- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-07
- Bylos Nr.
- e2-19150-1191/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07923-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Greta Osinovskienė
- Ieškovas
- UAB "AQUAHOME"
- Atsakovas
- P. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 2.6.8.3.11Vartojimo sutarties nutraukimas
- 2.6.8.3.12Kiti su vartotojų teisių apsauga ir gynimu susiję klausimai
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas–pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.11; 2.6.8.3.12; 2.6.11.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1
2026 m. rugsėjo 7 d.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aquahome“ atstovui advokatui Atui Moliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aquahome“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą duodanti institucija byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aquahome“ (toliau – ir ieškovė, pardavėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (2026 m. gegužės 6 d. Reg. Nr. CBP-9771) atsakovui P. Ž. (toliau – atsakovas, pirkėjas), kuriuo prašė: 1) iš esmės išspręsti tarp šalių iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą ir pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą nutraukti elektrinio rankšluosčių džiovintuvo ,,One R36 200W“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už elektrinį rankšluosčių džiovintuvą sumokėtus pinigus (550 Eur), pagal 2026 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą SF AQUA249668; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pagal 2026 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą SF AQUA00 Nr. 249668, atsakovui pardavė kaitinimo elementą ,,One R36 300W“ (kaina 84,2975 Eur), džiovintuvą ,,Rosendal 115x1500“ (kaina 361,9835 Eur) (toliau kartu – ir Prekė), už kurią atsakovas ieškovei sumokėjo viso 550 Eur.
Atsakovas 2026 m. sausio mėn. kreipėsi į ieškovę dėl Prekės ir nurodė, kad, pajungus Prekę vonioje, po 20-30 minučių veikimo, dingo elektra visame name. Patikrinus vonioje esančią Prekę, atsakovas pastebėjo, jog sutrūko Prekės kaitinimo elementas ir išbėgo iš Prekės mėlynos spalvos skystis. 2026 m. sausio 26 d. ieškovė atsakovui nurodė, kad atsakovo grąžinta Prekė yra su pažeistu kaitinimo elementu, be originalios pakuotės ir akivaizdžiai mechaniškai pažeista, todėl atvejis nelaikytinas garantiniu ir Prekė kaip garantinis atvejis nepriimtina. Ieškovė atsakovui pasiūlė sprendimą – įsigyti naują kaitinimo elementą ir atlikti mokamą remonto paslaugą. Šalims ginčo nepavykus išspręsti taikiai, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl neva tai netinkamos kokybės Prekės. Atsakovas VVTAT kėlė reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus. VVTAT nutarimu tenkino atsakovo reikalavimą.
Ieškovė pažymėjo, kad, visų pirma, VVTAT netinkamai įvertino parduotos Prekės dalis, nutarimu nutraukė elektrinio rankšluosčių džiovintuvo ,,One R36 200W“ pirkimo–pardavimo sutartį, klaidingai nurodydama grąžinti už elektrinį rankšluosčių džiovintuvą ,,One R36 200W“ sumokėtus pinigus (550 Eur), nes, pagal 2026 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą SF AQUA00 Nr. 249668, atsakovui buvo parduotas ne tik kaitinimo elementas ,,One R36 300W“, kurio kaina yra 84,2975 Eur, bet ir džiovintuvas ,,Rosendal 115x1500“, kurio kaina yra 361,9835 Eur, o 550 Eur suma yra bendra Prekės kaina. Taigi, VVTAT nutarimu nutraukdama elektrinio rankšluosčių džiovintuvo pirkimo–pardavimo sutartį, galėjo spręsti tik dėl 84,2975 Eur grąžinimo, bet ne dėl visos 550 Eur sumos grąžinimo, nes nutarimu nebuvo nutraukta džiovintuvo ,,Rosendal 115x1500“, pirkimo–pardavimo sutartis, kurio kaina yra 361,9835 Eur.
Ieškovė taip pat nurodė, kad Prekė buvo specialiai pagaminta pagal individualius užsakymo parametrus (spalva ir kiti pasirinkti sprendimai), todėl ieškovė yra visiška tikra, kad Prekė atsakovui buvo perduota kokybiška, t. y. be įbrėžimų, įlenkimų, valdymo dalies pažeidimų, nes Prekė buvo gamykliškai supakuota. Ieškovės vertinimu, individuali gamyba mažina tikimybę gamybinių defektų egzistavimui, nes tokiu atveju neįvyksta masinė klaida. Tuo tarpu atsakovas Prekę ieškovei grąžino su akivaizdžiais mechaniniais pažeidimais: įbrėžimais, suskaldyta/pažeista valdymo dalimi. Kadangi buvo suskaldyta, mechaniškai pažeista valdymo dalis, Prekė nebuvo sandari, Prekė pradėjo „leisti mėlyną skystį“, t. y. pratekėjo glikolis. Ant Prekės atsiradę įbrėžimai tik patvirtina, kad arba Prekė jos montavimo metu buvo pažeista paties atsakovo arba trečiųjų, montavimą atlikusių, asmenų, arba atsakovas Prekę kitaip netinkamai naudojo. Jei visgi Prekę iš tiesų montavo tretieji asmenys, nėra aišku, ar montavo sertifikuoti specialistai, ar buvo laikytasi instrukcijų, apskritai, ar patalpose, kuriose buvo montuota Prekė, yra tinkama elektros instaliacija, nes elektros dingimas visame name galimai rodo ne Prekės, o elektros instaliacijos problemą. Be to, pats atsakovas nepateikė jokių išvadų, patvirtinančių elektros įtampos dingimą visame name būtent dėl nekokybiškos Prekės savybių.
