neatvyko į posėdį, nes jos akivaizdaus melo apginti teismo salėje negalima. Prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą naujam tyrimui.

Atsakydamas į teisėjos klausimus pareiškėjas nurodė, kad pateikė policijai užfiksuotus pareiškėjos namus liepos 6 dieną iš skirtingų pusių, kur nematyti jokios vėliavos, atliko pilietinę pareigą. Kaimynai tuose namuose gyvena apie du metus ir nei karto nebuvo iškėlę vėliavos. L. M. pati gimusi garbingą dieną – vasario 16 d. ir šią dieną vėliava neiškeliama. Jam taip pat nepatinka garsiai skambanti rusiška muzika, rusų ir Putino armijos laukimas. Vėliavos neiškėlimas – nepagarba Lietuvos įstatymams, valstybei. Sveiko proto žmonės šiais laikais neklauso rusiškos muzikos. Nurodė su kaimynais nebendraujantis. (duomenys neskelbtini) gatvė yra Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) parke, prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios.

Atsakydamas į suinteresuoto asmens klausimą pareiškėjas nurodė, kad liepos 6 dieną policijos nekvietė, nes prieš tai policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl vėliavos neiškėlimo kovo 11 d., kurio ji iš viso netyrė. Policijos nekvietė liepos 6 d., nes nemanė, kad tikslinga policiją varginti dėl tokių smulkmenų, tegul ji gaudo ,,žulikus“, tiria rimtus nusikaltimus, nes čia ne kriminalinis pažeidimas, be to tai buvo sekmadienis, galbūt dauguma pareigūnų ilsisi ir jų trūksta. Policijai pranešė per e.policija lyg tai tą pačią liepos 6 d. Girdėjo pas kaimynus rusišką muziką vasarą, turi susiformavusį stereotipą. Pati M. rašo skundus institucijoms.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjas nurodė, kad savo skundą pilnai palaiko, policija neatliko jokio tyrimo, neatvyko į įvykio vietą, pareiškime policijai jis nurodė abu kaimynus, pateikė visas nuotraukas iš visų pusių. Niekada nematė, kad vėliavos būtų keliamos ant šiltnamių ir kt., jos keliamos matomose vietose. Bus padidintos baudos už vėliavos neiškėlimą.

Suinteresuotas asmuo L. M. teisme paaiškino, kad ji viską jau pasakiusi. Tyrėjas el. paštu klausė, ar jie turi kotą ir vėliavą, atsakė jam, kad turi, nusiuntė tą nuotrauką, kur vyriška ranka laiko vėliavą su kotu. Pripažino, kad nuotrauka daryta ne liepos 6 d., o rugpjūčio mėnesį. Jei dabar ji pareiškėjo paprašytų įrodymų, kad jis 2024 m. vasario 16 d. buvo išsikėlęs vėliavą, jis tų įrodymų neturėtų. Gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas – jos kaimynas. Jų santykiai yra prasti ir nedraugiški, jie yra teismų maratonuose, nes pareiškėjas rašo institucijoms, skundžia jų sprendimus. Ginčai yra su Statybų inspekcija, Aplinkos apsauga. Namas yra jos ir jos sutuoktinio nuosavybė. Atsisakė atsakyti į klausimą, ar prie jos namo yra stovas vėliavai iškelti, nes nenori prieš save liudyti. Atvykusiems pareigūnams ji nurodė, kur vyras buvo pastatęs vėliavą. Jie buvo atvykę į namus rugpjūčio mėnesį, apžiūrėjo teritoriją. Ne tik tyrėjas V. L. tyrė vėliavos neiškėlimą liepos 6 d., prieš tai tyrė ir kitas pareigūnas, pavardės neatsimena. Apklausinėjo tik ją vieną, vyro neapklausinėjo, gal todėl, kad pareiškimas parašytas tik ,,ant jos vienos“.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į PRS1 skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo prašymu panaikinti nutarimą nesutinka, nes įstatymas imperatyviai nenurodo tikslios valstybės vėliavos iškėlimo vietos, įstatymas nenurodo, kad vėliava privalo būti iškelta būtent į gatvės pusę ar turi būti matoma visiems kaimynams ar praeiviams. Pagrindinis reikalavimas – ji turi būti iškelta lauke, prie, ant ar virš gyvenamojo namo. L. M. ar bet kuris kitas asmuo nėra įstatymo įpareigotas fiksuoti nuotraukomis šalia savo gyvenamo namo iškeltų vėliavų švenčių dienomis, moteris nurodė, kad šalia pastato (duomenys neskelbtini) vėliava buvo iškelta ir pateikė turimos vėliavos ant stiebo nuotrauką. Vertinant pareiškėjo 2026 m. liepos 27 d. pateiktas (papildomas) nuotraukas kartu su skundu pažymėjo tai, kad pateiktos papildomos nuotraukos nėra datuotos, todėl iš jų nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai jos buvo padarytos. Nuotraukose nėra duomenų, leidžiančių objektyviai patvirtinti, kad jos buvo užfiksuotos būtent 2026 m. liepos 6 d. ar kitu byloje reikšmingu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, vien šios nuotraukos, nesant kitų objektyvių duomenų apie jų užfiksavimo laiką, negali neabejotinai patvirtinti aplinkybės, kad 2026 m. liepos 6 d. valstybinė vėliava prie gyvenamojo namo nebuvo iškelta. Pirminiam pareiškime pateiktos nuotraukos, kuriose nėra 2026 m. liepos 6 d. užfiksuoto asmenų vidinio kiemo, viso terasos vaizdo ir pan., todėl objektyviai konstatuoti fakto, kad valstybės vėliava nebuvo iškelta per šventinę dieną, nėra galimybės.

