Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-14 · Administracinė byla Nr. eAS-3067-575/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
eAS-3067-575/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05706-2026-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pareiškėjas
Lietuvos kalėjimų tarnyba
Administracinė byla Nr. eAS-3067-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05706-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2026 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 1R-150 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigybių“ (toliau – ir Įsakymas).

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo galiojimą, kol bus išspręsta ši administracinė byla, ir uždrausti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) atlikti bet kokius veiksmus dėl Tarnybos direktoriaus, susijusius su šio Įsakymo vykdymu.

Pareiškėjas paaiškino, kad kilęs ginčas yra susijęs su Tarnybos direktoriaus 2026 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-619 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-619) pakeistu pareigybių sąrašu. Prie prašymo pridėtame 2026 m. liepos 31 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 4R-15 nurodyta, kad nuo 2026 m. lapkričio 3 d. numatyta panaikinti Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus dieninės pamainos pareigybes ir įsteigti Resocializacijos skyriaus specialistų statutines pareigybes. Teisingumo ministerijos vertinimu, šie pokyčiai turėjo būti iš anksto su ja suderinti, todėl ginčijamu Įsakymu Tarnybos direktoriui pavesta atšaukti dar neįgyvendintus sprendimus dėl pareigybių panaikinimo ir pareigūnams įteiktus įspėjimus; apie tai informuoti Teisingumo ministeriją; tolesnius pareigybių pokyčius vykdyti tik suderinus su ministerija bei pateikti naujų pareigūnų pritraukimo planą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Įsakymo nevykdymo teisingumo ministrės 2026 m. liepos 28 d. pavedimu pradėtas Tarnybos direktoriaus tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą Nr. V-619, įgyvendino Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę valdyti ir perskirstyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Šis įsakymas nėra panaikintas ar sustabdytas, jo teisme neginčija nei darbuotojai, nei profesinės sąjungos, nei teisingumo ministrė.

Pareiškėjo vertinimu, nepasitenkinimas priimtais organizaciniais sprendimais nesudaro pagrindo ignoruoti jų teisinės galios ir pradėti tarnybinį patikrinimą. Teisingumo ministerija buvo informuota apie ginčijamo Įsakymo apskundimą teismui, tačiau patikrinimo nesustabdė. Nors tarnybinių patikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai nenustato pareigos sustabdyti patikrinimą dėl susijusio administracinio akto apskundimo, šiuo atveju būtina laikinai sureguliuoti ginčytinus teisinius santykius. Priešingu atveju Tarnybos direktoriui gali būti paskirta nuobauda už akto, kurio teisėtumą dar vertina teismas, nevykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, net jeigu vėliau Įsakymas ir paskirta nuobauda būtų panaikinti, neigiamų padarinių visiškai pašalinti nepavyktų. Statutinės institucijos vadovui paskirta nuobauda paveiktų jo profesinę reputaciją, karjerą, skatinimo galimybes, taip pat darbuotojų bei visuomenės požiūrį į pačią instituciją. Sumažėjusio pasitikėjimo Tarnyba, jos vadovu ir visa bausmių vykdymo sistema atkūrimas būtų sudėtingas. Pasak pareiškėjo, Įsakymo galiojimo sustabdymas leistų išvengti šių padarinių, papildomų išlaidų ir naujų ginčų dėl tarnybinės atsakomybės, kol dar neišspręstas pirminis ginčas dėl Įsakymo teisėtumo. Ši priemonė būtų proporcinga siekiamam tikslui ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros ar viešojo intereso.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir įrodo, kad nesiėmus šių priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimas yra išskirtinis įsikišimas į teisinius santykius, kol ginčas dar neišspręstas. Toks įsikišimas galimas esant išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį vėliau būtų neįmanomas arba beveik neįmanomas. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas nenustatė, kad tokios aplinkybės įrodytos, nes pareiškėjo galimi finansiniai praradimai ir asmeniniai nepatogumai gali būti kompensuojami įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas akcentavo, kad reikalavimo užtikrinimo pagrindas turi būti realus, o ne grindžiamas prielaidomis apie galimus neigiamus padarinius ateityje. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemones prašoma taikyti dėl asmens – Tarnybos direktoriaus, kuris nėra šios bylos proceso šalis. Be to, prielaida, jog pareiškėjas ateityje gali patirti neigiamų pasekmių, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad Tarnyba nepateikė faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, leidžiančių nustatyti didelės, realios ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmę. Pareiškėjo nurodyti galimi padariniai vertinti kaip hipotetiniai, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas.

