Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2026 m. kovo 29 d. 10.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta. Už šio administracinio nusižengimo padarymą APA1 paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju APA1 apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, iš esmės nesutinkama tik su paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pažeistos teisės būti išklausytam, kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pažymėtina, kad ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko II“ duomenų matyti, kad šaukimas APA1 sistemoje buvo suformuotas. Iš 2026 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdžio metu sekretorė pranešė, kad telefonu susisiekęs APA1 informavo, kad negavo teismo šaukimo, tačiau palaiko savo išreikštą poziciją ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šiuos duomenis negalima kategoriškai teigti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį.

Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, kad ankstesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas baigėsi nusižengimo padarymo dieną - 2026 m. kovo 29 d., buvo išklausęs papildomus vairuotojų kursus UAB „R.“, todėl sąžiningai klydo manydamas, kad pasibaigus terminui ir atlikus kursus teisė vairuoti atgaunama automatiškai. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju APA1 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo nuo 2025 m. gruodžio 30 d. iki 2026 m. kovo 29 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, APA1 privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, o VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad APA1 vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu APA1 teisė vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. VĮ „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad APA1 išklausė privalomą kursą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokie apelianto veiksmai nagrinėjamo nusižengimo metu buvo teisėti, ar kad tokią teisę jis buvo atgavęs įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, asmeninės savybės (domėjimasis ar nesidomėjimas teisiniu reguliavimu, sąmoningas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymas, neapdairumas, neatidumas, lengvabūdiškumas ir kt.) nusižengimo fakto nepaneigia ir asmens kaltės nešalina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl APA1 kaltės, padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba šį terminą maksimaliai sutrumpinti bei sušvelninti paskirtą baudą. Prašymas motyvuojamas aplinkybėmis, kad apeliantas serga (duomenys neskelbtini), nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, nusižengimo dieną ištiko ūmus, sunkiai pakeliamas gerklės skausmo priepuolis, namuose neturėjo specifinių gydytojo išrašytų vaistų, todėl buvo priverstas vairuoti. Taip pat nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams reiškia socialinę atskirtį ir atima galimybę laiku pasiekti gydymo įstaigas onkologinei priežiūrai bei profilaktiškai lankytis AA grupėje „E.“ Kaune.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas APA1 skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti APA1 teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar baudą, nei numato straipsnio sankcija, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas APA1 atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti APA1 galimybę pasirūpinti savimi, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iki nusižengimo padarymo APA1 neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti, o šiuo atveju vairuodamas transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta (net ir paskutinę administracinio poveikio priemonės taikymo dieną), jis gali šią teisę vėl prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo administracinio nusižengimo padarymo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonę nusižengimo padarymo metu vairavo dėl skausmo priepuolio ir reikėjo vaistų, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad būtent nusižengimo padarymo dieną APA1 lankėsi gydymo įstaigoje ar įsigijo vaistų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti APA1 neskyrus administracinio poveikio priemonės ar paskyrus trumpesnį jos taikymo terminą, nei numato ANK 424 straipsnio 7 dalis, taip pat paskyrus mažesnio dydžio baudą. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti APA1 apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.