Institucija atsiliepime taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spęstina, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, neabejotinai L. M. ar R. M. kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas).

Apibendrindama tyrimo metu surinktus duomenis, Institucija sprendė, jog nustatyta, kad Lietuvos valstybės vėliava nustatytą valstybės šventės dieną, kaip nurodė L. M., buvo iškelta gyvenamojo namo teritorijoje, vidiniame kieme. Todėl teiginys, kad vėliava apskritai nebuvo iškelta, neatitinka faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama „prie, virš ar ant“ gyvenamųjų namų. Įstatyme nėra nustatyta, kad prie gyvenamojo namo iškelta vėliava privalo būti matoma nuo gatvės, kelio ar kitos viešosios erdvės. Šiuo atveju nėra neginčijamų duomenų, kad vėliava nebuvo iškelta vidiniame kieme, todėl vien aplinkybė, kad jos galėjo nesimatyti nuo gatvės, savaime nepatvirtina Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pažeidimo ir skunde nurodyta aplinkybė, kad ji nebuvo iškelta, yra nepagrįsta.

Institucija mano, kad institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Kadangi Institucija pateiktame atsiliepime išsamiai išreiškė savo poziciją bei palaiko jame išdėstytus argumentus bei motyvus, prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti, Nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

2026 m. liepos 26 d. PRS1 epolicija.lt sistemoje pateikė pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą, kuriuo pranešė apie sistemingą Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pažeidimą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiandien, liepos 6-ąją (Valstybės dieną), prie minėto gyvenamojo namo nustatytu laiku nėra iškelta Lietuvos valstybės vėliava. Gyventojai čia nuolat gyvena jau daugiau nei 2 metus, tačiau vėliava nebuvo iškelta nė karto: nei per Vasario 16-osios, nei per Kovo 11-osios šventes. Prie namo ar ant jo fasado nėra įrengta jokio vėliavos laikiklio, stovo ar stiebo. Dėl šio sistemingo pažeidimo jau buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal jo ankstesnį pranešimą (Pranešimo Nr. 9926000042318, ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pridėjo tris šiandienos nuotraukas, darytas skirtingu dienos metu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kurios įrodo, kad vėliava nebuvo iškelta nei dieną, nei vakare. Prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną namo savininkų atžvilgiu dėl pakartotinio nusižengimo pagal ANK 519 straipsnio 2 dalį.

