Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų KAL1 ir KAL2 apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė; nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė; nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir KAL1 paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

KAL1 įpareigotas per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką KAL1 įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. 15.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 17.53 val.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinta.

KAL2 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė; nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir KAL2 paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, KAL2 paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius, o likusios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant KAL2 bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į KAL2 paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. 13.15 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 16.41 val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo KAL2 kardomosios priemonės neskirta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi procesas vyko atsižvelgiant į nuteistojo KAL1 duotus parodymus. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas KAL2 atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti jam paskirtos bausmės vykdymą be dalinio realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi galutinė jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų, kas atitinka BK reikalavimus, o padaryti veiksmai nesukėlė negrįžtamų ar sunkių pasekmių, be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų KAL2 šeimos narius, tame tarpe ir tris nepilnamečius vaikus.

Atsiliepimų byloje negauta.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo KAL1 kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytais argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam KAL1 inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2026). BK nenustato atsakomybės už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas KAL1 skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis tyčia planšete vieną kartą sudavė NKA1 į galvos sritį, kumščiu sudavė vieną smūgį NKA1 į dešinę ranką žasto srityje, o NKA1 norint iš jo paimti planšetę, tyčia pastūmė NKA1, ko pasėkoje nuo pastūmimo NKA1 nukrito ant grindų ir kaire veido puse atsitrenkė į radiatorių, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai NKA1 fizinį skausmą.

Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas KAL1 skunde apygardos teismui neigia savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėta garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro, matyti, jog 2024 m. vasario 24 d. moteris, prisistačiusi NKA1, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 nurodydama „reikia pagalbos, (duomenys neskelbtini). Vyras muša“ (1 t., b. l. 75-79). O taip pat 2024 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameros vaizdo įrašas. Protokole užfiksuota, kad duris atidarė kūkčiojanti moteris, nurodydama, kad vyras daužėsi, stumdėsi. Moteris nurodė, kad vakar grįžo iš sanatorijos, o šiandien vyras pradėjo priekaištauti dėl vyrų. Teigė, kad vyras sviedė prie radiatoriaus, mušė į ranką, su planšete per galvą trenkė. Moteris nurodė, kad anksčiau būdavo apsižodžiavimas, dabar vyras prieš ją kelia ranką, jis atėmė planšetę, kad ji niekam neskambintų (1 t., b. l. 72-74).

Taigi, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju liudytojų, kurie tiesiogiai matė įvykį, nėra, todėl vertinant nukentėjusiosios NKA1 parodymų patikimumą, būtina atidžiai atsižvelgti į liudytojų paaiškinimus. Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas KAL1 kaltę nepagrįstai rėmėsi liudytojų LUD4 ir LUD2 parodymais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai – minėtų liudytojų parodymai, susiejus juos tarpusavyje su nukentėjusiosios NKA1 nurodytomis įvykio aplinkybėmis, sudaro bendrą visumą, kuri patvirtina kaltinime nurodytus priešingus teisei apelianto veiksmus prieš nukentėjusiąją. Byloje ginčo dėl to, jog tiek prieš 2024 m. vasario 24 d., tiek ir po, nukentėjusioji kartu su vaikais buvo reabilitacijos centre, kuriame susipažino su liudytoja LUD4. Kaip nurodė liudytoja, nukentėjusiajai parvykus atgal į reabilitacijos centrą, t. y. po nagrinėjamo įvykio, ant jos veido iškart pamatė kraujosruvas. Nukentėjusioji iškart teigė, kad susižalojo pati nukrisdama, tačiau po kelių dienų pripažino, jog ją sumušė sugyventinis. Aptarti parodymai neprieštarauja byloje nustatytam, o taip pat nukentėjusiosios NKA1 nurodytoms aplinkybėms. Liudytoja LUD2, kuri dirba socialine darbuotoja, taip pat nurodė, jog nukentėjusioji pradžioje minėjo tik apie psichologinį smurtą, patiriamą iš sugyventinio KAL1, tačiau vėliau prasitarė, kad prieš ją buvo naudotas ir fizinis smurtas. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie liudytųjų LUD4 ir LUD2 galimą suinteresuotumą ar motyvaciją nuteistąjį nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu, ar, kad tarp liudytųjų ir nuteistųjų būtų susiklostę konfliktiniai santykiai. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, o taip pat patvirtinti rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent – planšetinio kompiuterio apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti išoriniai pažeidimai, sulenkimai, o taip pat ekrano subraižymai, patvirtina, kad nukentėjusiajai nuteistasis trenkė planšete. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai taip pat neleidžia abejoti, jog prieš nukentėjusiąją NKA1 2024 m. vasario 24 d. smurtavo nuteistasis KAL1.

Apibendrindama vis tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo KAL1 gynėjas pateikė prijungimui į baudžiamąją bylą 2026 m. rugpjūčio 17 d. pažymą, patvirtinančią, kad KAL1 mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2026 m. birželio 2 d. iki 2026 m. lapkričio 10 d. (9 t., b. l. 159). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aukščiau aptarta pažyma teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vis dėlto sprendžia, kad apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam KAL1 bausmės rūšį ir dydį dėl minėto nusikaltimo padarymo, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, jis veikė tyčia, veika baigta. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog jis neteistas, baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuteistajam KAL1 paskyrė antrą pagal lengvumą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam KAL2 paskirtos bausmės

2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nuteistojo KAL2 gynėjas advokatas Vitalijus Jaroščenka pateikė nuteistąjį charakterizuojančius dokumentus – narkotikų tyrimo protokolą, medicinos dokumentų išrašus dėl jo sutuoktinės ir sūnaus sveikatos būklės. Kaip matyti iš 2026 m. rugsėjo 3 d. ir 2026 m. rugsėjo 7 d. tyrimo protokolų, nuteistojo KAL2 šlapime nerasta narkotinių medžiagų (9 t., b. l. 160-163). Gynėjas taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, jog nuteistojo sūnui M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 164-165). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad V. Ž., nuteistojo KAL2 sutuoktinei, nustatyti (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 166-169). Stacionaro epikrizė patvirtina, kad V. Ž. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 170-174).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nuteistasis KAL2 padarė vieną nesunkų, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o taip pat BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – KAL2 praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi mažamečių vaikų. Teisėjų kolegija neabejoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pripažintai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis laikomas neteistu, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad praeityje apeliantas ne kartą teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu; nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga; nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nors paskirtas bausmes yra atlikęs ir teistumas išnykęs, vis tik šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį, linkusį nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų, tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant artimą minimaliai arešto bausmę – 30 (trisdešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant minimalią bausmę, o taip pat subendrinant paskirtas bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto KAL2 asmenybę, sprendė, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas nuteistajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą. Nuteistasis su sprendimu iš dalies atidėti bausmės vykdymą apeliaciniame skunde nesutiko ir prašė taikyti jam visišką bausmės vykdymo atidėjimą skiriant įpareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).

Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018,

2K-203-976/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, o taip pat iš aukščiau aptartų pateiktų dokumentų matyti, jog atliktų tyrimų metu jo organizme nerasta narkotinių medžiagų, o taip pat jo šeimos nariai turi sveikatos problemų. Kaip jau minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas KAL2 anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Anksčiau vykdytos jam skirtos bausmės nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti jam iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuteistajam KAL2 paskirta gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė, nuteistajam KAL1 – advokatas GNS2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant KAL2 yra 72,92 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje nuteistąjį KAL2 gynė advokatas Vitalijus Jaroščenka, su kuriuo jis buvo sudaręs susitarimą. Protokoline 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimi gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų KAL1 ir KAL2 apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.