- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- AN2-361-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-18606-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- PRS1, Atstovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atstovo advokato ANK1 (toliau – ir Pareiškėjo Atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuria atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus TRA1 atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, pagal Pareiškėjo Atstovo pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo Atstovas Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį pradėjimo TRA1 atžvilgiu. Pareiškime buvo nurodyta, jog pareiškėjas PRS1 (toliau – ir Pareiškėjas), kuriam nuosavybės teise priklauso 25 procentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) paprastųjų vardinių akcijų, 2026 m. liepos 23 d. išsiuntė Bendrovės direktoriui TRA1 tris reikalavimus dėl Bendrovės dokumentų pateikimo. TRA1 2026 m. liepos 29 d. pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad Pareiškėjo prašoma pateikti informacija ir dokumentai yra didelės apimties, todėl būtinas papildomas terminas šiems dokumentams pateikti. Bendrovės direktoriaus vertinimu, informacijos ir dokumentų pateikimui buvo būtinas bendras 14 dienų terminas nuo reikalavimų gavimo dienos. Pareiškėjas 2026 m. liepos 31 d. TRA1 išsiuntė dar tris raštus, kuriais patikslino savo reikalavimus dėl teikiamų dokumentų, jų pateikimo termino ir apimties. Pareiškėjo Atstovas pareiškime nurodė, kad pareiškimo pirmosios instancijos teismui pateikimo dieną visi terminai pateikti prašytą informaciją ir dokumentus yra suėję, tačiau jokia informacija ir dokumentai Pareiškėjui pateikti nebuvo. Pareiškime buvo teigiama, kad tokiu, aukščiau aprašytu tyčiniu neveikimu, TRA1 pažeidė Pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, teisės, įtvirtintas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje, bei padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną Bendrovės direktoriaus TRA1 atžvilgiu dėl galimai padarymo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Nutarime teismas sprendė, jog Bendrovės direktorius TRA1, gavęs Pareiškėjo 2026 m. liepos 23 d. reikalavimą dėl informacijos/duomenų pateikimo, ėmėsi aktyvių veiksmų – į reikalavimą atsakė 2026 m. liepos 29 d. raštu, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į dokumentų apimtį, jų archyvinį pobūdį ir būtinybę užtikrinti pateikiamų duomenų tikslumą ir išsamumą, reikalingas papildomas terminas. Iš Bendrovės direktoriaus atsakymo matyti, jog TRA1 nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių dokumentus jis gali pateikti iki 2026 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo su pareiškimu kreipėsi 2026 m. rugpjūčio 7 d., jau kitą dieną po bendrovės direktoriaus prašomo termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju dar nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovės vadovas piktybiškai vengė atsakyti Pareiškėjui. Taip pat nenustatytas Bendrovės vadovo neveikimas, kuris konstatuojamas, jei nėra leidžiama susipažinti su prašoma informacija jokia forma ar nėra atsisakoma suteikti prašomą informaciją. Vien ta aplinkybė, jog bendrovės vadovas per prašomą terminą nepateikė reikalautos informacijos, nesudaro pagrindo jau kitą dieną po termino pabaigos spręsti apie jo piktybiškumą ar vengimą šią informaciją pateikti. Pareiškėjas, negavęs informacijos duomenų/informacijos apie Bendrovę per protingą terminą, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir inicijuoti ginčą dėl akcininko teisės į informaciją. Tuo tarpu TRA1 veiksmai, kuriais jis nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis dokumentų negali pateikti per įstatymo nustatytą terminą, negali būti vertinami kaip sudarantys ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ginčus tarp bendrovės ir akcininko dėl informacijos akcininkui pateikimo civilinio proceso tvarka sprendžia teismas.
