Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-2738-575/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-23
Bylos Nr.: eA-2738-575/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03281-2023-5
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: G. J.
Trečiasis asmuo: Alytaus rajono savivaldybės administracija
Atsakovas: Alytaus rajono savivaldybė

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. eA-2738-575/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03281-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkį Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Potvarkis).

Pareiškėja nurodė, kad ji Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. K-96 nuo 2019 m. gegužės 17 d. buvo paskirta į Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo) direktorės pareigas. Pareiškėja iš Administracijos direktorės pareigų nuo 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista Tarybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. K-82, pasibaigus 2019–2023 metų kadencijos įgaliojimams, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Po atleidimo pareiškėja nebuvo priimta į valstybės tarnybą ir nėjo bei šiuo metu neina valstybės tarnautojos pareigų. Ji su (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-43, pagal kurią (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), t. y. darbo, o ne valstybės tarnybos teisinių santykių pagrindu.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2023 m. rugpjūčio 4 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. K58-4, kuriame nurodyta, kad pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurį ji galėjo padaryti eidama Administracijos direktorės pareigas. Komisija, sudaryta Savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 „Dėl G. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisija), 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) pripažino pareiškėją padariusia tarnybinį nusižengimą ir nurodė šias aplinkybes: pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbų pirkimo-pardavimo sutartį dėl Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių remonto darbų pirkimo Nr. SUT-687 (toliau – ir Sutartis Nr. 1) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gilmera“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbus (5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 kv. m, kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu – 707,64 kv. m) už 38 709,85 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), o Administracija už šiuos darbus pagal Sutartį Nr. 1 sumokėjo 2022 m. spalio 21 d. Vėliau, 2022 m. gruodžio 20 d., pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbų sutartį Nr. SUT-1309 (toliau – ir Sutartis Nr. 2) UAB „Gilmera“ pateikė apmokėti dokumentus už darbus tame pačiame objekte. Atliktų darbų akte už 2022 m. gruodžio mėnesį nurodyta: „48. 5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 kv. m, 27. Kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu – 707,64 kv. m“, o mokėtina suma – 32 159,86 Eur su PVM. Savivaldybė už šiuos darbus sumokėjo 2022 m. gruodžio 28 d.; dėl to konstatuota, kad Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis UAB „Gilmera“ sumokėjo du kartus.

Išvadoje Komisija nurodė, kad pareiškėja pasirašė abi sutartis ir atliktų darbų aktus bei banke patvirtino mokėjimo pavedimus. Komisijos vertinimu, pareiškėja netinkamai atliko savo funkcijas: nepatikrino, ar pagal Sutartį Nr. 1 jau buvo pasirašiusi sąskaitą ir atliktų darbų aktus, nepasiteiravo Buhalterinės apskaitos skyriaus, ar už tuos pačius atliktus darbus jau buvo sumokėta, ir pasirašė naujus atliktų darbų aktus; dėl to Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi sutartis sumokėjo dvi skirtingas sumas. Taigi pareiškėja, būdama užsakovo atstovė pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 (toliau kartu – ir Sutartys), aplaidžiai vykdė savo pareigą administruoti Savivaldybės tarybos Administracijai skirtus asignavimus. Baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, Savivaldybės merė ginčijamu Potvarkiu pripažino, kad pareiškėja, ėjusi Administracijos direktorės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Potvarkyje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-446 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 23.2 ir 23.11 papunkčius, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir netinkamai vykdė Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.4 ir 5.5 papunkčiuose nustatytas funkcijas (administruoti asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti savivaldybės turtą).

Nesutikdama su nustatytu pažeidimu, pareiškėja nurodė, kad prieš jai pasirašant Sutartis ir atliktų darbų aktus bei banke patvirtinant mokėjimo pavedimus, atitinkamų veiksmų atlikimą ir (ar) dokumentų teisingumą pirmiausia patvirtindavo (vizuodavo) kiti tam įgalioti ir atsakingi valstybės tarnautojai. Pareiškėjos teigimu, situacija, dėl kurios priimtas Potvarkis, susiklostė ne dėl jos neteisėtų veiksmų ar kaltės, o dėl už Sutarčių vykdymą atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės. Dėl to, jos vertinimu, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio nebuvimą ji grindė tuo, kad jeigu už Sutarčių vykdymą atsakingi asmenys būtų tinkamai vykdę savo funkcijas ir (ar) UAB „Gilmera“ nebūtų Administracijai pateikusi neteisingų su ginču susijusių dokumentų, aptariama situacija nebūtų susiklosčiusi.

