- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-6574-1154/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-15218-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės „Turto bankas“, SUA2, SUA1, AB Turto bankas
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės „Turto bankas“, SUA2, SUA1, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio V. P. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 tėvas V. P. Po V. P. mirties liko jo palikimas – pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas (su rūsiu 3,04 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos vardu; palikėjo asmeniniai ir namų apstatymo daiktai. V. P. testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja per įstatymo numatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad jeigu jų bendras nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, tuomet ji neprivalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja po sutuoktinio V. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti kaip savo: perėmė visus bendro turto valdymo ir naudojimo reikalus, liko gyventi bendrame bute, nepertraukiamai mokėjo visus mokesčius ir kt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Jos motina PRS1 po sutuoktinio mirties jo palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jo kilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus priėmė per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė jų buvusio bendro turto valdymą, tvarkymą, priežiūrą, mokesčių mokėjimą, taip išreikšdama savo valią palikimą valdyti kaip savo.
Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškime nurodomomis aplinkybėmis sutinka ir jas patvirtina.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko, nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, iš byloje esančių įrodymų visumos įsitikins, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. P. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po sutuoktinio mirties.
Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos PRS1 ir V. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos liudijimas. Iš 2026 m. balandžio 23 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. P. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – PRS1 (gimusi (duomenys neskelbtini)), dukra SUA2 (gimusi (duomenys neskelbtini)), sūnus SUA1 (gimęs (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad PRS1 nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma). Pirmiau nurodytas turtas įgytas pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju V. P. Vadovaujantis nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Darytina išvada, kad pareiškėjos vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su V. P. metu, priklausė PRS1 ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pareiškėja nurodo, kad ji po sutuoktinio V. P. mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos perėmė visus jų bendro turto valdymo ir naudojimosi reikalus, liko gyventi jiems priklausančiuose namuose – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo tada nepertraukiamai mokėjo visus mokesčius už turtą, taip pat visais kitais būdais rūpinosi šiuo turtu po sutuoktinio mirties. Pareiškėja perėmė visus sutuoktinio asmeninius daiktus, šeimos relikvijas, kurios buvo jam perduotos jo tėvų, jų šeimos dokumentus, vestuvinį žiedą. Aplinkybę, kad pareiškėja rūpinosi turtu, patvirtina byloje pateikti mokesčių mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad pareiškėja nuo pat palikėjo mirties mokėjo įmokas už elektros tiekimą, šildymą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas ir kt. mokesčius bei rinkliavas).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėja PRS1 per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti V. P. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio V. P. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.