2026 m. liepos 8 d. užregistruotas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

2026 m. liepos 21 d. apklausiama L. M. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena čia nuolat, tai yra jos namai. Ji žino, jog valstybinių švenčių t. y. vasario 16, kovo 11, liepos 6 prie gyvenamųjų namų turi būti iškelta valstybinė vėliava. Ji vėliavą buvo iškėlusi ir liepos 6 dieną, ją iškėlė 7 val. ryto ir nuėmė 22 val. vakaro, kaip reikalauja įstatymas. Ji vėliavą turi ir ją iškelia savo namo terasoje, o terasa yra vidiniame kieme ir nuo kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, vėliavos gali nesimatyti, jeigu vėliavą keltų ant fasado, kuris yra prie šios neasfaltuotos gatvės, ji nuo dulkių greit taptų purvina, o tai būtų nepagarba valstybės simboliams, todėl jie nusprendė vėliavą kelti terasoje. Ji jokio pažeidimo nepadarė.

2026 m. liepos 22 d. tyrėja L. J. priėmė nutarimą nutraukti administracinę teiseną.

2026 m. liepos 23 d. gautas PRS1 skundas, kuriame nurodoma, kad jis skundžia Alytaus apskrities VPK Alytaus miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. J. 2026 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą Nr. 48-ANR_N-422-2026 (bylos ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną L. M. atžvilgiu pagal ANK 519 straipsnio 1 dalį. Nutarimas Nr. 48-ANR_N-422-2026 yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant ANK reikalavimus dėl visapusiško, objektyvaus ir išsamaus aplinkybių ištyrimo, remiantis išskirtinai tikrovės neatitinkančiais pažeidėjos parodymais ir pasižymintis akivaizdžiu procesiniu dokumentų broku. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad L. M. tyrėjai tvirtino, jog vėliavą ji iškelia savo namo terasoje, kuri yra vidiniame kieme, ir nuo kelio (gatvės) nesimato. Tyrėja padarė nepagrįstą išvadą, kad „namo terasos nematyti, todėl negalima matyti, ar valstybinė vėliava buvo iškelta, o patikrinti nėra galimybės“. Prie šio skundo pridėjo dvi 2026 m. liepos 6 d. fotofiksacijas, darytas iš jo privataus sklypo pusės pro permatomą segmentinę tvorą. Šiose nuotraukose visiškai aiškiai, tiesiogiai ir neužstotai matosi minėto namo terasa. Vaizduose akivaizdžiai užfiksuota, kad kaimynų terasoje nėra iškelta jokia – nei Lietuvos valstybės vėliava, nei jokia kita vėliava. Terasoje nėra įrengta nei laikiklio, nei vėliavos stiebo. Tai neginčijamai įrodo, kad L. M. tyrėją sąmoningai ir tikslingai suklaidino, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Pagal ANK nuostatas, tyrėjas privalo rinkti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius nusižengimo sudėtį. Šioje byloje tyrėja padarė esminius tyrimo broko veiksmus: 1. Nepatikrino pažeidėjos versijos. Tyrėja aklai patikėjo žodiniais, bet iš esmės melagingais L. M. parodymais, iš jos nereikalavo jokių materialių įrodymų (pvz., nuotraukos iš jos pačios telefono, kad vėliava liepos 6 d. tikrai buvo terasoje); 2. Tyrėja neatliko faktinės vietos apžiūros, neatvyko į vietą ir neapžiūrėjo teritorijos, kad įsitikintų, ar minėtoje terasoje apskritai techniškai egzistuoja įrengtas vėliavos laikiklis, stovas ar stiebas; 3. Už valstybinės vėliavos iškėlimą prie privataus namo solidariai atsako visi suaugę jo savininkai. Tyrėja visiškai neapklausė kito suaugusio gyventojo – R. M., taip atlikdama tik dalinį, nepilną ir vienašališką tyrimą; 3. Tyrėja netinkamai interpretavo teisės aktus – nutarime pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia kelti vėliavas terasoje, tačiau Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio tikslas – užtikrinti, kad valstybės švenčių dienomis valstybės simbolis būtų viešai matomas visuomenei, demonstruojant pagarbą. Vėliavos paslėpimas uždaroje, aplinkiniams nematomojoje namo dalyje (net jei ji ten būtų) iš esmės paneigia įstatymo reprezentacinę funkciją ir prasmę, ką tyrėja visiškai ignoravo, demonstruodama savo nekompetenciją. Be to tyrėjos L. J. priimtas nutarimas Nr. 48-ANR_N-422-2026 yra teisiškai absurdiškas ir ydingas, nes nutarimo skiltyje „Tiriamas administracinis nusižengimas“ tyrėja nurodo, kad tyrimas vyksta dėl vėliavos neiškėlimo Kovo 11-ąją. Tačiau to paties nutarimo skiltyje „Nutarimo esmė“ ji pati konstatuoja, kad teisena vykdoma pagal Pareiškėjo pranešimą dėl 2026 m. liepos 6 d. (Liepos 6-osios) pažeidimo. Tyrėja sujungė dviejų visiškai skirtingų įvykių aplinkybes į vieną dokumentą. Tai neginčijamai įrodo, kad pareigūnė dokumentą surašė mechaniškai, skubotai, visiškai nesigilindama į faktus ir teisinį turinį, o toks akivaizdus aplaidumas daro nutarimą neteisėtu. Skundu prašė: 1. Panaikinti Alytaus apskrities VPK 2026 m. liepos 22 d. nepagrįstą nutarimą Nr. 48-ANR_N-422-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2. Grąžinti bylą Alytaus apskrities VPK tyrimui iš naujo, įpareigojant pareigūnus įvertinti pateiktus foto įrodymus bei atlikti faktinę objekto ((duomenys neskelbtini)) terasos apžiūrą dėl vėliavos konstrukcijų (laikiklių) buvimo; 3. Įpareigoti Alytaus apskrities VPK vadovybę atnaujintą tyrimą pavesti atlikti kitam tyrėjui, kadangi pirminį tyrimą atlikusi tyrėja L. J. parodė visišką profesinį pasyvumą, šališkumą pažeidėjos atžvilgiu bei priėmė teisiškai neatsakingą ir supainiotą sprendimą, kuris nesuderinamas su valstybės tarnautojui/pareigūnui keliamais standartais.

2026 m. rugpjūčio 11 d. išnagrinėjusi skundą vyr. tyrėja I. B. priėmė nutarimą panaikinti 2026 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą ir grąžino bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolus, papildomam tyrimui atlikti, kadangi susipažinus su administracine medžiaga nustatyta, kad tyrimo metu nesiimta priemonių pagal ANK 519 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos požymiams nustatyti.

2026 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu gautas L. M. paaiškinimas su priedais, kuriuo ji informavo, jog 2026 m. kovo 11 d. ir 2026 m. liepos 6 d. Lietuvos valstybės vėliava buvo iškelta tinkamai prie gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliava buvo iškelta lauke, įstatyta į stovą ir tinkamai pritvirtinta, tvarkingai, nesiekė žemės. Vėliavos stovas buvo pastatytas terasoje, vidinėje kiemo pusėje. Dėl pastato ir kiemo išplanavimo vėliava iš kaimyno kiemo pusės, iš kurios buvo daromos skunde pateiktos nuotraukos, nebuvo matoma. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato reikalavimo Lietuvos valstybės vėliavą prie gyvenamojo pastato iškelti konkrečioje, tiksliai nurodytoje pastato pusėje ar vietoje. Todėl vien tai, kad vėliavos nesimato iš konkrečios stebėjimo vietos, savaime nepatvirtina, kad ji nebuvo iškelta. Šiuo atveju skunde nurodyta aplinkybė, kad vėliava nebuvo iškelta, yra grindžiama tik tuo, kad jos nesimatė iš kaimyno pasirinktos fotografavimo vietos. Tačiau vėliava faktiškai buvo iškelta kitoje, nuo kaimyno kiemo pusės nematomoje, pastato teritorijos vietoje. Prašo kaimyno skundą laikyti nepagrįstu, kadangi vertino iš savo matomumo zonos. Pridėjo turimą vėliavos ir jos stiebo nuotrauką.

Iš L. M. prie 2026 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu pateikto paaiškinimo pridėtos nuotraukos matyti, kad joje fiksuota, jog Lietuvos Respublikos vėliavą už koto laiko, tikėtina, vyriška ranka.