Be kita ko, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent kaitinimo elemento gedimas sukėlė Prekės mechaninius pažeidimus. Priešingai – būtent mechaniniai pažeidimai paaiškina skysčio (glikolio) nutekėjimą ir galimą elektros sutrikimą. Tuo tarpu jei kaitinimo elementas būtų sugedęs Prekės viduje, tikėtina, kad išorinių mechaninių pažeidimų net nebūtų buvę. Ieškovės vertinimu, Prekė buvo sugadinta dėl paties atsakovo kaltės, atsiradę Prekės mechaniniai pažeidimai, suskaldymas, nėra gamybinis ar kokybės trūkumas, atsiradęs po Prekės perdavimo atsakovui, o atsakovas Prekės gavimo metu nereiškė pretenzijų dėl išorinių pažeidimų. Ieškovės vertinimu, tokie mechaniniai pažeidimai, valdymo dalies suskaldymas būtų buvęs Prekės perdavimo metu ir nei ieškovė, nei atsakovas to nematė Prekės perdavimo atsakovui metu.
Atsakovas P. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį (2026 m. birželio 5 d. Reg. Nr. DOK-69530), kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2025 m. rugsėjo 17 d. pas ieškovę užsakė du vienetus elektrinių rankšluosčių džiovintuvų. 2026 m. sausio 6 d. pasiteiravus dėl užtrukusio tiekimo ieškovė atsakovui paaiškino, kad džiovintuvai jau sandėlyje, tik jie neužpildyti. Ieškovės darbuotojas užpildė džiovintuvus glikoliu, o ieškovė paaiškino, jog tai įprasta praktika. 2026 m. sausio 7 d. atsakovas šildytuvus atsiėmė.
2026 m. sausio 12 d. vienas gyvatukas buvo pajungtas vonioje, tačiau po maždaug 20-30 min. veikimo visame name atsijungė elektra, suveikė apsaugos sistemos, signalizacijos, pavojaus aliarmai, ant grindų iš šildytuvo buvo išbėgęs mėlynas skystis (glikolis). Skystis bėgo pro viršų. Tą pačią dieną apie situaciją buvo informuotas pardavėjas. 2026 m. sausio 13 d. telefonu su atsakovu susisiekė ieškovės darbuotojas, kuris nurodė, kad skystis išbėgo dėl atsakovo kaltės, nes įjungus gyvatuką jį reikėjo nuorinti. Po pokalbio laišku atsakovas informavo ieškovę, jog nori grąžinti šildytuvus dėl netinkamos jų kokybės. Ieškovė raštu atsakė, jog: „matomai užpildė per dideliu kiekiu gliukolio“. Net ir atjungus gyvatuką iš jo bėgo mėlynas skystis, tačiau jau ne pro viršų, o pro apačią – t. y. pro kaitinimo elementą (teną). Kaitinimo elementas buvo suskilęs. Galiausiai su ieškove buvo sutarta, kad šildytuvus galima grąžinti. Grąžinus šildytuvus pardavėjas pakeitė nuomonę, teigdamas, jog šildytuvą apgadino atsakovas – suskaldė teną, pažeidė mechaniškai, galimai numetė. Taip pat teigė, jog nekokybiška prekė grąžinta be originalios pakuotės. Vėliau pasiūlė sumokėti dar 80 Eur ir jie pakeistų teną į naują. Po to vėl persigalvojo ir siūlė pakeisti nemokamai teną. Galiausiai ieškovė atsisakė grąžinti pinigus už nekokybiškas prekes.
Atsakovas 2026 m. vasario 1 d. skundu kreipėsi į VVTAT, kuri 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 10G-1022 tenkino atsakovo reikalavimą ir pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti elektrinio rankšluosčių džiovintuvo ,,One R36 200W“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už elektrinį rankšluosčių džiovintuvą ,,One R36 200W“ sumokėtus pinigus (550 Eur). VVTAT nutarime nurodė, kad atsakovo skundas yra pagrįstas, o prekės trūkumai atsirado dėl pardavėjo netinkamo prekės paruošimo eksploatacijai ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Be to, teikdama ieškinį, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų ar objektyvių paaiškinimų, kurie paneigtų atsakovo VVTAT pateiktus įrodymus ir, atitinkamai, nutarime pateiktas išvadas.
Būtent ieškovės netinkami veiksmai, kai į šildytuvą buvo pripiltas netinkamas kiekis skysčio, lėmė elektrinio šildytuvo gedimą. Ieškovės pateiktos kaitinimo elemento nuotraukos tik patvirtina atsakovo poziciją, kad kaitinimo elementas dėl perkaitimo ar per didelio slėgio įskilo, kadangi nuotraukose jokių šildytuvo ar kaitinimo elemento tariamo kritimo ant žemės žymių nefiksuota. Atsakovas pažymėjo, kad šildytuvas skystį leido ne tik per kaitinimo elementą, bet ir per viršų, ir tai dar labiau patvirtina, kad šildytuvas nebuvo kokybiškas. Tuo tarpu, nežymus įbrėžimas ant šildytuvo korpuso (nepaisant to, kada ir dėl kieno kaltės jis atsirado) dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nekeičia ginčo esmės ir nepanaikina ieškovės atsakomybės už nekokybiškos prekės atsakovui pardavimą.
Ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurios šalintų jos atsakomybę už prekės trūkumus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė šios pareigos – nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad šildytuvo trūkumai egzistavo pardavimo metu arba atsirado dėl ieškovės atsakomybėje esančių veiksmų. Kadangi šildytuvo trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamo šildytuvo paruošimo eksploatacijai, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad šildytuvo trūkumas yra nedidelis. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, atsakovo nuomone, jis pagrįstai įgijo teisę pasinaudoti viena iš įstatyme numatytų teisių gynimo priemonių – reikalauti nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Be to, apskritai nenurodoma jokia konkreti sutartis, kurią prašo nutraukti ir reiškia bendro pobūdžio reikalavimą dėl 550 Eur už elektrinį rankšluosčių džiovintuvą, įskaitant ir priklausantį ir savo esme nedalomą funkcinį priedą – kaitinimo elementą, grąžinimo. Taigi, VVTAT, nagrinėdama ginčą, sprendė būtent dėl visos sumos, sumokėtos už elektrinį džiovintuvą ir kaitinimo elementą, grąžinimo. Todėl nepaisant to, kad nutarime VVTAT klaidingai nurodė, kad nutraukia rankšluosčių džiovintuvo ,,One R36 200W“ sutartį, ji pilnai tenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę atsakovui grąžinti jo sumokėtą bendrą sumą – t. y. 550 Eur.
Ieškovės atstovas advokatas Atas Molis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad džiovintuvas ir kaitinimo elementas atsakovui buvo parduoti kaip viena prekė, kaitinimo elementas yra sudedamoji dalis. Ieškovė norėjo taikiai išspręsti situaciją, todėl sutiko pakeisti kaitinimo elementą, tačiau negalėjo priimti džiovintuvo dėl išorinių pažeidimų. Ieškovė nepripažįsta, kad kaitinimo elementas yra nekokybiškas, priešingų išvadų nėra nustatyta, nenustatyta, dėl ko suskilo, ar nebuvo mechaninių pažeidimų. Prekė atgal buvo atvežta burbulinėje plėvelėje. Atsakovas elektroniniu paštu gavo sąskaitą faktūrą, iš kurios matosi, kad parduodamas atskirai kaitinimo elementas ir džiovintuvas, kurie yra tarpusavyje montuojami, t. y. kad džiovintuvas surinktas iš kelių detalių. Buvo dvi dėžės – pačio džiovintuvo ir kaitinimo elemento. Tiek gavęs sąskaitą faktūrą, tiek nuvažiavęs pasiimti prekes atsakovas matė, kad daiktas iš dviejų dedamųjų ir prisiėmė tą riziką, jam tai tiko ir jis už tokį daiktą sumokėjo. Džiovintuvas buvo surinktas gamykliškai, pati ieškovė jo nesurinko. Iš gamyklos kartu atėjo kaitinimo elementas ir džiovintuvas kaip viena prekė. Ieškovė tik pildė glikolį. Glikolis buvo užpildytas tinkamai, pagal nustatytus reikalavimus, tinkamo kiekio. Nė iš vieno kliento nebuvo gautos pretenzijos dėl netinkamo užpildymo glikoliu. Jį pildė ieškovės darbuotojas. Ieškovė taip pat perdavė Prekę. Kaitinimo elementas buvo kokybiškas, nebuvo nustatyta jokių kokybės reikalavimų neatitikimų. Džiovintuvą sumontuoti turėjo asmuo, turintis specialių žinių, bet ne pats vartotojas. Tai nėra niekur įtvirtinta – tai ateina iš praktikos, iš ieškovės turimos patirties. Prekę ieškovei atvežė pats atsakovas. Kodėl įvyko kaitinimo elemento trūkimas, nebuvo nustatyta. Ieškovė sutiko pakeisti tik džiovintuvo kaitinimo elementą, kuris sutrūko, nes tai yra tik sudedamoji džiovintuvo dalis, kurią pakeitus, džiovintuvas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nesutiko pakeisti viso džiovintuvo, nes jis buvo mechaniškai (išoriškai) pažeistas. 2026 m. sausio 26 d. el. laiške, kuris siųstas iš sandėlio iškart po to, kai Prekė buvo grąžinta, nurodoma, kad atvežtas džiovintuvas, nėra originalios pakuotės, džiovintuvas įbrėžtas. Yra nuotrauka, dar burbulinėje plėvelėje, nufotografuotas skilimas ir tai, kad džiovintuvo išorė yra subraižyta. Ieškovė prisiima riziką dėl kaitinimo elemento, bet mano, kad džiovintuvas neturėtų būti grąžintas ieškovei ir nutarimas turėtų būti koreguojamas, kadangi jame minimas džiovintuvas nurodytas klaidingai – jis yra tokio paties modelio, tačiau ne to galingumo, kaip džiovintuvas, dėl kurio kilo ginčas.
