Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (18.6E) I-4955 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

PKĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. PKĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą. PKĮ 6 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, kad <...>. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sąskaitą, kaip tai numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. PKĮ 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 (Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo pripažino, kad Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat konstitucinių socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir, užtikrinant darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad „į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“. Pagal minėtą Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį VSDFV turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog VSDFV svarbiomis priežastimis laikytina liga, išvykimas iš Lietuvos, neįteiktas pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2025 m. kovo 19 d., nuo 2026 m. sausio 1 d. Aprašas neteko galios) 4 punkte nustatyta, kad VSDFV ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punktas nustato, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, VSDF valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja: 5.1. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d.; 5.2. registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties; 5.3. asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į VSDF valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime individualiai įvertino pareiškėjo situaciją ir pateikė Sprendime išsamų atsakymą į pareiškėjo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nežinojimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą, aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamam Sprendimui priimti, motyvuotai pasisakė dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar jų nevertino. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Sutikdama iš esmės su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų nekartoja, tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kad siunta RN kodu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteikta 2021 m. balandžio 27 d. 14:20:07 bei pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs jau pirmą darbo užmokestį ir informaciją apie iš jo išskaičiuotas sumas, turėjo būti atidus ir rūpestingas ir ginti savo teises, jei manė, kad jos yra pažeistos. Pareiškėjas teigia, kad dėl siuntos RN kodu (duomenys neskelbtini) įteikimo kreipėsi į Lietuvos paštą, pastarasis nurodė, kad tokia informacija saugoma pašte tik 6 mėnesius, taip pat pateikė teismui įrodymus, kad jau ne kartą buvo kilę problemų su siuntų įteikimu, dėl kurių tuo pačiu adresu gyvenanti jo mama ne kartą kreipėsi į Lietuvos paštą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nesant papildomų pagrįstų argumentų, kritiškai vertinamas teiginys, jog pareiškėjas, gavęs darbo užmokestį, turėjo suprasti apie savo įtraukimą į pensijų kaupimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-476-575/2026; 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-219-624/2026).

Nagrinėjamu atveju byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmeninėje EGAS paskyroje pareiškėjas neperskaitė, tačiau, remiantis VSDFV informacinėje sistemoje pateiktais Lietuvos pašto duomenimis, pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) ir įteiktas 2021 m. balandžio 27 d. 14:20:07 (detalizacijoje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 15 d. 16:05:58 paslauga užsakyta, registruota pašto siunta ruošiama fiziniam pristatymui, 2021 m. balandžio 16 d. 14:15:38 paslauga užsakyta, 2021 m. balandžio 18 d. 11:40:44 siunta priimta siuntimui, 2021 m. balandžio 27 d. 14:20:07 siunta įteikta). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam šio įrodymo vertinimui, t. y. kad jis įrodo, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą. Minėtos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjo pateikti: i) 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. jo kartu gyvenančios motinos el. laiškai Lietuvos paštui su nusiskundimais dėl pašto kurjerio elgesio 2020 m. rugsėjo 22 d.; ii) 2020 m. rugsėjo 24 d. bei 2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos pašto atsakymai, jog informacija bus perduota atsakingiems asmenims, kad ateityje situacijos nesikartotų; iii) 2020 m. rugsėjo 23 d. jo kartu gyvenančios motinos el. laiškai Lietuvos paštui su nusiskundimais dėl pašto kurjerio elgesio 2020 m. rugsėjo 23 d.; iv) 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos pašto atsakymas, kad laiškininkas pasielgė neatsakingai, dėl tokio elgesio buvo įspėtas, priminta jam atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą, pakartotinai supažindintas su siuntų pristatymo tvarka bei įpareigotas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, atsiprašyta už sukeltus nepatogumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai laiko prasme yra reikšmingai nutolę nuo atsakovo nurodyto registruotos pašto siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo laiko 2021 m. balandžio 27 d., įrodo ir apibūdina kitą situaciją ir neįrodo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo teismui ir apeliacinio skundo argumentus, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas į pensijų kaupimą, kadangi 2021 m. sausio mėn. dirbo tik 29 d., po to nedirbo, darbo sutartį sudarė 2021 m. liepos 12 d., dirbti pradėjo 2021 m. liepos 13 d., nes 2021 m. sausio 2 d. pareiškėjas atitiko PKĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas (pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadas, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, nagrinėjamu atveju nenustatytos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į atsakovą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.