- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- AS-2-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00699-2025-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- PRS2, PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS2 ir PRS1 skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjai PRS2 ir PRS1 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 21RE-616 (AG-496/02-2025) ir perduoti Komisijai bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės padarytus pažeidimus, ir nusiųsti ją Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjų skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė terminą iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. (imtinai) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas minėta nutartimi detaliai nurodė skundo trūkumus ir kaip juos pašalinti. Teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjų pareiškimas dėl teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuriuo pareiškėjai nesutiko su teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodytais trūkumais ir teigė, kad jų skundo pateikimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytą būdą, skundas neturi jokių trūkumų.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundą pateikė per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), t. y. jų skundas buvo pateiktas teismui ne raštu (šiuo atveju skundas būtų pasirašytas originaliais pareiškėjų parašais), ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir EPP), taigi pareiškėjų tapatybės nėra patvirtintos Teismų įstatyme nustatytais būdais. Pareiškėjų skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant EPP, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nėra tinkamas, todėl pareiškėjai per tris kalendorines dienas turėjo pateikti teismui skundo originalą. Teismas 2025 rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjams išaiškino, jog nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjų skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant EPP, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nebuvo tinkamas, todėl pareiškėjai per tris kalendorines dienas turėjo pateikti teismui skundo originalą, tačiau to nepadarė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo „patikrinti, ar „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas, tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, 24 straipsnio 1, 3, 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1, 2 dalis, 175¹ straipsnio 1, 3, 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus“. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė tik vieną pareiškėjų skundo trūkumą – t. y. kad skundą pareiškėjai teismui „pateikė per E-pristatymą“, ir tik dėl to nutarė: „skundą laikyti nepaduotu.“ Pareiškėjai per E. pristatymo sistemą pateikė skundą Komisijai, kurį Komisija žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ir dėl kurio priėmė 2025 m. liepos 4 d. sprendimą. Teismas jau pradėtame administracinės bylos procese neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą tik dėl jo pateikimo teismui būdo (jokių kitų trūkumų teismas nenurodė), nors Komisija pateiktą tokiu būdu pareiškėjų skundą išnagrinėjo ir priėmė dėl jo sprendimą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad „Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia“ (ABTĮ 28 str. 3 d.). Pareiškėjai nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju skundą, kurį fiziniu parašu pasirašė PRS1 , teismui pateikė per E. pristatymo sistemą kitas pareiškėjas PRS2 , kuris savo asmens tapatybę patvirtino „kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.)“, kas visiškai atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokiu būdu jis patvirtino ir pateiktų teismui dokumentų tikrumą, t. y. ir tai, kad skundą fiziniu parašu pasirašė PRS1 . Visas kylančias abejones teismas turi galimybę išsiaiškinti žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai akcentuoja, kad pareiškėjų skundo trūkumą teismas neteisėtai ir nepagrįstai grindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu. Teismas neteisingai cituoja Aprašo 3 punktą, nes šio Aprašo 3 punktu teisingumo ministras dėl dokumentų, kuriuos asmuo savo tapatybę patvirtina visiškai tuo pačiu būdu, nustatė neteisėtai ir nepagrįstai skirtingus šių dokumentų pateikimo teismui būdus. Pareiškėjų teigimu, Aprašo 3 punktu teisingumo ministras, šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, nustatė dokumentų pateikimo teismui būdą, kuriuo uždraudė asmenims per E. pristatymo sistemą pateikti teismui skundus ir ieškinius, ir tokiu būdu sukūrė dirbtinę kliūtį valstybėje asmenims siekti teisingumo teisinėmis priemonėmis. Patvirtinto norminio teisės akto dalis, kuri imperatyviai nustato skirtingus dokumentų pateikimo teismui būdus, kuria tiesiogiai uždraudė asmenims per E. pristatymo sistemą pateikti teismui skundą ar ieškinį, prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, ABTĮ, Civilinio proceso kodeksui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lygių galimybių ir kt. įstatymams bei Vyriausybės nutarimams ir diskriminuoja asmenis. Pareiškėjai nurodo, kad siekiant rasti teisiškai reikšmingą išeitį iš tokios ydingos teisinės padėties, kurią sukūrė Aprašo 3 punktas ir jo taikymas, teismas turėtų pareigą ir galimybę išdėstyti savo argumentus, todėl pareiškėjai ir pateikė / pateikia prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atitinkamu prašymu. Pareiškėjai 2026 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuriuo prašė sustabdyti šios individualios bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą, ar Aprašo 3 punktas tiek, kiek jame nenustatyta galimybė procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį, Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“, 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, Civilinio proceso kodekso ir ABTĮ bei kitų įstatymų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras patvirtino Aprašą, nuostatas, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavus, jog per nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, pagrįstumas ir teisėtumas.