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsiimant prekes atsakovas prekių neišpakavo ir neapžiūrėjo. Vietoje gaminys buvo supakuotas negamykliškai – buvo gamyklinė pakuotė pačio gyvatuko, išpjautas kampas ir apvyniota papildoma dėžutė kaitinimo elemento. Perkant džiovintuvą niekas jo neinformavo, kad džiovintuvas bus surenkamas iš atskirų dalių ir surinktas ne gamykloje, atsakovas tokį daiktą pirkti būtų atsisakęs. Gyvatuką kabino pats atsakovas, kuris yra atestuotas elektros inžinierius, turi aukščiausią kvalifikaciją Lietuvoje, išdavinėja atestatus kitiems specialistams. Pakabinus ir sujungus, po pusės valandos išsijungė gyvatuko nuotekio relės skydelyje paskirstymo, tiek vidinio namo paskirstymo skydelyje įvadinė nuotekio relė. Buvo skilęs kaitinimo elementas, glikolis tekėjo tiek per kaitinimo elementą, tiek per užpildymo vožtuvą. Iškart informavo pardavėjo atstovę, sutarė, kad daiktai bus grąžinti, antro gyvatuko net neišpakavo. Prekę ieškovei grąžinti nuvežė pas atsakovas, ją supakavęs į burbulinį popierių, kad išvengtų apgadinimų. Atsakovas nurodė, kad grąžino vieną supakuotą, tokį kaip pasiėmė, o kitą nukabino nuo sienos, gražiai visus varžtus susuko į atskirus maišelius, supakavo į pakuotę, tenas kartu su suskilusiu nuo perkaitimo džiovintuvu ir per sandarinimo, užpylimo angą varvėjo. Varvėjo ir po išjungimo gan ilgai. Ieškovė teikia nuotrauką su įbrėžimu, kurio atsakovas atiduodamas Prekę nepastebėjo, o Prekės grąžinimo metu ji nebuvo išpakuota ir apžiūrėta, nebuvo užfiksuota jokių mechaninių pažeidimų. Atsakovas atidavė, priėmė, pasakė, kad skilęs ir tada pažiūrėjo trumpai, greitai, net kalbos nebuvo apie tai, kad nebus grąžinti pinigai. Kaitinimo elemento vieta buvo atplėšta grąžinus. Atsakovas, nusipirkęs prekę, vizualių trūkumų nematė. Jei būtų suskilę, nebūtų kabinęs, o grąžinęs iškart. Fiziškai tenas netilpo į gyvatuko pakuotę, atsakovas gavo du gyvatukus su kaitinimo elementais ir užpildytu glikoliu, jie buvo surinkti. Atsakovas ne vieną kartą yra įsigijęs prekių iš ieškovės, prieš 10-12 metų taip pat yra pirkęs iš ieškovės ir gyvatuką su glikoliu, bet tą kartą su preke viskas buvo gerai. Pinigai atsakovui šiuo atveju už Prekę nėra grąžinti.
Atsakovo atstovas advokatas Robertas Klova teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra aišku, iš kur atsirado įbrėžimas ant džiovintuvo. Fiksuoti šį įbrėžimą pardavėjas privalėjo pirkėjo akivaizdoje. Prekės grąžinimas ne originalioje pakuotėje neeliminuoja pirkėjo teisės nutraukti sandorį dėl esminių daikto trūkumų. Pardavėjas savo sąskaitoje išskaidė šias prekes į atskiras, bet daiktas buvo perkamas sukomplektuotas. Neaiškus ieškovės Prekės skaidymas į kelis daiktus, nes nė vienas iš šių daiktų atskirai neveikia. Į bylą nėra pateikta informacijos, kas surinkinėjo džiovintuvą, kas jį pildė. Ieškovė teigia, kad galbūt atsakovas blogai pakabino džiovintuvą, bet atsakovas turi tam išsilavinimą. Ieškovė teigia, kad niekas nežino, dėl ko sugedo džiovintuvas, tačiau pareiga įrodyti, kad tai nutiko dėl vartotojo veiksmų, tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju gedimas įvyko arba dėl to, kad prekė yra nekokybiška, arba dėl to, kad blogai atliktas užpildymas, o prekę užpildė, ją eksploatacijai techniškai paruošė ieškovė. Pakabinimas ant sienos ir įjungimas yra likutiniai veiksmai, kurie nelabai ir daro įtakos daikto veikimui.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje (Reg. Nr. DOK-62711), kurioje nurodė, kad palaiko 2026 m. balandžio 3 d. priimtame nutarime Nr. 10G-1022 „Dėl P. Ž. prašymo“ (toliau – Nutarimas) išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė 2025 m. rugsėjo 17 d. pasiūlymą Nr. AQUA-06761, kuriame nurodyti produktai – džiovintuvas ,,Rosendal 2 strypų (h1500x115 mm)“, 2 vienetai, ir kaitintuvas ,,One R36 200 W“, 2 vienetai, o suma iš viso – 1 100,11 Eur. 2025 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu atsakovas į ieškovės banko sąskaitą atliko 1 100,11 Eur dydžio mokėjimą, paskirtyje nurodant: ,,Apmokėjimas pagal pasiūlymą Nr. AQUA-06761“. Pagal 2026 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą serija AQUA00 Nr. 249668 pirkėjas iš pardavėjos įsigijo kaitinimo elementą ,,One R36 300W“ (suma su nuolaida – 84,2975 Eur) ir džiovintuvą ,,Rosendal 115x1500” (suma su nuolaida – 361,9835 Eur), iš viso mokėtina suma su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) bei transporto suma – 550 Eur, kiekių suma – 2. Minėtos sąskaitos faktūros pastabose nurodyta: ,,Prekes pagal kiekį ir kokybę priėmiau, pretenzijų neturiu.“
Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad 2026 m. sausio 12 d. atsakovo sutuoktinė L. Ž. kreipėsi į UAB ,,Aquahome“ projektų vadovę J. Z., nurodydama, kad kažkas negerai su jų džiovintuvu, kadangi spėjo pajungti tik vieną, tačiau jam bekaistant pradėjo bėgti mėlynas skystis, o nuotekų relė atjungė elektrą visame name. J. Z. 2026 m. sausio 14 d. elektroniniame laiške L. Ž. nurodė, kad tai pirmas kartas per tiek metų, kiek prekiauja, nuorinimas pajungus – būtinas, taip pat nurodyta, kad jai skambino ir sakė, kad matomai užpildė per dideliu kiekiu glikolio ir V. sakė, kad pats dar kartą patikrins, nes pirmas toks atvejis jam. Be to, šiame elektroniniame laiške nurodyta, kad dėl džiovintuvų kokybės tikrai niekada nebuvo jokių problemų. 2026 m. sausio 26 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstos Prekės nuotraukos bei elektroniniame laiške nurodyta, jog buvo atvežtas džiovintuvas, elementas pažeistas, nėra originalios pakuotės, džiovintuvas įbrėžtas. 2026 m. sausio 27 d. elektroniniu laišku L. Ž. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) nurodyta kad galima grąžinimą daryti tik vienam džiovintuvui, kitas džiovintuvas yra pažeistas, netinkamas naudojimui. Šiame elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad gali džiovintuvą priimti pagal pasaugos lapą pardavimui, užsakant naują kaitintuvą, vietoj suskaldyto, dėl kurio pažeidimo ir trumpino, kaitintuvas kainuos 80 Eur. Be kita ko, UAB ,,Aquahome“ direktorius L. K. nurodė, jog šis atvejis nelaikytinas garantiniu, todėl tokios prekės kaip garantinio atvejo priimti negali, gali pasiūlyti sprendimą – įsigyti naują kaitinimo elementą ir atlikti mokamą remonto paslaugą. L. Ž. 2026 m. sausio 27 d. kreipėsi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama: ,,Vakar P. nuvežė į sandėlį šildytuvą, kartu su V. išpakavo, apžiūrėjo įskilusį teną ir P. keliskart V. pabrėžė, kad jei būtume pažeidę- matytųsi mechaninis pažeidimas. Jo nebuvo. Taigi, tenas buvo suskilęs bet nepažeistas.“ Be to, L. Ž. nurodė, kad glikoliu džiovintuvas buvo pildytas ieškovės darbuotojų, tenas perkaista per kelias sekundes, nes metalinis korpusas neatlaiko temperatūros šuolio ir įskyla/trūksta, šildytuvas buvo sumontuotas ir naudojamas pagal paskirtį, jis nebuvo mechaniškai pažeistas montavimo metu. L. Ž. teigimu, įjungus šildytuvą po 20 minučių atsijungė viso namo elektra, suveikė apsaugos sistemos, nuėjus patikrinti rado mėlyną balą vonioje (išbėgusį glikolį) – jis bėgo per viršų ir per termostatą, net ir atjungus elektrą, iki gyvatuko numontavimo, dar kelias dienas iš jo vis dar bėgo mėlynas skystis; originali pakuotė neturi įtakos atsakomybei už paslėptus prekės trūkumus, iš šildytuvo bėgantis skystis ir suskilęs termostatas nėra įprasto ar netinkamo naudojimo pasekmė. L. Ž. prašė grąžinti pinigus už nekokybiškas prekes. 2026 m. sausio 28 d. ieškovės elektroniniame laiške nurodyta, kad su pateiktu situacijos vertinimu ji nesutinka, grąžinimo metu nebuvo fiksuota, jog suskilęs yra tenas, per kurį ištekėjo glikolis, o būtent teno mechaninis pažeidimas ir buvo nustatytas priimant prekę grąžinimo metu. Be to, ieškovė nurodė, kad ant gyvatuko korpuso matomi subraižymai, kas patvirtina, jog gaminys buvo montuotas, o tai reiškia, kad buvo atliekami mechaniniai veiksmai trečiųjų asmenų, dėl šios priežasties negali būti objektyviai nustatyta, ar teno skilimas atsirado montavimo metu, ar dėl kitų po prekės perdavimo pirkėjui atliktų veiksmų, tačiau pats mechaninio pažeidimo faktas yra akivaizdus. Ieškovė šiame elektroniniame laiške pažymėjo, kad mechaniniai pažeidimai nelaikomi paslėptais prekės trūkumais.
Atsakovas 2026 m. vasario 1 d. prašymu kreipėsi į VVTAT. VVTAT 2026 m. balandžio 3 d. Nutarimu atsakovo reikalavimą tenkino – pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti elektrinio rankšluosčių džiovintuvo ,,One R36 200W“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už elektrinį rankšluosčių džiovintuvą ,,One R36 200W“ sumokėtus pinigus (550 Eur).
Dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prekę įsigijo iš ieškovės asmeniniams poreikiams, o ieškovė prekes parduoda verslo tikslais. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350-6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo–vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kita. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš ieškovės įsigijo elektrinius rankšluosčių džiovintuvus su jiems skirtais kaitinimo elementais. Byloje nėra ginčo taip pat dėl to, kad vienas iš džiovintuvų, pirkėjui jį sumontavus ir pradėjus eksploatuoti, po maždaug 20-30 minučių veikimo nustojo tinkamai veikti, suveikė elektros apsaugos įtaisai, o iš džiovintuvo pradėjo tekėti mėlynos spalvos skystis.
Grąžinus prekę pardavėjai, buvo nustatytas suskilęs kaitinimo elementas. Tačiau sprendžiant šalių ginčą esminę reikšmę šiuo atveju turi ne vien pats gedimo faktas, bet tai, ar nustatytas pažeidimas laikytinas Prekės trūkumu, už kurį turi atsakyti pardavėja, t. y. ar nustatytas trūkumas buvo Prekės perdavimo atsakovui metu, ar atsirado dėl iki Prekės perdavimo egzistavusių priežasčių.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).
CK 6.364 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta prezumpcija, skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti, t. y. nustatyta, kad prekės trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. CK 6.364 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Vis dėlto teismų praktikoje pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, prezumpcija gali būti paneigiama, o CK nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsakomybės už daikto trūkumus, – priešingu atveju pardavėjui atsirastų neįveikiama kliūtis nuginčyti šią prezumpciją (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1373-459/2024 46 punktą).
Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovo sutuoktinė 2026 m. sausio 6 d. elektroniniu laišku buvo informuota, jog džiovintuvai yra sandėlyje, tik jie neužpildyti. 2026 m. sausio 12 d. atsakovo sutuoktinė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad kažkas negerai su jų džiovintuvu, spėjo pajungti tik vieną, bet jam bekaistant pradėjo bėgti mėlynas skystis, o nuotekių relė atjungė elektrą visame name. Taigi, atsakovas apie gedimą pranešė labai greitai, tačiau vien trumpas laiko tarpas savaime neleidžia nustatyti konkrečios gedimo priežasties. Nagrinėjamu atveju pirkėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad kaitinimo elemento gedimą sukėlė arba gamyklinis defektas, arba netinkamas ieškovės atliktas džiovintuvo užpildymas glikoliu. Ieškovė šias aplinkybes neigia ir nurodo, kad glikolis buvo pripildytas tinkamai, toks atvejis pirmasis, o grąžinant Prekę buvo nustatytas mechaninis kaitinimo elemento pažeidimas ir išoriniai džiovintuvo pažeidimai. Taigi, tarp šalių egzistuoja esminis faktinis ginčas dėl kaitinimo elemento skilimo priežasties.
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas ekspertizės aktas, specialisto išvada, gamintojo techninis vertinimas ar kitas objektyvus techninis tyrimas, kuriuo būtų nustatyta aiški kaitinimo elemento skilimo priežastis. Šiuo atveju objektyviai nėra nustatyta, ar kaitinimo elementas suskilo dėl gamybinio defekto, konstrukcinio trūkumo, netinkamo glikolio kiekio, montavimo metu atliktų veiksmų, mechaninio poveikio transportuojant Prekę ar kitų aplinkybių. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra itin reikšminga. Atsakovo pozicija dėl gedimo priežasties grindžiama iš esmės jo paties atliktu aplinkybių vertinimu. Atsakovo sutuoktinės elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė, jog kaitinimo elementas dėl perkaitimo galėjo suskilti per kelias sekundes, negali būti laikoma specialisto išvada ar objektyviu techninių duomenų vertinimu. Atsakovas, nors ir nurodė turintis aukštą elektros inžinieriaus kvalifikaciją, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys, jog jis turi būtent ginčo džiovintuvo konstrukcijos, kaitinimo elementų gedimų diagnostikos ar gamintojo techninės ekspertizės kompetenciją. Vien elektros inžinieriaus kvalifikacija savaime nereiškia specialių žinių apie konkretaus gaminio kaitinimo elemento skilimo priežastis. Be kita ko, į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo paaiškinimai gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų, tačiau negali būti prilyginami ekspertizės ar specialisto išvadai.
Tuo pačiu pagrindu technine išvada negali būti laikomas ir ieškovės darbuotojos J. Z. elektroniniame laiške nurodytas teiginys, jog matomai užpildyta per dideliu kiekiu glikolio. Elektroniniame susirašinėjime nenurodytas faktinis į džiovintuvą supilto glikolio kiekis, gamintojo nustatytas kiekis, jo viršijimas ar techninis priežastinis ryšys tarp galimo perteklinio kiekio ir kaitinimo elemento skilimo. Dėl nurodytų priežasčių šis susirašinėjimas negali būti aiškinamas kaip ieškovės pripažinimas, kad ji netinkamai paruošė prekę eksploatuoti. Pastebėtina ir tai, kad šį elektroninį laišką ieškovės atstovė atsakovo sutuoktinei parašė 2026 m. sausio 14 d., kai tuo tarpu džiovintuvas ieškovei buvo atvežtas tik 2026 m. sausio 26 d., t. y. Prekės įvertinimas vizualiai dar nebuvo atliktas. Teismo vertinimu, vėliau ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad glikolis buvo pripildytas tinkamai, o grąžinimui atvežta Prekė turėjo pažeidimų.
Ieškovė nurodė, kad Prekė buvo perduota atsakovui kaip gamykliškai paruoštas gaminys, o pati ieškovė atlikto tik glikolio pripildymą. Atsakovas šią aplinkybę iš esmės patvirtino, nurodydamas, kad gavo jau surinktus ir glikoliu užpildytus džiovintuvus. Atsakovas taip pat patvirtino, kad pats atliko Prekės montavimą – jį pakabino, prijungė prie elektros tinklo ir pradėjo eksploatuoti. Teismo nuomone, iki gedimo atsiradimo Prekė buvo perduota iš pardavėjos pirkėjui ir jos būklė buvo pakeista atlikus montavimo bei pajungimo veiksmus. Pastebėtina, kad 2026 m. sausio 5 d. sąskaitoje faktūroje serija AQUA00 Nr. 249668 nurodyta, jog prekės pagal kiekį ir kokybė priimtos, pretenzijų neturi. Be to, į bylą nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad Prekės atsiėmimo metu buvo fiksuoti matomi Prekės pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nurodė, kad, jeigu kaitinimo elementas būtų buvęs suskilęs Prekės perdavimo metu, jis nebūtų tokio gaminio montavęs. Teismo vertinimu, šis atsakovo paaiškinimas iš esmės patvirtina, kad iki gedimo atsiradimo atsakovas pats vertino Prekę kaip tinkamą montuoti ir pradėjo ją eksploatuoti.
