- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- eAS-1148-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01279-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai; 2) panaikinti 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 4) išreikalauti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) HISK dokumento formą, būtiną VSDFV išankstinės pensijos dydžiui apskaičiuoti; 5) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą; 6) įpareigoti VSDFV pateikti pareiškėjui informacijos, kurią VSDFV pateikė (išsiuntė) Švedijos kompetentingai įstaigai, kopiją; 7) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; 8) priteisti pareiškėjui iš VSDFV sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėta veika sukeltą emocinį diskomfortą ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą; 9) įskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.
Teismas iš pareiškėjo skundo ir pateiktų priedų nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių VSDFV teritorinių skyrių atsakymų, tarp jų ir skundžiamus VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau kartu – ir 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimai).
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis aptariamo pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami VSDFV. Ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir skundžiamuose 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimuose.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, jog ginčijamus administracinius sprendimus jis būtų skundęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atsisakė priimti reikalavimus dėl 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimų panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, nurodė, kad tai yra standartinė socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus. Įvertinęs išduotą P1 formą ir jos išdavimo aplinkybes, teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl 2026 m. kovo 25 d. informacijos apie išduotą P1 dokumentą panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas taip pat atsisakė priimti reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją už emocinį diskomfortą, nes šis reikalavimas yra susijęs su reikalavimais pripažinti neteisėtais VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti žalą administraciniame procese gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai teismas turi kompetenciją nagrinėti pagrindinį ginčą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar priimto sprendimo teisėtumo. Todėl nesant galimybės teisme nagrinėti pačių administracinių sprendimų teisėtumo klausimo, nėra pagrindo teisme nagrinėti ir iš šių sprendimų kildinamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Dėl reikalavimo pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai, teismas nurodė, jog administraciniame teisme nenagrinėtini reikalavimai dėl faktų pripažinimo; o prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėtinas tik teisme esant iškeltai bylai, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenagrinėtinas.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini administraciniame teisme, o ginčydamas VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Prie tokių aplinkybių priskiriami atvejai, kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nustatantis asmeniui teises ar pareigas ir sukeliantis teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Administraciniai teismai nenagrinėja reikalavimų, kuriais siekiama vien juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, taip pat skundų dėl informacinio pobūdžio dokumentų, savaime nekeičiančių asmens teisių ir pareigų (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021).
Kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, skundą atsisakoma priimti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Pareiškėjo reikalavimu pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai, siekiama tik konstatuoti faktinę aplinkybę, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, pagrįstai atsisakė priimti šį reikalavimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar atsisakyta juos atlikti. Nesant atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.).
Iš kartu su skundu pateiktų įrodymų matyti, kad į VSDFV dėl Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos kopijos pateikimo pareiškėjas kreipėsi 2026 m. kovo 31 d., o į teismą – jau 2026 m. balandžio 1 d. Kreipimosi į teismą dieną prašymo išnagrinėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, duomenų apie VSDFV atsisakymą pateikti informaciją taip pat nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas dėl informacijos pateikimo dar nebuvo kilęs. Dėl teisminės gynybos pareiškėjas galėtų kreiptis VSDFV atsisakius pateikti informaciją arba vilkinant išnagrinėti jo prašymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsisakyta priimti ir reikalavimą panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, P1 formoje pateikiama įvairių Europos Sąjungos valstybių įstaigų sprendimų dėl pensijos santrauka. Šią formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai pateiktas prašymas skirti pensiją, gavusi informaciją apie kitų prašymą nagrinėjusių įstaigų sprendimus. Šiuo atveju joje tik nurodoma pareiškėjo prašymą nagrinėjusių įstaigų pateikta informacija ir priimti sprendimai. Ši informacija savaime nekeičia pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl nėra savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Vertindama reikalavimą panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu skundas buvo nagrinėtas tokioje institucijoje, prie teismui teikiamo skundo turi būti pridėtas jos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ginčui dėl teritorinio skyriaus sprendimų pensijos skyrimo klausimu taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus būtų skundęs VSDFV. Todėl reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsisakius juos priimti, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1245-629/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026, Nr. eAS-957-1188/2026 ir Nr. eAS-1164-662/2026).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti kompensaciją už neteisėta veika sukeltą emocinį diskomfortą ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą, skunde nurodydamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas šį abstrakčiai suformuluotą reikalavimą įvertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus. Skundo ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su šia išvada ir laikyti jį savarankišku reikalavimu atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Todėl nėra pagrindo naikinti ir šios skundžiamos nutarties dalies (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026 ir Nr. eAS-957-1188/2026).
Pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas, susijęs su AB HISK, nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Šis prašymas susijęs su įrodymų administracinėje byloje rinkimu, todėl yra procesinio pobūdžio ir spręstinas tik priėmus nagrinėti skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi skundą atsisakyta priimti, nėra pagrindo taikyti ABTĮ 70 straipsnyje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.