III.

Pareiškėjas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes, neįvertino būsimų padarinių pobūdžio ir jų kompensavimo ribotumo. Pareiškėjas mano, kad įrodė realią didelės ir sunkiai atitaisomos žalos grėsmę. Patikrinimas dėl Tarnybos direktoriaus veiksmų jau yra pradėtas, tai patvirtina pateikti įrodymai, todėl nuobaudos skyrimo ir jos pasekmių rizika nėra vien abstrakti prielaida.

Pareiškėjas nurodė, kad galimi padariniai neapsiriboja Tarnybos direktoriaus asmeniniais interesais. Tarnybos darbuotojai ir jos vadovas patiria teisinį neaiškumą dėl kompetencijos organizuoti įstaigos veiklą. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju kyla grėsmė, kad dėl profesinių sąjungų skundų Teisingumo ministerija perims direktoriui priskirtų klausimų sprendimą. Viešas pranešimas apie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos kreipimąsi dėl pareigybių naikinimo paskelbtas 2026 m. liepos 10 d., o Įsakymas priimtas 2026 m. liepos 13 d. Nors paties profesinės sąjungos skundo Tarnyba neturi, šią įvykių seką ji sieja su ginčijamu Teisingumo ministerijos įsikišimu į Tarnybos veiklą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad direktoriui paskirta nuobauda tiesiogiai paveiktų juridinio asmens dalykinę reputaciją, darbuotojų ir visuomenės pasitikėjimą bei visos bausmių vykdymo sistemos autoritetą, o tokie padariniai gali būti pripažįstami didele žala valstybei.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentu, kad reikalavimo užtikrinimo priemones prašoma taikyti dėl asmens – Tarnybos direktoriaus, kuris nėra šios bylos proceso šalis. Pareiškėjas nurodo, kad direktorius yra vienasmenis Tarnybos vadovas, per kurį juridinis asmuo įgyvendina savo teises ir pareigas bei yra atstovaujamas. Patikrinimas pradėtas dėl jo tarnybinių funkcijų, todėl direktoriaus elgesio vertinimas neatsiejamas nuo pačios Tarnybos veiklos vertinimo. Šiuo atveju nuobauda sukeltų realų pavojų ir pareiškėjo reputacijai, o vėlesnis jos panaikinimas institucijos autoriteto visiškai neatkurtų.

Pareiškėjo vertinimu, Įsakymo galiojimo sustabdymas būtų adekvatus ir proporcingas, išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeistų viešojo intereso.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra išimtinės, todėl joms taikyti būtina konkrečiais objektyviais duomenimis pagrįsta didelės ir neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmė. Tarnybos nurodomi galimi neigiami padariniai direktoriaus karjerai, profesinei reputacijai ar kitoms tarnybinio statuso aplinkybėms savaime neįrodo tokios žalos grėsmės pačiam pareiškėjui.

