Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, savavaldžiavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad administraciniams ginčams dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs, ir skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas skunde nurodytus reikalavimus dėl faktų pripažinimo atsisakė priimti nagrinėti, nustatęs, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas šioje byloje nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kadangi jis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-6472-426/2026, o minėtoje byloje 2026 m. sausio 29 d. nutartimi jau išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini administraciniame teisme, taip pat, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.).

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl faktų pripažinimo (pripažinti, kad teisme treti metai yra užšaldyti / įšaldyti apeliacinės pakopos procesai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti kitus pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, akcentuotina, kad socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), o skundą padavęs asmuo, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; kt.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad atsisakius priimti skundo dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Pareiškėjas skunde taip pat yra nurodęs abstraktaus pobūdžio reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to pareiškėjo patirtą moralinę / materialinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo reikalavimo, susijusio su VSDFV teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti išankstinę senatvės pensiją. Tiek pareiškėjo skunde, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.