Regionų administracinis teismas iš esmės vertino, kad pateikus skundą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema) privalu ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas pateikti skundo originalą (ABTĮ 23 str. 7 d.).
Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė pareiškėjų skundo trūkumą, t. y. jo padavimą per E. pristatymo sistemą ir dėl to jį laikė nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, 2026 m. sausio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė pradėti tyrimą dėl Aprašo 3 punkto (teisingumo ministro 2024 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1R-120 redakcija), kiek juo yra ribojama asmenų galimybė procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikti naudojant E. pristatymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir konstituciniam proporcingumo principui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2026 (toliau – ir LVAT sprendimas) pripažino, kad Aprašo 3 punktas (teisingumo ministro 2024 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1R-120 redakcija), kiek juo yra ribojama (nenumatyta) asmenų galimybė procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikti naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir konstituciniam proporcingumo principui.
Apeliacinės instancijos teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022; 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1033-492/2026; ir kt.).
Skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatyto skundo trūkumo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimas ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; ir kt.), o nustatyti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai turi būti esminiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu <...> ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.
ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, kad skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str.. 4 d.), ir tokiu atveju laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas (ABTĮ 24 str. 3 d.). Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras (ABTĮ 24 str. 1 d.).
Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad „proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.“
Aprašo 3 punktas (teisingumo ministro 2024 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1R-120 redakcija), be kita ko, įtvirtina, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį arba E. pristatymo sistemą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2026 nurodė, kad kiek tai yra susiję su reikalavimu, jog procesiniai dokumentai, kuriais yra inicijuojama byla teisme, būtų teikiami naudojant tik Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemis (toks procesinių dokumentų teikimo teismams būdas) nėra tinkamas ir (ar) pakankamas inter alia Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1482 redakcija) įtvirtintai proceso dalyvių ir kitų asmenų teisei procesinius dokumentus teismui teikti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis įgyvendinti (LVAT sprendimo 21 p.); atitinkamai, nesant jokių kitų įstatymų nuostatų, nėra ir pagrindo vertinti (pripažinti), kad teisingumo ministras turi pareigą nustatyti (numatyti), jog visi procesiniai dokumentai teismui gali būti teikiami naudojantis ir E. pristatymo sistema (LVAT sprendimo 20 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrįsta teigti, jog teisingumo ministras privalėjo numatyti bylą teisme siekiančių inicijuoti asmenų galimybę aptariamus procesinius dokumentus teikti naudojantis E. pristatymo sistema bei konstatuoti, jog tokios galimybės nenumatymas pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba akivaizdžiai būtų nesuderinamas su iš konstitucinio proporcingumo principo kylančiais reikalavimais (LVAT sprendimo 24 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nėra argumentų, susijusių su EPP veikla, jos sutrikimais, ir pan., t. y. pareiškėjų apsisprendimą skundą Regionų administraciniam teismui teikti naudojantis E. pristatymo sistema lėmė ne objektyvios priežastys, trukdžiusios jiems šį bylos nagrinėjimą teisme inicijuojantį procesinį dokumentą pateikti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, bet subjektyvus jų apsisprendimas veikti tokiu būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2026 taip pat išaiškinta, jog kiek tai yra susiję su administracinių bylų teisena, tuo atveju, kai asmuo skundą (prašymą, pareiškimą) administraciniam teismui pateikia per E. pristatymo sistemą, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis įpareigoja šį asmenį per tris kalendorines dienas pateikti šio procesinio dokumento originalą, o to nepadarius – teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nusprendė, kad pareiškėjų skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Pareiškėjai teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų (dėl kreipimosi į teismą formos), kurie pagrįstai įvertinti kaip esminiai, nešalino, nesutiko su jais, todėl Regionų administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su jų skundo padavimu Komisijai, nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjų prašyme dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas (ABTĮ 102 str.).
Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų PRS2 ir PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.