Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Albinos Rimdeikaitės ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulinanas“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sigma ventus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kulinanas“ ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sigma ventus“, prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2025 m. gruodžio 23 d. Privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-251223-00069 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė 2022 m. kovo 28 d. nuomos sutarties sudarytos su UAB „Sigma ventus“ pagrindu yra nuomininkas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra pastate, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ). Šalia patalpų žemės sklype yra lauko terasa (toliau – terasa), kuri nuomos sutartimi kartu su kita patalpose esančia įranga buvo perduota ieškovei perdavimo priėmimo aktu. Nepaisant ieškovės pateiktos informacijos, kad ieškovė nėra terasos nei statytoja nei savininkė nei faktinė naudotoja, Inspekcija pateikė ieškovei 2025 m. gruodžio 23 d. Privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-251223-00069, kuriuo nurodė reikalavimą – UAB „Kulinanas“ administruojančiai restoraną „ČIOP ČIOP“ ir vykdančiai veiklą patalpose (duomenys neskelbtini) ir greta pastatytoje terasoje: nugriauti neteisėtai, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomo nurodymo įvykdymo terminas 2026 m. vasario 23 d. Ieškovė nėra nurodytos terasos savininke ir netgi terasa nesinaudoja, todėl negali būti įpareigota nugriauti ne jai priklausančią terasą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neįvertino byloje Inspekcijos pateiktų įrodymų visumos, patvirtinančios faktinį ieškovės naudojimąsi ginčo terasa. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė buvo faktinė terasos naudotoja. Taip pat teismas nepagrįstai susiaurino statinio naudojimo sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje, sutapatindamas ją tik su faktiniu terasos naudojimu. Teismas ignoravo Inspekcijos akte užfiksuotas aplinkybes, kad ieškovė savo tinklapyje reklamuodama terasą naudoja savo poreikiams tenkinti. Toks terasos naudojimas komerciniais tikslais (paslaugų patrauklumui didinti) vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir yra laikomas statinio naudojimu. Inspekcijos pateikti faktiniai duomenys paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius. Ieškovė iš statytojos UAB „Kinkanas“ perėmė verslo modelį, prekės ženklą „Čiop Čiop“ ir būtent nuomos pagrindais veiklą toliau tęsia tose pačiose patalpose. Kartu reprezentuodama ir savo veikloje naudodama ginčo terasą, kuri yra prie ieškovės nuomojamų patalpų, bei integruota į vykdomą veiklą ir vientisą restorano infrastruktūrą.

Teismo argumentas, kad ieškovė nėra ginčo terasos statytoja yra teisiškai nereikšmingas, nes Inspekcija niekada ir nelaikė ieškovės terasos statytoja. Privalomasis nurodymas buvo surašytas ieškovei ne kaip statytojai, o kaip terasos naudotojai. Taip pat teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija netinkamai nustatė terasos statytoją – UAB „Kinkanas“, nes savavališkos statybos vykdytina procedūra nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas statinio naudotojui gali būti surašomas tik nenustačius savininko. Toks siauras teisės normų aiškinimas tiesiogiai prieštarauja TPSVPĮ 11 ir 14 straipsnių sisteminei analizei bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje pabrėžiama, kad nesant statytojo, reikalavimai teikiami įstatyme numatytu nuosekliu eiliškumu, tačiau toje pačioje eiliškumo grupėje esantys subjektai – savininkas, valdytojas ar naudotojas – yra lygiavertės alternatyvos.

Inspekcija apeliacinio skundo argumentais iš esmes ginčija/neigia UAB „Sigma ventus“ nuosavybės teisę į terasą, kas išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje nėra reikalavimo dėl UAB „Sigma ventus“ nuosavybės teisės į terasą panaikinimo. Inspekcija nepaaiškina, kodėl UAB „Sigma ventus“, kuriai nėra pareikšti jokie reikalavimai, turėtų teikti į bylą įrodymus ir įrodinėti savo nuosavybės teisę į terasą, kai tai nėra ginčo dalykas. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kad UAB „Sigma ventus“ yra terasos savininkė.

Inspekcijos pozicija, kad yra alternatyvos ir Inspekcija gali pati spręsti kam duoti nurodymus - naudotojui ar savininkui, prieštarauja konstituciniam nuosavybės teisės neliečiamybės principui. Akivaizdu, kad esant žinomam statinio savininkui, naudotojui nurodymai griauti negali būti duodami.

Teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Privalomas nurodymas dėl to, kad duotas ne tam subjektui yra teisėtas ir paliktinas galioti. Vien jau šio argumento pakanka Privalomo nurodymo panaikinimui, net neanalizuojant kada ir kaip ieškovė kaip nuomininkė naudojosi terasa, nes nuomos sutartis galiojanti, nenuginčyta ir ieškovė turi teisę galiojančio sandorio pagrindu naudotis daiktu, už kurį mota nuomos mokestį. Šiuo atveju Inspekcija savo reikalavimus turi nukreipti į terasos nuomotoją UAB „Sigma ventus“ (kaip savininką, valdytoją ar naudotoją), nes šiuos juridinius faktus patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos Inspekcija turėjo dar iki Privalomo nurodymo davimo ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtina ginčo sklypo Lietuvos Respublikos nuosavybę, bei Vilniaus miesto savivaldybės, kuri yra tiek suformuoto ginčo sklypo, tiek ir laisvos valstybinės žemės patikėtinės, kurioje yra ginčo terasa, 2026 m. birželio 11 d. leidimą lauko prekybai. Nurodo, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jie išduoti vėliau.

Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti įrodymai turi įtakos sprendžiant tarp šalių iškilusiam ginčui, o taip pat šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes apeliantė yra susipažinusi su jais, todėl ieškovės teikiamus įrodymus priima.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė Inspekcija nustačiusi, kad dalis terasos patenka į šalia esantį nesuformuotą valstybinės žemės plotą ir nėra duomenų, kad jos statybai buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, turėjo teisinį pagrindą surašyti privalomąjį nurodymą ieškovei kaip terasos naudotojai, įpareigojant ją nugriausi neteisėtai pastatytą terasą.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. balandžio 9 d. išvadose dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto nurodė, kad, nesant ar neidentifikavus statytojo, būtina nustatyti atsakomybę už savavališką statybą kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą šioje išvadoje, išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 punktai).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. savavališkos statybos aktą surašė UAB „Kinkanas“, kaip statytojai, 2025 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte fiksavo, kad terasa nenugriauta, statytoja UAB „Kinkanas“ 2023 m. gegužės 16 d. likviduota, terasos naudotoja yra ieškovė UAB „Kulinatas“, todėl ginčijamą Privalomąjį nurodymą surašė UAB „Kulinatas“. 2022 m. kovo 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi UAB „Sigma Ventus“ (nuomotoja) perdavė UAB „Kulinanas“ (nuomininkė) naudotis lauko terasą su poliais. Ieškovė Inspekcijai 2025 m. gruodžio 16 d. pasiaiškinime nurodė aplinkybes, kad terasa ieškovei UAB „Kulinanas“ nepriklauso, kad patalpas nuomoja iš UAB „Sigma ventus“ ir pridėjo patalpų nuomos sutartį. Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sigma Ventus“ pripažino, jog yra terasos savininkė, ir net prieš ieškovę buvusiai nuomininkei UAB „Kinkanas“ UAB „Sigma Ventus“ buvo išnuomojusi terasą.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dar iki ginčijamo Privalomojo nurodymo surašymo turėjo galimybę identifikuoti ginčo terasos statytoją/savininką, patikrinant Nekilnojamojo turto registro duomenis apie šalia terasos esančio nekilnojamojo turto savininką, ir nustatyti atsakomybę už savavališką statybą savininkui (valdytojui), ir tik nepavykus to padaryti, Privalomąjį nurodymą galėjo surašyti terasos naudotojui. Taigi, Inspekcija ne tik nenustatė terasos statytojo, savininko (valdytojo), bet ir nesiėmė jokių realių tyrimo veiksmų tam nustatyti, nors duomenys buvo pateikti, taip neįgyvendindama pareigos imtis veiksmų, jog Privalomasis nurodymas būtų surašytas tinkamam subjektui (TPSŽNVĮ 14 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nesant statytojo privalomasis nurodymas yra surašomas alternatyviai arba savininkui, valdytojui arba naudotojui, t. y. statybos valstybinės priežiūros pareigūnas turi diskrecijos teisę nustatyti, kuris iš šių subjektų pagal nustatytas aplinkybes yra atsakingas už neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Esant žinomam statinio savininkui (valdytojui), naudotojui nurodymai griauti negali būti duodami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, nebūdama terasos statytoja ir savininke, pašalinus jai nepriklausančią terasą, pažeistų kito asmens nuosavybės teisę ir dar būtų priversta patirti išlaidas dėl jos griovimo.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ginčijamas Privalomasis nurodymas surašytas subjektui pažeidus TPSŽNVĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė, jog Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo surašyti Privalomojo nurodymo ieškovei, ir ieškinį tenkino.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir teisingai taikė materialios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, o apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir duomenis, kad turėjo 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kulinanas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.