Prekės grąžinimo metu ieškovė nustatė ne tik kaitinimo elemento pažeidimą, bet ir išorinius Prekės pažeidimus – įbrėžimus. Iš 2026 m. sausio 26 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovės darbuotojas šią aplinkybę užfiksavo nuotraukomis. 2026 m. sausio 27 d. pirkėjo sutuoktinė buvo informuota apie tai, kad grąžinta Prekė yra įbrėžta ir pažeista. Atsakovo teigimu, įbrėžimo nebuvo pastebėjęs ir nežinojo, kada jis atsirado, todėl, teismo nuomone, ši aplinkybė rodo, kad tarp Prekės perdavimo pirkėjui ir jos grąžinimo pardavėjai, Prekės būklė nebuvo objektyviai kontroliuojama. Teismas sutinka, kad vien džiovintuvo korpuso įbrėžimas savaime neįrodo, jog būtent dėl jo suskilo kaitinimo elementas, tačiau šios aplinkybės negalima ignoruoti, kadangi ji yra reikšminga kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis, kadangi patvirtina, jog po Prekės perdavimo gaminys buvo veikiamas mechaniniu poveikiu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienerių metų terminas nuo Prekės pristatymo iki trūkumo paaiškėjimo šiuo atveju nėra pasibaigęs. Vis dėlto CK 6.364 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta, pardavėjai pateikus pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad konkretus trūkumas atsirado jau po Prekės perdavimo arba tokia prezumpcija nesuderinama su trūkumo pobūdžiu. Vertinant, ar ši prezumpcija paneigta, visų pirma, pastebėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad kaitinimo elementas turėjo gamybinį defektą ir (ar) skilimas atsirado dėl gamintojo konstrukcinio trūkumo. Antra, nėra nustatyta, kad ieškovė džiovintuvą pripildė netinkamu glikolio kiekiu. Trečia, iki gedimo pats atsakovas atliko džiovintuvo montavimą ir pajungimą, o grąžinus prekę buvo nustatytas kaitinimo elemento pažeidimas ir džiovintuvo išorės mechaninis pažeidimas. Ketvirta, nėra jokio objektyvaus techninio tyrimo, patvirtinančio atsakovo versiją apie perkaitimą ar netinkamą glikolio kiekį. Penkta, atsakovo nurodytas elektros dingimas visame name ir elektros apsaugos įtaisų suveikimas savaime neįrodo, kad šių reiškinių priežastis buvo gamyklinis džiovintuvo defektas. Šių aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog būtent tas kaitinimo elemento pažeidimas, dėl kurio atsakovas reikalauja nutraukti sutartį, egzistavo Prekės perdavimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad priešinga išvada reikštų, jog bet koks pirkėjo naudojimo pradžioje atsiradęs techninis gedimas automatiškai būtų laikomas pardavėjos atsakomybe, nepriklausomai nuo to, kad po Prekės perdavimo ji buvo montuojama, pajungiama, eksploatuojama, o grąžinimo metu nustatomi jos mechaniniai pažeidimai. Toks prezumpcijos aiškinimas paverstų ją absoliučia.
Pastebėtina ir tai, kad atsakovas nurodo, jog glikolis tekėjo per kaitinimo elementą, džiovintuvą, sandarinimo vietą, todėl, jo nuomone, tai patvirtina netinkamą gaminio užpildymą. Teismo vertinimu, pats glikolio tekėjimo faktas nepaaiškina, kodėl jis pradėjo tekėti, tai tik parodo gedimo pasekmę, bet ne jo priežastį. Jau minėta, kad tam, jog būtų galima daryti išvadą, jog skysčio nutekėjimą lėmė per didelis glikolio kiekis, būtina nustatyti bent jau faktinį skysčio kiekį, gamintojo nustatytą leistiną kiekį ir priežastinį ryšį tarp šių aplinkybių, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl atsakovo argumentas dėl glikolio negali būti laikomas įrodytu faktu.
Be to, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodo, kad kaitinimo elementas yra funkciškai susijęs su džiovintuvu ir be jo džiovintuvas negali atlikti savo pagrindinės funkcijos. Teismas šios aplinkybės neneigia. Tačiau funkcinė dalių sąsaja savaime nereiškia, kad vienos pakeičiamos dalies gedimas automatiškai laikytinas viso gaminio esminiu ir nepataisomu trūkumu. Priešingu atveju, bet kurio pakeičiamo komponento gedimas automatiškai suteiktų vartotojui teisę nutraukti viso gaminio pirkimo–pardavimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, ar komponentas gali būti pakeistas, kiek tai kainuoja, ar po pakeitimo prekė visiškai atkurs savo funkcionalumą. Toks aiškinimas neatitiktų CK 6.364¹ straipsnyje nustatytos vartotojo teisių gynimo priemonių sistemos ir proporcingumo principo.
