- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-144-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., Vilniaus miesto ketvirtojo notarų biuro
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą skirti žodinį nagrinėjimą ir atsisakyta patvirtinti asmeninį testamentą civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą. Suinteresuoti asmenys D. J. ir Vilniaus miesto ketvirtojo notarų biuro notarė A. A. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. J. pateikė pareiškimą dėl jo motinos M. J. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2008 m. gegužės 12 d.) 2006 m. liepos 12 d. asmeninio testamento patvirtinimo. Nurodė, kad M. J. asmeninu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Teigė, kad asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad M. J. testamentas turi visus asmeniniam testamentui privalomus požymius, leidžiančius testamentą pripažinti galiojančiu. Teigė, kad testamente padaryti ištaisymai dėl to, kad pareiškėjas išsikėlė iš M. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tai nedaro testamento negaliojančiu. Teigė, kad apie testatorės palikimą žinojo jos artimieji. Nurodė, kad iš testamento formuluočių galima daryti išvadą, jog M. J. suprato savo atliekamo veiksmo reikšmę bei prasmę. Pareiškėjo atstovas advokatas Aurimas Mieželaitis taip pat pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nurodydamas, kad pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti patvirtintos liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. (pareiškėjo sesuo) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji ir pareiškėjas po M. J. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl M. J. turto paveldėjimo pagal įstatymą. Teigė, kad M. J. niekada nerodė D. J. asmeninio testamento, be to M. J. visada tvirtino, kad po jos mirties turtas tūrėtų likti abiems vaikams.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto ketvirtojo notarų biuro notarė A. A. nurodė, kad M. J. asmeninis testamentas turi ne visus asmeniniam testamentui privalomus požymius, kas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė. Teismas nurodė, kad buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl to, kad pareiškime pareiškėjas neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė įrodinėsiąs tam tikrų aplinkybių buvimą liudytojų pagalba ir pan. Teismas pažymėjo, kad pranešimai apie rašytinį bylos nagrinėjimą pareiškėjui bei jį atstovaujančiam advokatui buvo įteikti savalaikiai, tuo tarpu prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą teisme gautas prieš pat posėdį, nepateikus jokios motyvacijos ar aplinkybių, pagrindžiančių tokį prašymą. Todėl teismas jo netenkino bei nutarė, kad pareiškėjas pateikdamas tokį prašymą elgėsi nesąžiningai ir tuo vilkino bylos procesą. Nustatė, kad teismui pateiktas asmeninis testamentas negali būti tvirtinamas, nes yra testatoriaus nepasirašytas, t.y. neatitinka vieno imperatyvaus įstatymo reikalavimo (CK 5.30 str. 1 d. ir 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. , atstovaujamas advokato Aurimo Mieželaičio, atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl asmeninio testamento tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose LAT nutartyse pasisakyta dėl kitų asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų nei nagrinėjama šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jomis vadovautis. Cituoja 2004-03-22 LAT nutartį c.b. 3K-3-218/2004, kurioje konstatuota: „Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties“. Teigia, kad pareiškime buvo nurodyta, jog M. J. valią žinojo artimi giminaičiai, todėl teismui suabejojus asmeniniame testamente išreikštos valios tikrumu, ją galėjo vertinti remiantis liudytojų parodymais. Teigia, kad M. J. asmeniname testamente nurodė, jog jis yra jos pasirašytas, kas reiškia, kad testamentas atitinka visus CK 5.30 str. keliamus reikalavimas, kuriame ir nurodyta, kad testamentas turi būti pasirašytas, o ne kad jame turi būti testatoriaus parašas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Pateikia analogiškus argumentus kaip ir atsilepime į pareiškimą dėl asmeninio testamento tvirtinimo. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas M. J. asmeninį testamentą pateikė tik 2008 m. rugsėjo 14 d., o iki tol kartu su seserimi buvo kreipęsis dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
CK 5.30 str. 3 d. yra nurodyta, kad akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. CK 1.9 str. 2 d. nustatyta, kad šiame kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo dvi veiksmažodžio „pasirašyti“ reikšmes: 1. padėti kur savo parašą; 2. patvirtinti parašu (http://www.autoinfa.lt/webdic/). Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais daro išvadą, kad sąžiningas, protingas ir teisingas vidutinis žmogus CK 5.30 str. 3 d. įtvirtintą asmeninio testamento reikalavimą, kad jis turi būti testatoriaus pasirašytas analogiškoje situacijoje būtų supratęs pagal žodžio „pasirašyti“ bendrinę reikšmę, tai yra, kad asmeninis testamentas turi būti patvirtintas testatoriaus parašu, o ne, kad jame turi būti įrašytas žodis „pasirašytas“. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atskirojo skundo argumentas, kad pagal CK 5.30 str. 3 d. asmeninis testamentas neturi būti testatoriaus pasirašytas, o jame turi būti įrašytas žodis „pasirašytas“, atmetamas kaip nepagrįstas.
