Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

Pareiškėjo advokatas 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių su prašymu pareiškėją perkelti atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių kalėjimą. Vilniaus kalėjimo direktorius ginčijamu raštu prašymo netenkino. Skundžiamas raštas priimtas formaliai ir paviršutiniškai, neatsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą.

Pareiškėjo advokatas 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus kalėjimo patalpose susitiko savo ginamuoju, t. y. pareiškėju. Susitikęs gynėjas pamatė, jog nuteistasis stebimas su gausybe vizualiai aiškiai matomų veido ir kūno sužalojimų. Nuteistasis abstrakčiai paaiškino, jog nukrito ir susižalojo, tačiau gynėjui vizualiai stebimi sužalojimai kėlė nerimą dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Nuteistasis paaiškino, jog jis buvo apžiūrėtas medikų, tačiau medikai pagalbos jam nesuteikė (dėl pradelsto laiko skubiai pagalbai suteikti), nes atsirado (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, jog apžiūros metu jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gynėjas Vilniaus kalėjimo direktoriui raštuose pažymėjo, jog nuteistojo paaiškinimai dėl susižalojimo aplinkybių kelia pagrįstų abejonių, kadangi sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar pan. Pagal patirtus sužalojimus galima daryti netiesioginę išvadą, kad Vilniaus kalėjime pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra / buvo iškilęs realus pavojus, kadangi nuteistajam, tikėtina, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. „Žalgirio“ klinikoje nuteistajam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir nuteistasis grąžintas į Vilniaus kalėjimą. Pagerėjus sveikatos būklei, nuteistasis buvo iškviestas pas kriminalinės žvalgybos pareigūnus ir jam buvo nurodyta, kad jis privalo keltis atgal į būrį, tačiau nuteistasis nurodė, jog atgal neketina keltis nei į tą patį, nei į kitą būrį dėl asmeninių priežasčių.

Advokatui tapo žinoma, jog dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo sužalojimo, tad faktiškai galima vertinti, jog pareigūnai taip pat netikėjo nuteistojo versija dėl susižalojimo ir suvokė, kad pareiškėjo perkėlimas į būrį galėtų sukelti neigiamas pasekmes nuteistojo sveikatai. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nuteistajam nurodė, jog jeigu jis nepersikels į būrį, pareigūnai už atsisakymą skirs drausminę nuobaudą ir bausmę jis toliau privalės atlikinėti drausmės būryje. Pareiškėjas drausmine tvarka buvo nubaustas keletą kartų ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl jo žmona, vaikai yra priversti vykti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, norėdami pasimatyti su sutuoktiniu ir tėvu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas už 350 kilometrų nuo gyvenamosios vietos apsunkina vyresnio amžiaus pareiškėjo mamai pasimatyti su sūnumi, o toks nuteistojo kalinimas Vilniuje apsunkina galimybę socializuotis su artimais giminaičiais, ypač žiemą. Vilniaus kalėjimo administracija nesiekia apsaugoti nuteistųjų ir atsisako juos perkelti tik formaliai t. y. nevykdo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) teisės normų. Visi argumentai atsisakant patenkinti skundus yra grindžiami formaliais atsakymais, nors iš bylos dokumentų aiškiai matyti, jog jeigu nuteistasis nebūtų bendravęs su pareigūnais, advokatui nebūtų buvę žinomi ateities pareigūnų planai / veiksmai siekiant paveikti nuteistąjį. Būtent pateikti advokato raštai aiškiai byloja, jog nuteistajam grėsė realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, tačiau Vilniaus kalėjimas nesiėmė jokių priemonių, bet siekė neteisėtais būdais, naudodami BVK nuostatas, išgauti nuteistąjį sužalojusių asmenų duomenis. Tokio pobūdžio metodika nuolat naudojama išskirtinai Vilniaus kalėjime, t. y. manipuliuojant teisės normomis bandoma išgauti pareigūnams naudingą informaciją.

Vilniaus kalėjimo administracija 2024 m. gegužės 14 d. gavo pareiškėjo atstovo prašymą dėl pareiškėjo perkėlimo tolimesnę bausmę atlikti į Šiaulių kalėjimą, siekiant palengvinti pareiškėjo socializaciją su šeima bei pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes. Prašyme nurodytos aplinkybės dėl galimo pareiškėjo sužalojimo, diagnozuotų (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė, pareikšdamas: „Aš ir taip viską pasakiau“, tačiau tą pačią dieną Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams pareiškėjas paaiškino, jog smurto prieš jį niekas nenaudojo ir pretenzijų dėl kūno sužalojimų jis niekam neturi, daugiau įvykio aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo. Nors objektyvios informacijos, jog prieš pareiškėją buvo panaudotas fizinis smurtas, gauta nebuvo, tačiau siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų, Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 30 d. sprendimu dėl būrio ir miegamosios vietos paskyrimo nuteistiesiems pareiškėjas buvo paskirtas į 3-ąjį būrį. Į jam paskirtą būrį pareiškėjas eiti atsisakė, savo 2023 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodydamas, kad į kitą būrį nesikels dėl tam tikrų sveikatos problemų. Jokių jo sveikatai ir gyvybei kylančių realių grėsmių minėtuose savo paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė; paaiškino, jog nori sėdėti vienas, kadangi naktimis beveik nemiega ir jam reikalinga ramybė. Pareiškėjas taip pat prašė perkelti jį tolimesnei bausmei atlikti į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą.

Analogišką atsisakymą eiti į jam paskirtą 3-ąjį būrį pareiškėjas išreiškė 2023 m. lapkričio 1 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 5 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. paaiškinimuose. 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu dėl būrio ir miegamosios vietos paskyrimo nuteistiesiems pareiškėjas buvo paskirtas į 5-ąjį būrį, tačiau ir vėl atsisakė keltis, savo 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2023 m. lapkričio 13 d. pasiaiškinimuose nurodydamas, jog į paskirtą būrį nesikels dėl tam tikrų priežasčių ir sveikatos problemų, tačiau ir šį kartą neįvardindamas jokių konkrečių jam potencialiai galinčių kilti grėsmių. Atsižvelgiant į pareiškėjo sistemingą atsisakymą vykti į kalėjimo viršininko sprendimu jam paskirtą būrį bei siekiant užkirsti kelią galimoms konfliktinėms situacijoms tarp nuteistųjų, Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. spalio 22 d., 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. spalio 28 d., 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 1 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 5 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimais pareiškėjas buvo izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu bei atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakymą būti jam paskirtame būryje – Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NĮ-25-1109 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – izoliavimas 15 parų. Vadovaujantis BVK 37 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 22 d. sprendimu dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo Nr. NĮ-25-81 pareiškėjui buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos, perkeliant pastarąjį iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos drausmės grupės į Vilniaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, tęsiant bausmės atlikimą antro gyvenamojo korpuso kamerų tipo patalpose. Nesutikdamas su Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimais dėl nubaudimo bei dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo, pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti juos BVK nustatyta tvarka, tačiau sprendimų neskundė.

Skundžiamu 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus kalėjimo raštu administracija, be kita ko, motyvuotai išaiškino pareiškėjo atstovui, jog skirstant nuteistuosius į įkalinimo įstaigas, laikomasi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaujamasi įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise, todėl laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija, nesant objektyvaus teisinio pagrindo, negali būti tiesiogiai įpareigota perkelti nuteistąjį jo pageidavimu į kitą įstaigą. Rašte taip pat buvo pagrįstai pažymėta, kad perkeliant nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą siekiant palengvinti resocializacijos procesą ar kitais įstatymo nustatytais atvejais, pirmiausia vertinami nuteistojo prašymo motyvai, taip pat vertinama, ar kitoje įkalinimo įstaigoje bus galimybė vykdyti resocializacijos priemones, numatytas nuteistojo individualiame resocializacijos plane; vertinama galimybė užtikrinti nuteistojo saugumą, apriboti nuteistojo neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir kt. Pareiškėjo atstovui buvo taip pat išaiškinta, kad Vilniaus kalėjimo administracija neturi duomenų apie pareiškėjui galbūt gresiantį pavojų, taip pat nenustatytos ir kitos galimo perkėlimo iniciavimo priežastys.