Iš PRS1 prie skundo pridėtų nuotraukų matyti, jog, tikėtina, L. M. namo terasoje nematyti iškeltos Lietuvos Respublikos vėliavos.

Nutarimas panaikinamas, byla grąžinama bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Todėl, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Pažymėtina, jog pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 519 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Tai yra blanketinė teisės norma, nes Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų naudojimo tvarką nustato 1991 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos ir kitų vėliavų įstatymas Nr. I-1497, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1649 Dėl Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1495 patvirtintas Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavų kėlimo atvejų, stalo ir automobilio vėliavėlių naudojimo tvarkos aprašas.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog ,,Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena yra šventinė diena. Taigi šią dieną Lietuvos valstybės vėliava turi būti keliama tame tarpe ir prie, virš ar ant gyvenamųjų namų. Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr.1649 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“ 1.1 punkte, nurodant, kad liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.

Nors dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tyrimą atliekantis tyrėjas ir vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos A. T. formuojama praktika, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, tačiau, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, t. y. įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucija ANK 519 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą (o tuo pagrindu ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą) grindė vadovaudamasi L. M. paaiškinimu ir pateikta 2026 m. rugpjūčio mėnesį daryta fotonuotrauka. Teismo posėdyje L. M. pripažino, kad ši nuotrauka padaryta tikrai ne liepos 6 d., o rugpjūčio mėnesį. Institucijos pareigūnas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 519 straipsnyje, sudėties. Tačiau, teismo vertinimu, tokiai išvadai pagrįsti nėra pakankamai įrodymų, be to, priimant Nutarimą nebuvo įvertintos teisiškai svarbios aplinkybės. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir teismo posėdžio metu pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, jog jis administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu apklaustas išvis nebuvo. Vien ši aplinkybė rodo, jog, neapklausus asmens, pateikusio Institucijai pareiškimą dėl galimo administracinio nusižengimo, padaryti išvadą, jog L. M. veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 519 straipsnyje, sudėties, nėra objektyvu. Tokią išvadą teismas daro išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus. PRS1 teismo posėdžio metu nurodė, jog jis policijai pateikė liepos 6 dieną darytas L. M. namų nuotraukas iš skirtingų pusių ir nuotraukose nematyti jokios vėliavos. Institucija atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo pateiktose nuotraukose nėra duomenų, leidžiančių objektyviai patvirtinti, kad nuotraukos darytos būtent 2026 m. liepos 6 d. Tačiau Institucija, darydama tokią išvadą, pareiškėjo nepareikalavo duomenų, patvirtinančių nuotraukų darymo datą ir laiką, o tokie duomenys neabejotinai galėtų būti vertinami kaip objektyviai pagrindžiantys L. M. kaltę ar nekaltumą dėl nagrinėjamo nusižengimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 593 straipsnyje yra įtvirtinti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, iš kurių matyti, kad jie, be kitų jiems suteiktų įgaliojimų, taip pat turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus, atlikti šių daiktų apžiūrą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Institucijos pareigūnai turėjo išreikalauti ir apžiūrėti ANK nustatyta tvarka pareiškėjo telefoną, siekiant nustatyti jo pateiktų nuotraukų konkretų padarymo laiką, kas taip pat turėtų esminės reikšmės šio administracinio nusižengimo tyrimui.