CK 5.30 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento data (metai, mėnuo, diena) ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra pasirašytas. Kaip minėta CK 5.30 str. 3 d. nurodo, kad akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. CPK 4 str. nustatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. 2004-11-03 LAT nutartyje c.b. Nr. 3K-3-581/2004 konstatuota, kad: „Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios“. Atitinkamai 2004-01-07 LAT nutartyje c.b. Nr. 3K-3-14/2004 konstatuota, kad: „CK 5.30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmeninio testamento formą ir surašymo būdą, t.y. nustato privalomus tokio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo pasirašytas“. Pažymėtina, kad šiose bylose buvo keliamas klausimas dėl to, ar ne testatoriaus ranka surašytas asmeninis testamentas galioja. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas šiuos konkrečius fakto klausimus suformulavo bendro pobūdžio privalomą CK 5.30 str. aiškinimo ir taikymo taisyklę, tai yra kad asmeninis testamentas turi atitikti visus CK 5.30 str. nurodytus formos ir turinio reikalavimus, įskaitant ir tai, kad jis turi būti pasirašytas paties testatoriaus ir jokios išimtys šiuo atveju nėra numatytos. Tuo tarpu oficialus testamentas nebūtinai turi būti pasirašytas paties testatoriaus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad parašas, nors ir kito asmens, vis tiek jame turi būti (CK 5.29 str.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nutartyje minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde cituojama 2004-03-22 LAT nutartimi c.b. 3K-3-218/2004, kurioje konstatuota: „Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties“. Tačiau pažymi, kad vadovaujantis CK 5.30 str. 1 d. bei aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, aiški testatoriaus valia yra esminis, bet ne vienintelis privalomas reikalavimas, keliamas asmeninio testamento formai ir turiniui. Kiti privalomi asmeninio testamento reikalavimai yra asmeninio testamento surašymas testatoriaus ranka, testatoriaus vardo, pavardės, testamento sudarymo datos ir vietos nurodymas bei testatoriaus parašas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus šiuo atveju liudytojų parodymai, kurie galimai patvirtintų testatorės ketinimus sudaryti asmeninį testamentą, nėra vertintini kaip įtakojantys šios bylos baigtį (teismo procesinį sprendimą), nes jie nebūtų eliminavę įstatymų leidėjo keliamo M. J. asmeninio testamento formos trūkumo – M. J. parašo jos asmeniniame testamente nebuvimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju CK 1.93 str. 6 d. 4 p. negalėtų būti taikomas, nes šioje byloje pareiškėjas neįrodinėja aplinkybės, kad asmeninis testamentas galioja, nepaisant to, kad nebuvo laikytasi sandorio rašytinės formos reikalavimo, priešingai – pareiškėjas teigia, kad visų įstatymo leidėjo keliamų asmeninio testamento formai ir turiniui reikalavimų buvo laikytasi. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atskirojo skundo argumentas, kad dėl to, jog liudytojai galėjo įrodyti pareiškėjos valią, turėjo būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjas nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais ar vadovaujantis CPK 320 str. 2 d., o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.