Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1298-629/2026, 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-712-492/2026, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022 ir kt.).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje (ginčui aktualios BVK redakcijos 100 straipsnyje) nustatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-222/2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-80/2013). Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini (šiuo klausimu taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-602/2023, 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022).

Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad jis siekia, jog jam būtų panaikinta ar pakeista (kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Kreipdamasis į Lietuvos probacijos tarnybą pareiškėjas pateikė su tuo susijusius argumentus (intensyvi priežiūra trukdo pareiškėjui dirbti arba įsidarbinti (jis dėl to jau buvo atleistas) ir pasiekti bausmių vykdymo tikslų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos įpareigoja Probacijos tarnybą kreiptis į teismą su prašymu pakeisti pareiškėjui paskirtą intensyvią priežiūrą kitomis bausmėmis). Sprendime šie argumentai buvo atmesti, be kita ko, vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, atkreipiant dėmesį, kad pareiškėjas nevykdė intensyvios priežiūros sąlygų. Sprendimu Lietuvos probacijos tarnyba nenustatė pagrindo kreiptis į teismą su teikimu dėl intensyvios priežiūros panaikinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkintas reikalavimas panaikinti Sprendimą, šio Sprendimo turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės tolesnio atlikimo būdo, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje. Taigi Sprendimas buvo priimtas Lietuvos probacijos tarnybai vykdant priskirtas funkcijas nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose, o ne atliekant viešąjį administravimą. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, atmestini.

Kartu atmestini pareiškėjo argumentai, kad Sprendime buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), o yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui pagal Probacijos įstatymo nuostatas ir vadovaujantis šiame įstatyme nustatyta sprendimų apskundimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.