Atsakovas pažymi, kad Tarnybos direktorius nėra šios bylos proceso šalis, o jo individualių tarnybinių interesų negalima sutapatinti su juridinio asmens teisėmis ir teisėtais interesais vien dėl vadovo pareigų. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, jog galimos pasekmės direktoriui neišvengiamai sukeltų didelę ir sunkiai atitaisomą žalą institucijai. Teiginiai apie visuomenės pasitikėjimo mažėjimą, autoriteto ar prestižo sumenkinimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atsakovo vertinimu, Tarnyba iš esmės siekia iš anksto užkirsti kelią galimiems padariniams kituose teisiniuose santykiuose, susijusiuose su direktoriaus tarnybine atsakomybe. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti skirtos apskritai visiems tarp šalių susiklosčiusiems santykiams reguliuoti. Tarnybinio patikrinimo metu priimti sprendimai gali būti savarankiškai skundžiami nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad yra gavęs penkių statutinių pareigūnų nesutikimus eiti siūlomas pareigas, todėl egzistuoja reali jų pasitraukimo iš tarnybos grėsmė. Ginčijamu Įsakymu siekta sustabdyti nesuderintų pareigybių pokyčių įgyvendinimą ir išvengti sunkiai atitaisomų organizacinių bei tarnybinių padarinių. Pareigūnams pasitraukus iš tarnybos, net atsakovui palankus galutinis teismo sprendimas savaime neatkurtų buvusių tarnybos santykių, personalo sudėties ir prarastų žmogiškųjų išteklių.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su Įsakymu ir pradėtas teisminis ginčas nėra savarankiškas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas. Tarnyba neįrodė nei realios didelės žalos grėsmės, nei sunkiai atitaisomų padarinių tikimybės, todėl teismas pagrįstai netaikė prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas šioje byloje prašė laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Teisingumo ministerijai atlikti su jo vykdymu susijusius veiksmus dėl Tarnybos direktoriaus, įskaitant pradėto tarnybinio patikrinimo tęsimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertindamas, kad pareiškėjas neįrodė didelės, realios ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmės ir kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susijusios su Tarnybos direktoriumi, kuris nėra šios bylos proceso šalis.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis įrodė realią didelės ir sunkiai atitaisomos žalos grėsmę. Pareiškėjas teigia, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir skyrus Tarnybos direktoriui tarnybinę nuobaudą gali kilti realus pavojus Tarnybos reputacijai, o vėlesnis nuobaudos panaikinimas institucijos autoriteto visiškai neatkurtų; pasak pareiškėjo, Įsakymo galiojimo sustabdymas būtų adekvatus ir proporcingas, išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeistų viešojo intereso.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti ar naudotis ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias jos taikymo pagrindą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo galiojimą, kol bus išspręsta ši administracinė byla, ir uždrausti Teisingumo ministerijai atlikti bet kokius veiksmus dėl Tarnybos direktoriaus, susijusius su šio Įsakymo vykdymu. Pareiškėjas šių priemonių būtinumą grindė galimos tarnybinės nuobaudos padariniais Tarnybos direktoriaus ir pačios institucijos reputacijai, pasitikėjimui bausmių vykdymo sistema bei galimomis papildomomis išlaidomis dėl tolesnių teisminių ginčų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą patvirtina, jog Tarnybos direktoriaus tarnybinis patikrinimas yra pradėtas, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, patikrinimo pradėjimas ir galimybė jį užbaigus priimti direktoriui nepalankų sprendimą savaime nepatvirtina realios grėsmės, kad iki šios bylos išnagrinėjimo Tarnybai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjo nurodomi padariniai Tarnybos direktoriaus karjerai ir skatinimo galimybėms pirmiausia yra susiję su šio asmens individualiu tarnybiniu statusu, o Tarnybos direktorius nėra šios bylos proceso šalis. Nors ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės, kad su direktoriumi susiję įvykiai turėtų įtakos ir juridinio asmens veiklai ar jo vertinimui, tačiau pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti, kokia konkreti didelė ir sunkiai atitaisoma žala gresia pačiai Tarnybai.

Pareiškėjas nurodo, kad direktoriui paskirta nuobauda sumažintų darbuotojų ir visuomenės pasitikėjimą institucija bei visos bausmių vykdymo sistemos autoritetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešas institucijos veiklos aptarimas ir pradėtas vadovo veiksmų patikrinimas savaime neleidžia daryti išvados apie didelės žalos institucijai grėsmę. Šiuo atveju pareiškėjas nepakankamai pagrindė, kaip galimi sprendimai dėl direktoriaus tarnybinės atsakomybės paveiktų Tarnybos gebėjimą vykdyti jai pavestas funkcijas, jos veiklos tęstinumą ar kitus teisėtus interesus ir kodėl šie padariniai būtų sunkiai atitaisomi.

Pareiškėjo teiginiai apie darbuotojų patiriamą teisinį neaiškumą ir negalėjimą tinkamai atlikti funkcijų taip pat nesusieti su konkrečiais veiklos sutrikimais, kurių negalima būtų pašalinti ar kurių pašalinimas pareikalautų neproporcingų išlaidų. Profesinės sąjungos viešo pranešimo ir Įsakymo priėmimo seka savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo nurodomas įsikišimas į direktoriaus kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą kelia Tarnybai neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas draudimas Teisingumo ministerijai atlikti bet kokius su Įsakymo vykdymu susijusius veiksmus dėl Tarnybos direktoriaus apimtų ir atskirą jo tarnybinės atsakomybės vertinimo procedūrą. Nors ši procedūra yra susijusi su ginčijamu Įsakymu, tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kodėl būtent tokio pobūdžio priemonės taikymas būtinas Tarnybos reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Jeigu būtų priimtas Tarnybos direktoriaus teisėms įtaką darantis sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės, šio sprendimo teisėtumo klausimas galėtų būti keliamas tam nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien siekis išvengti galimo nepalankaus sprendimo direktoriui tarnybinio nusižengimo tyrime ar naujo teisminio ginčo nepagrindžia prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo proporcingumo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė realios grėsmės, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nenustačius šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė