Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Ingai Kerševičienei, dalyvaujant pareiškėjai PRS1, jos atstovei advokatei APR1, nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės SUA1 atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 patikslintą prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis – miręs santuokoje, sutuoktinė PRS1 , santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie nepilnamečius ar pilnamečius vaikus nėra. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Palikėjas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Palikėjui kartu su sutuoktine PRS1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), , ir butas su terasa, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini) .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.27 straipsnyje nustatyta, kad testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino. Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Tik akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja (CK 5.30 straipsnio 3 dalis). Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnio nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Formuodamas vienodą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004). Tik nustačius visų CK 5.30 straipsnyje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, yra galimas asmeninio testamento patvirtinimas.

Byloje nėra objektyvių leistinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad teismui yra pateiktas ne palikėjo sudarytas testamentas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip matyti iš teismui pateikto ir prašomo patvirtinti asmeninio testamento turinio, jame yra nurodyti testatoriaus vardai, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta. Įvertinus teismui pateiktus palikėjo rašysenos pavyzdžius bei pareiškėjos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl to, kad asmeninis testamentas yra surašytas testatoriaus (duomenys neskelbtini) ranka. Testamente taip pat aiškiai išreikšta mirusiojo valia kam ir kokį turtą jis palieka po savo mirties. Testamente nurodyta, kad testatorius jam priklausantį turtą – namus ir juose esančius daiktus bei patogumus – esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo žmonai PRS1. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui abejoti testatoriaus valia dėl nurodyto patvarkymo, nėra. Palikėjas jam priklausantį turtą paliko sutuoktinei, duomenų apie kitus įpėdinius – palikėjo vaikus, byloje nėra. Tačiau teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka vieno iš asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų – jis yra nepasirašytas.

Iš į bylą pateikto leidimo gyventi matyti, kad palikėjo (duomenys neskelbtini) parašą sudaro jo vardas, antrasis vardas ir pavardė be grafinių elementų. Apie tai, kad palikėjo parašas yra būtent toks, patvirtino ir pareiškėja, šalindama teismo nustatytus prašymo trūkumus bei teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareiškėja, šalindama teismo nustatytus prašymo trūkumus bei teikdama palikėjo rašysenos pavyzdžius nurodė, jog iš jų galima spręsti, kad testatoriaus parašas ir yra jo ranka rašomas vardas, antras vardas ir pavardė, kituose dokumentuose jis taip pat pasirašo tokiu būdu. Taigi, byloje nustatyta, kad palikėjas pasirašinėdavo nurodydamas savo vardą, antrąjį vardą ir pavardę, o prašomame patvirtinti asmeniniame testamente tokio palikėjo parašo po asmeninio testamento tekstu, nėra. Po testatoriaus patvarkymo dėl jam priklausančio turto yra nurodyta „Pasirašyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog palikėjo vardas ir pavardė yra nurodyti testamento pradžioje, o testamento pabaigoje nurodyta, jog testamentas yra pasirašytas, todėl laikytina, kad testamentas yra pasirašytas, tačiau teismas su tokia pozicija negali sutikti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir teismui nurodytos aplinkybės apie tai, kad palikėjas buvo ne Lietuvos, o (duomenys neskelbtini) pilietis, rašytojas, dėl ko galimai buvo įpratęs kitaip pasirašinėti dokumentus. Priešingai, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, palikėjas turėjo aiškų parašą, kuriuo pasirašinėdavo dokumentus, kitame teismui pateiktame testamente, kuris, pasak pareiškėjos, yra sunkiai įskaitomas, palikėjo parašas po testamento tekstu yra, kas leidžia daryti išvadą, jog testatorius dokumentus įprastai pasirašinėdavo jam būdingu parašu. Šiuo atveju prašomame patvirtinti testamente palikėjo parašo nėra, tik nurodyta, kad jis pasirašytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Pirmiau nurodytos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-144-186/2009 apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningas, protingas ir teisingas vidutinis žmogus CK 5.30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą asmeninio testamento reikalavimą, kad jis turi būti testatoriaus pasirašytas analogiškoje situacijoje būtų supratęs pagal žodžio „pasirašyti“ bendrinę reikšmę, tai yra, kad asmeninis testamentas turi būti patvirtintas testatoriaus parašu, o ne, kad jame turi būti įrašytas žodis „pasirašytas“.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą praktiką, nėra pagrindo testamente esantį įrašą „pasirašytas“ vertinti kaip testatoriaus parašą, juo labiau kad kaip nurodė pareiškėja teismo posėdžio metu, ji domėjosi asmeniniam testamentui keliamais reikalavimais, matė, kad testamente nėra palikėjo parašo, tačiau testatoriaus nenorėjo dar kartą trukdyti testamento sudarymo klausimu. Teismas tuo pačiu pažymi, jog pati pareiškėja teismui pateiktame patikslintame prašyme yra nurodžiusi, jog asmeninį testamentą testatorius privalo pats pasirašyti. Pareiškėjos teigimu, kadangi testamentas yra rašytinis sandoris, nepasirašytas testamentas, kaip kiekvienas kitas rašytinis sandoris, nelaikomas sudarytu. Galutinę savo valią testatorius patvirtina savo parašu. Tik nuo pasirašymo momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, laikomas sudarytu. Testatorius testamentą gali pasirašyti parašydamas savo vardą ir pavardę arba pasirašydamas paprastai savo naudojamu grafiniu simboliu. Kaip jau nurodyta, šiuo atveju nustatyta, kad testamentas nėra pasirašytas – jame nėra testatoriaus parašo, todėl testamentas neatitinka jam įstatymo keliamų imperatyvių reikalavimų. Testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas neatitinka visų imperatyvių įstatymo keliamų reikalavimų, asmeninis testamentas yra nepasirašytas, todėl jis negalioja ir teismas negali patvirtinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančio testamento. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas netenkinamas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis, CPK 443 straipsnio 7 dalis, 442 straipsnio 14 punktas).

Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, teismas neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 patikslinto prašymo netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.