Taip pat iš byloje gana kukliai Institucijos surinktų duomenų matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 12 d. tyrėjas V. L. el. laišku paprašė L. M. pateikti turimos vėliavos, jos stiebo nuotraukas, jei turi, nuotraukas, darytas per nurodytas valstybės šventes. Taip pat, jei vėliava buvo iškelta, prašė nurodyti, kokiu būdu ir kurioje tiksliai pastato vietoje vėliava buvo iškelta, jei ant jos pastato nėra vėliavos laikiklių, stovų ar pan., jei tokie yra, taip pat prašė pateikti jų nuotraukas. 2026 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu L. M. pateikė paaiškinimą, kuriuo informavo, jog 2026 m. kovo 11 d. ir 2026 m. liepos 6 d. Lietuvos valstybės vėliava buvo iškelta tinkamai prie gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliava buvo iškelta lauke, įstatyta į stovą ir tinkamai pritvirtinta, tvarkingai, nesiekė žemės. Vėliavos stovas buvo pastatytas terasoje, vidinėje kiemo pusėje. Pridėjo turimą vėliavos ir jos stiebo nuotrauką. Tačiau iš pridėtos nuotraukos akivaizdžiai matoma, kad ji stovi ne stacionariame stove, o yra už koto laikoma vyriškos rankos. Teismas visiškai sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas turėjo apžiūrėti L. M. gyvenamojo namo teritoriją, tikslu nustatyti, ar joje yra įrengtas stacionarus stovas ar kitoks įrenginys, skirtas vėliavai iškelti, tačiau toks veiksmas nebuvo atliktas, kai tuo tarpu teismo manymu, jis yra būtinas, ypač vertinant L. M. teiginį, kad vėliavą ji buvo iškėlusi namo terasoje, o ne toje pusėje, kuri yra matoma nuo kelio. Ir tokį teismo manymą tik patvirtina L. M. teismo posėdyje išsakytas patvirtinimas, kad tyrėjui ji nusiuntė nuotrauką, kurioje vyriška ranka laiko vėliavą su kotu, pripažino, kad nuotrauka daryta ne liepos 6 d., o rugpjūčio mėnesį; taip pat ir jos atsisakymas teisme atsakyti į klausimą, ar prie jos namo yra stovas vėliavai iškelti, argumentuojant tuo, kad ji nenori prieš save liudyti. Taip pat įvykio vietos apžiūra būtina tam, kad nustatyti, ar pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos iš tiesų buvo darytos iš visų L. M. gyvenamojo namo pusių ir tuo pačiu priimti atitinkamą sprendimą dėl L. M. kaltės.

Taip pat teismas atkreipia Institucijos dėmesį ir į tai, kad, kaip teismo posėdyje patvirtino L. M., gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tiek L. M., tiek ir jos sutuoktiniui, todėl spręsti dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 519 straipsnio 1 dalį Institucija turėjo dėl abiejų šių asmenų, taip pat ir abu juos apklausti.

Taigi, atsižvelgiant į tai bei vertinant administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog Institucijos pareigūnai administracinio nusižengimo tyrimo metu dalies reikšmingų procesinių veiksmų neatliko, neapklausė reikiamų asmenų ir nesiėmė veiksmų nustatyti reikiamas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie administracinio nusižengimo (ne)padarymą.

Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų matyti, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens jau ilgą laiką susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl vien vertinant šias aplinkybes, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, nėra objektyvu jo motyvus grįsti vien L. M. teiktais duomenimis ir iš esmės tik jos vienos paaiškinimais. Institucija turėjo imtis priemonių pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus tarp pareiškėjo G. L. pareiškime ir suinteresuoto asmens L. M. paaiškinime nurodytų faktinių aplinkybių, betarpiškai apklausti kiekvieną iš jų atskirai, esant neaiškumams, atlikti pakartotines asmenų apklausas.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į atliktinų procesinių veiksmų pobūdį ir apimtį, teismui ėmusis iniciatyvos pačiam surinkti duomenis, pagrindžiančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 519 straipsnio 1 dalyje, (ne)buvimą, nebūtų užtikrinamas aplinkybių ištyrimas per kuo trumpesnį laiką, kadangi, atsižvelgiant į jau aptartų procesinių veiksmų pobūdį, teismas juos privalėtų pavesti atlikti Institucijai. Teismo vertinimu, tik atlikus minėtus veiksmus, surinkus papildomus duomenis apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, būtų galima vertinti administracinio nusižengimo požymių buvimą ar nebuvimą L. M. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto prašymo įpareigoti tyrimo vykdymą pavesti kitam, nešališkam ir objektyviam Veiklos skyriaus pareigūnui teismas pažymi, kad šis prašymas nepriskirtas teismo kompetencijai, nes, vadovaujantis ANK 576 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno šališkumo ir nušalinimo ar tyrimą atliksiančio pareigūno parinkimo priima Institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo PRS1 skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 48-ANR_N-518-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja L. L.