Išnagrinėjus pareiškėjo atstovo skundą dėl Vilniaus kalėjimo 2024 m. birželio 17 rašto, Tarnyba sprendimu informavo pareiškėjo atstovą, jog jo prašymas perkelti nuteistąjį į Šiaulių kalėjimą netenkintas. Pareiškėjo atstovui išaiškintos ginčui aktualios BVK normos, reglamentuojančios specialiąsias laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus bei nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimą (BVK 37 str. 3 d.), taip pat pakartotinai išsamiai išaiškintos pareiškėjo resocializacijos ir bendravimo su artimaisiais galimybės Vilniaus kalėjime.

Tiek Vilniaus kalėjimo administracija ir pareigūnai, tiek bendrai Tarnyba panaudojo visas objektyviai įmanomas priemones nuteistojo saugumui po įvykio užtikrinti bei galimo jo sužalojimo aplinkybėms nustatyti, pastarajam atsisakant pateikti informaciją apie jį galbūt sužalojusius asmenis. Skundžiamame Tarnybos sprendime motyvuotai nurodoma, kad Vilniaus kalėjimo viršininkas, prieš paskiriant pareiškėjui nuobaudą, du kartus priėmė sprendimus perkelti pareiškėją į skirtingus būrius. Rašte taip pat motyvuotai išaiškinta, jog šiuo metu pareiškėjas atlieka bausmę kameros tipo gyvenamojoje patalpoje, jokių su nuteistojo sužalojimu susijusių incidentų nebuvo nei prieš įvykį, nei po jo, todėl nėra objektyvių priežasčių manyti, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei kilęs pavojus yra tęstinis ir šiuo metu dar išlieka, nuteistojo saugumui kilusios grėsmės šiuo metu yra pašalintos.

Dėl pareiškėjo galimo sumušimo Vilniaus kalėjime 2023 m. spalio 20 d. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2023 m. spalio 23 d. buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2024 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu yra atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Skundžiamu Tarnybos sprendimu administracija informavo pareiškėjo atstovą apie pradėtą ir sustabdytą ikiteisminį tyrimą. Nors nukentėjusiuoju pripažintas asmuo neigia, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas ir nurodo, kad sužalojimus patyrė paslydęs ir griūdamas duše, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai, nustatyti pareiškėjui, galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais bei įvertinus sužalojimų lokalizacijas, kiekį bei pobūdį, jie nebūdingi griuvimui. Rašte taip pat informuojama, jog pareiškėjui pakeitus savo poziciją ir nurodžius galimą įtariamąjį ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms esminės reikšmės nusikalstamos veikos atskleidimo sėkmei, ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas.

Pabrėžtina, kad skundžiami sprendimai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs ir suprantami, sprendimuose yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2024 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo direktorių, prašydamas pareiškėją perkelti į Šiaulių kalėjimą, nes ši bausmės atlikimo vieta pagerins jo socializaciją su šeima, mama bei pašalins nuteistojo saugumui kylančias grėsmes. Prašyme advokatas nurodė aplinkybes dėl tikėtino pareiškėjo sužalojimo, t. y. kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra iškilęs realus pavojus, todėl jis negali būti perkeltas nei į tą patį, nei į kitą būrį. Advokatas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jo žmona, vaikai ir mama, norėdami pasimatyti su nuteistuoju, yra priversti vykti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, toks nuteistojo kalinimas apsunkina galimybę socializuotis. Į šį pareiškėjo atstovo prašymą Vilniaus kalėjimas atsakė skundžiamu raštu, kuriuo prašymo netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad neturi duomenų, jog pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei, taip pat nenustatytos ir kitos galimo perkėlimo iniciavimo priežastys. Vilniaus kalėjimas rašte nurodė, kad atsižvelgus į 2023 m. spalio 20 d. Saugumo valdymo skyriaus bei 2023 m. spalio 25 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos pablogėjimo ir patirtų kūno sužalojimų, 2023 m. spalio 30 d. bei 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimais nuteistasis buvo paskirtas į kitus būrius, į kuriuos jis keltis atsisakė, pasiaiškinimuose nurodė, kad nesikels dėl tam tikrų priežasčių ir sveikatos problemų, nenurodydamas jokių jam kylančių grėsmių. Vilniaus kalėjimas rašte išaiškino pareiškėjo resocializacijos ir bendravimo su artimaisiais galimybes Vilniaus kalėjime, nurodė, kad perkeliant nuteistąjį į kitą įkalinimo įstaigą pirmiausia vertinami nuteistojo nurodyti motyvai, pagrįsti realia grėsme sveikatai ar gyvybei, taip pat ar kitoje įkalinimo įstaigoje bus galimybė vykdyti resocializacijos priemones, numatytas individualiame resocializacijos plane.

Buvo nustatyta, kad Tarnyba netenkino pareiškėjo atstovo skundo dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo, kadangi Vilniaus kalėjimo atsakyme pareiškėjas informuotas apie BVK nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų perkėlimą iš vieno kalėjimo į kitą, išsamiai išvardintos galimos nuteistojo resocializacijos priemonės Vilniaus kalėjime, akcentuota, jog bendravimas su artimaisiais yra svarbi, tačiau ne vienintelė sąlyga, lemianti sėkmingą resocializaciją. Tarnyba nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog bausmės atlikimas Vilniaus kalėjime kokiu nors būdu lėmė nuteistojo artimųjų atsisakymą palaikyti ryšius su nuteistuoju ar pasimatymų atšaukimą. Pagal turimą informaciją visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nėra teikęs prašymų, kuriuose įvardintų, jog bausmės atlikimas būtent Vilniaus mieste kaip nors apsunkintų jo resocializaciją; yra sudaromos visos galimybės artimiesiems su nuteistuoju bendrauti nuotoliniu būdu, o kontaktinio pasimatymo galimybė vieną kartą per mėnesį nesudaro esminių nepatogumų vykstant iš gyvenamosios vietos. Nuteistojo saugumui po įvykio užtikrinti bei galimo jo sužalojimo aplinkybėms išsiaiškinti objektyviai buvo skirtos visos priemonės, įmanomos nuteistajam nenurodant, kas ir dėl kokių priežasčių jį galėjo sužaloti. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka kameros tipo gyvenamojoje patalpoje, uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, jokių su nuteistojo sužalojimu susijusių incidentų nebuvo nei prieš šį įvykį, nei po jo, todėl nėra pakankami objektyvių priežasčių teigti, kad kilęs pavojus nuteistojo sveikatai ir gyvybei yra tęstinis ir šiuo metu vis dar išlieka.

Atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, galima daryti netiesioginę išvadą, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra/buvo iškilęs realus pavojus, nes nuteistajam galbūt buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, o Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų tikslinga spręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimais pareiškėjas buvo paskirtas į kitą būrį, tačiau keltis atsisakė, paaiškinimuose nurodė, kad nesikels į kitą būrį dėl tam tikrų priežasčių, kadangi sveikata yra bloga, nori sėdėti tik vienas, nes naktį beveik nemiega, jam reikalinga ramybė.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas buvo sumuštas Vilniaus kalėjime, jis negalėjo būti perkeltas į būrį / kitą būrį, nes jo sveikatai grėsė realus pavojus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (vėliau sustabdytas) dėl nuteistojo sužalojimo, faktiškai patvirtino, jog pareigūnai taip pat netikėjo nuteistojo versija dėl susižalojimo ir siekė nustatyti nusikalstama veiką padariusį asmenį. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo perkėlimas į būrį ar kitą būrį galėjo sukelti neigiamas pasekmes nuteistojo sveikatai ir privalėjo pareiškėją perkelti į kitą įkalinimo įstaigą.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnai pareiškėjui nurodė, kad jeigu jis nepersikels į būrį, pareigūnai už atsisakymą skirs drausminę nuobaudą ir dėl to bausmę jis toliau privalės atlikinėti drausmės būryje t. y. pareigūnai sukurs tokią faktinę situaciją, kad už atsisakymą nurodyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis pats pareiškėjas netiesiogiai bus nubaustas drausmine tvarka. Toks pareigūnų paaiškinimas ir faktinės situacijos dirbtinis sukūrimas bei drausminės nuobaudos paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Nors Vilniaus kalėjimo direktorius buvo įspėtas ir ankstesniais gynybos raštais, tačiau pareiškėjas drausmine tvarka buvo nubaustas keletą kartų (už atsisakymą keltis į būrį) ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vilniaus kalėjime, nuolat atsisakant keltis į pusiau atviro tipo patalpas (į būrį), pareiškėjas visą laisvės atėmimo bausmės laiką praleido uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Tarnybos direktorius 2025 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą, kuriame nurodė pareiškėją perkelti iš Vilniaus kalėjimo į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Nutarime taip pat nurodoma, jog šis perkėlimas atliekamas siekiant užtikrinti laisvės atėmimo bausmės tikslų įgyvendinimą bei labiau individualizuotos priežiūros ir korekcijos poreikį. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 11 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, bei jam vėl nurodyta keltis į būrį, o jam atsisakius, paskirtos drausminės nuobaudos ir jis vėl grąžintas į drausmės būrį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo žmona ir vaikai yra priversti vykti iš (duomenys neskelbtini) (kur yra šeimos gyvenamoji vieta) į Vilnių norėdami pasimatyti su sutuoktiniu ir tėvu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas už 350 kilometrų nuo gyvenamosios vietos apsunkina vyresnio amžiaus PRS1 mamai pasimatyti su sūnumi, o toks nuteistojo kalinimas Vilniuje apsunkina galimybę socializuotis su artimais giminaičiais.

Tarnyba sprendime kritiškai vertina pareiškėjo atstovo skunde minimus argumentus dėl vertimo nurodyti pareiškėją sumušusius asmenis, dėl grasinimo perkelti į drausmės grupę, paskirtų drausminių nuobaudų. Pareiškėjo advokatas iš anksto informavo Vilniaus kalėjimo direktorių, jog pareiškėjui bus paskirta nuobauda už atsisakymą keltis į būrį, tačiau kaip nurodoma Tarnybos sprendime, pareiškėjui po šio informavimo ir buvo paskirta drausminė nuobauda už nesikėlimą į būrį. Nors advokatas informavo kalėjimo direktorių taip nesielgti, tačiau vis tiek nuteistasis buvo nubaustas, tad Tarnybos sprendime nurodomas teiginys, jog nuteistasis buvo perkeltas į drausmės būrį teisėtai ir pagrįstai, yra visiškai nepagrįstas.

Akcentuotina, kad Vilniaus kalėjimo administracija niekada nesiekia apsaugoti nuteistųjų ir atsisako juos perkelti tik formaliai t. y. nevykdo BVK teisės normų. Visi argumentai atsisakant patenkinti skundus yra grindžiami formaliais atsakymais, nors iš bylos dokumentų aiškiai matyti, jog jeigu nuteistasis nebūtų bendravęs su pareigūnais, advokatui nebūtų buvę žinomi ateities pareigūnų planai / veiksmai siekiant paveikti nuteistąjį. Būtent pateikti advokato raštai patvirtina, jog nuteistajam grėsė realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, tačiau kalėjimas nesiėmė jokių priemonių, bet siekė neteisėtais būdais, naudodami BVK nuostatas, išgauti nuteistąjį sužalojusių asmenų duomenis. Tokio pobūdžio metodika nuolat naudojama išskirtinai Vilniaus kalėjime t. y. manipuliuojant teisės normomis bandoma išgauti pareigūnams naudinga informacija.