Šalies argumentai
Skunde aukštesnės instancijos teismui Pareiškėjo Atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutartį (nutarimą) – pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui TRA1 ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bendrovės direktorius TRA1 iki šiol nėra pateikęs Pareiškėjo prašytų dokumentų. 2026 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas gavo TRA1 įgalioto atstovo advokato padėjėjo P. B. atsakymus, kuriais Pareiškėjas buvo pareikalautas pateikti paaiškinimus dėl prašomų suteikti dokumentų. Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 14 d. išsiuntė TRA1 ir jo įgaliotajam atstovui atsakymus. 2026 m. rugpjūčio 17 d. ir 2026 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas gavo galutinius TRA1 įgalioto atstovo atsakymus, kuriais Pareiškėjo teisė gauti prašomus dokumentus yra neapibrėžtam terminui suspenduojama, kadangi esą TRA1 būtina įvertinti, ar prašomų dokumentų pateikimas nepažeis Bendrovės interesų dėl Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, jog TRA1 kaip Bendrovės direktorius sistemingai ir sąmoningai atsisako Pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus, tačiau jokių motyvų atsisakymui nepateikia.
Aiškindamas ANK 119 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad akcininkai turi neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.
Kaip buvo paaiškinta pirmosios instancijos teismui, Bendrovės įstatų 20 punktas numato, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Bendrovės įstatų 21 punktas papildomai numato, kad akcininkas turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais.
Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjas turi galimybę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus civilinio proceso tvarka. Civilinio proceso tvarka dokumentai gali būti išreikalaujami iš bylos dalyvių arba trečiųjų asmenų tik tokiais atvejais, kai prašomi išreikalauti dokumentai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas tokia teise pasinaudoti neturi galimybės, kadangi nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), nei CPK nenustato suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą tik dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nereiškiant savarankiškų materialinių reikalavimų. Tokia teise Pareiškėjas negali pasinaudoti ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini), kadangi šioje civilinėje byloje yra nagrinėjami Pareiškėjo reikalavimai, kurie nėra susiję su Pareiškėjo Bendrovės direktoriui TRA1 išsiųstais prašymais dėl informacijos (dokumentų) pateikimo.
Atsiliepimų į Pareiškėjo Atstovo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo PRS1 atstovo advokato ANK1 apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus TRA1 atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).
ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams arba kitų įstatymuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą arba dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Kaip matyti iš pacituotos ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, ši teisės norma yra blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, yra privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti.
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta neturtinė akcininkų teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi arba konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir tuomet akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija bei dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu nėra galima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Kaip yra matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta neturtinė akcininkų teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-125-843/2020, AN2-273-898/2020, AN2-286-851/2021 ir kt.). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte nurodyta, jog už informacijos pateikimą akcininkams atsakingas bendrovės vadovas.
Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI skyriaus 20 punkto matyti, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai (b. l. 39). Taigi, akivaizdu, kad Bendrovės direktoriui TRA1 gavus Pareiškėjo rašytinį prašymą pateikti konkrečius Bendrovės dokumentus, Bendrovės vadovas, vadovaujantis Bendrovės įstatų 20 punktu bei ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, šiuos duomenis turėjo pateikti.
Kaip aprašyta aukščiau šioje nutartyje, Pareiškėjui 2026 m. liepos 23 d. išsiuntus Bendrovės direktoriui TRA1 tris reikalavimus dėl Bendrovės dokumentų pateikimo, pastarasis 2026 m. liepos 29 d. pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog dėl didelės prašomų pateikti informacijos ir dokumentų apimties, būtinas papildomas terminas šiems dokumentams pateikti (b. l. 29). Pažymėtina, jog Pareiškėjas raštu informavo Bendrovės direktorių, jog tam tikros dalies prašytų dokumentų/duomenų pateikimą pratęsia iki 2026 m. rugpjūčio 3 d. ir atitinkamai iki 2026 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 30-37). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo išvadai, kad TRA1 piktybiškai vengė atsakyti Pareiškėjui, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo minėtų laikotarpių Bendrovės įstatuose ir ABĮ 18 straipsnyje nustatytų terminų prasme. Apygardos teismas sprendžia, jog minėtos aplinkybės nebuvo vertintos nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde Pareiškėjo Atstovas prašė prijungti kartu su skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Kaip matyti, kai kurių dokumentų datos yra po Pareiškėjo Atstovo pareiškimo pateikimo Kauno apylinkės teismui datos, kai kurių – netgi po skundžiamo nutarimo priėmimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, minėti dokumentai negalėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarime, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o taip pat siekiant išvengti teisės į gynybą pažeidimo, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimama nauja nutartis – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atstovo advokato ANK1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.