Be aukščiau nurodytų argumentų, savarankiškai vertintina ir atsakovo reikalaujama grąžinti 550 Eur suma. Iš 2026 m. sausio 5 d. sąskaitos faktūros matyti, kad vienam gaminiui buvo atskirai nurodytas kaitinimo elementas, kurio kaina su nuolaida 84,2975 Eur, ir džiovintuvas, kurio kaina su nuolaida sudarė 361,9835 Eur, o bendra mokėtina suma, įskaitant PVM ir transportavimo išlaidas, sudarė 550 Eur. Taigi, sąskaitoje faktūroje kaitinimo elementas ir džiovintuvas buvo išskirti kaip atskiros Prekės pozicijos. Atsakovo teigimu, realiai buvo perkamas vienas sukomplektuotas funkcinis gaminys. Teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia sąskaitoje atlikto prekių išskyrimo ir savaime nepatvirtina, kad nustačius vienos sudedamosios dalies trūkumą turi būti grąžinama visa 550 Eur suma. Ypač svarbu tai, jog byloje nėra nustatyta, kad džiovintuvas turėjo savarankišką trūkumą. Ginčo esmė yra susijusi su kaitinimo elemento pažeidimu. Net ir pripažinus atsakovo teisę į tam tikrą teisių gynimo būdą, 550 Eur grąžinimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į konkretų nustatytą trūkumą ir jo apimtį. Be to, 550 Eur suma nėra tapatintina vien su džiovintuvo kaina, nes pačioje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad į bendrą sumą įtrauktos ir transportavimo išlaidos.
Ieškovė taip pat nurodė, kad prekė jai buvo grąžinta be originalios pakuotės. Teismas sutinka su atsakovo bei jo atstovo nurodytais argumentais, jog vien originalios pakuotės nebuvimas savaime nepanaikina vartotojo teisės aktuose nustatytų teisių dėl prekės neatitikties, todėl ieškovės argumentas dėl pakuotės nebuvimo negali būti savarankiškas pagrindas atmesti atsakovo reikalavimą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pakuotės nebuvimas vertintinas ne kaip savarankiška vartotojo teisę ribojanti aplinkybė, o kartu su kitais duomenimis, susijusiais su Prekės būkle po jos perdavimo. Atsakovas pats Prekę išpakavo, montavo, vėliau nukabino ir grąžino ieškovei, todėl pakuotės nebuvimas kartu su nustatytais išoriniais pažeidimais yra reikšmingas sprendžiant dėl galimybės objektyviai nustatyti Prekės būklę skirtingais jos buvimo pas ginčo šalis momentais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas įrodė faktą, jog po Prekės pajungimo ir pradėjimo eksploatuoti buvo nustatytas jo veikimo sutrikimas, kaitinimo elemento pažeidimas ir glikolio tekėjimas, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka pripažinti, kad ieškovė perdavė atsakovui nekokybišką Prekę arba kad nustatytas trūkumas atsirado dėl iki Prekės perdavimo egzistavusių priežasčių. Byloje nėra objektyviai nustatyta kaitinimo elemento skilimo priežastis, taip pat šalys neprašė atlikti ekspertizę, nepateikė specialisto išvados, gamintojo techninio vertinimo ar kito tyrimo, kuris patvirtintų, kad elementas turėjo gamybinį defektą arba kad jo skilimą sukėlė netinkamas ieškovės atliktas glikolio pripildymas. Atsakovas Prekę po jos perdavimo montavo ir pajungė pats, o grąžinimo metu Prekei buvo nustatyti mechaniniai pažeidimai. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia paneigti išvadą, kad konkretus kaitinimo elemento trūkumas buvo Prekės perdavimo metu. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovės atsakomybę už ginčo Prekės trūkumą.
Dėl vartotojo teisės nutraukti sutartį.
Pagal CK 6.364¹ straipsnio 1 dalį, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 6.364¹ straipsnio 4 dalį) įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 6.364³ straipsnio 3 dalį) įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, gavusi pradinę informaciją raštu apie Prekės netinkamą veikimą, neneigė, kad kaitinimo elementas yra pažeistas, ir pasiūlė jį pakeisti. Ieškovės pozicija buvo ta, kad konkretus kaitinimo elementas gali būti pakeistas, o džiovintuvas toliau naudojamas pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovas tokio pasiūlymo nepriėmė, reikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtą sumą. Teismas pažymi, kad tokio reikalavimo pagrįstumas šiuo atveju priklauso nuo to, ar nustatytas trūkumas buvo toks reikšmingas, kad jo pašalinimas pakeičiant vieną sudedamąją dalį negali būti laikomas tinkamu pirkėjo (vartotojo) interesų užtikrinimu.
Byloje nėra įrodyta, kad pats džiovintuvo korpusas ar jo konstrukcija būtų visiškai netinkami naudoti. Taip pat nėra įrodyta, kad pakeitus kaitinimo elementą džiovintuvas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Priešingai, ieškovė nurodė, kad pakeitus kaitinimo elementą gaminys būtų tinkamas eksploatuoti. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės pasiūlytas kaitinimo elemento pakeitimas objektyviai negalėtų pašalinti nustatyto gedimo ar kad dėl tokio remonto džiovintuvas liktų netinkamas naudoti. Todėl net ir pripažinus, kad kaitinimo elemento pažeidimas sudarė Prekės neatitiktį, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad neatitiktis buvo tokia esminė, jog pateisintų visos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkintinas, pripažįstant nepagrįstu atsakovo reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus 550 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė 2026 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą serija MSP Nr. 2155/2026, iš kurios matyti, kad ieškovės atstovas suteikė ieškovei teisines konsultacijas, susipažinimo su VVTAT Nutarimu, ieškinio parengimo, pasirengimo ir ieškovės atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugas, už kurias mokėtina suma – 242 Eur. Ši sąskaita faktūra buvo apmokėta akcinės bendrovės SEB banko 2026 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu.
Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių. Be to, ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 119 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į byloje rengtų procesinių dokumentų apimtį, priedų skaičių, pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose trukmę, tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 361 Eur (242 Eur + 119 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai).
Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti nepagrįstais atsakovo P. Ž. reikalavimus nutraukti kaitinimo elemento ,,One R36 300W“ bei džiovintuvo ,,Rosendal 115x1500“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aquahome“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.