Pareiškėjos vertinimu, Potvarkis priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo. Po to, kai pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista iš Administracijos direktorės pareigų, ji nebuvo priimta į valstybės tarnybą ir nėjo bei šiuo metu neina valstybės tarnautojos pareigų. Dėl to šiuo atveju nebuvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos Potvarkiui priimti. Pasak pareiškėjos, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl iš tarnybos atleisto valstybės tarnautojo gali būti tęsiamas ir užbaigiamas tik tuo atveju, jeigu jis buvo pradėtas tam asmeniui dar einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo atveju tyrimas pradėtas pareiškėjai jau nebeinant valstybės tarnautojos pareigų.

Pareiškėja pažymėjo, kad priimant Potvarkį buvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių naikinamasis terminas sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau Potvarkis priimtas tik 2023 m. spalio 16 d.; todėl, pareiškėjos vertinimu, šis terminas buvo praleistas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 4-01-6053 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) atsakovui pateiktas paklausimas nelaikytinas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių revizija (inventorizacija), nei tarnybiniu patikrinimu, nei kitos kompetentingos institucijos patikrinimu; todėl VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrojo termino taikymo išimtys netaikytinos.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nėra nei tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nei tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl Potvarkiu ji negalėjo būti pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, o jos tuometiniam darbdaviui negalėjo būti pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, pareiškėjos vertinimu, buvo pradėtas, vykdytas ir užbaigtas diskriminaciniais motyvais – dėl pareiškėjos dalyvavimo politinės partijos veikloje, jos politinės veiklos ir (ar) kitų aplinkybių, nesusijusių su jos dalykinėmis savybėmis. Šį teiginį ji grindė tuo, kad naujai kadencijai buvo išrinkta Savivaldybės tarybos nare, priklauso Tarybos opozicijai ir aktyviai dalyvauja Tarybos veikloje.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Savivaldybė ir Administracija nurodė, kad Potvarkis nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, nes atsakovas tik atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė motyvuotą išvadą ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tačiau pats jokios sankcijos pareiškėjai neskyrė. Savivaldybė negalėjo žinoti, kokiu pagrindu pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (ar ji yra valstybės tarnautoja). Būtent (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjos darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes, turėjo teisę priimti atitinkamą sprendimą. Todėl, jų teigimu, teisines pasekmes pareiškėjai sukeltų ne Potvarkis, o (duomenys neskelbtini) vadovo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

Savivaldybė ir Administracija teigė, kad, gavusios iš STT informaciją apie nustatytus neteisėtus veiksmus, pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, sudarė pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus ir surašė motyvuotą Išvadą, kurioje tik pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Jos nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Potvarkis priimtas siekiant ją diskriminuoti ir kad turėjo būti taikomas šešių mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes Potvarkiu pareiškėjai nuobauda nebuvo skirta. Išvadoje nurodyta, kad nusižengimas paaiškėjo 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo nusižengimo padarymo dienos treji metai nebuvo praėję, o apie galimą tarnybinį nusižengimą sužinota tik 2023 m. liepos 18 d., gavus STT Raštą; todėl teisės aktuose nustatyti terminai nuobaudai skirti nebuvo pažeisti.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Savivaldybės mero Potvarkį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-452-415/2026 iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą – panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą Potvarkį pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nes pareiškėja, 2023 m. balandžio 25 d. atleista iš Administracijos direktorės pareigų, į valstybės tarnybą iš naujo nebuvo priimta, t. y. nuo tos dienos nebeturėjo ir vėliau neįgijo valstybės tarnautojos statuso (VTĮ 2 str. 10 d.). Tai patvirtina byloje esanti pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-43, pagal kurią pareiškėja nuo 2023 m. liepos 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), t. y. darbo, o ne valstybės tarnybos teisinių santykių pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir priimamas atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo skiriasi tik dviem kvalifikuojamaisiais požymiais – subjekto teisine padėtimi ir buvusiam valstybės tarnautojui kylančių teisinių padarinių pobūdžiu. Todėl, bylą nagrinėjant teisme nustačius, kad pareiškėja atitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, ginčijamas Potvarkis turėtų būti pakeistas taikant šio punkto nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė neturintis šiuo atveju teisinio pagrindo procesiniu sprendimu išspręsti ginčo iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamą Potvarkį dėl jo prieštaravimo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms, nevertino kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų dėl Potvarkio nepagrįstumo ir neteisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Regionų administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2026 m. birželio 22 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos skundą – pakeitė Savivaldybės mero Potvarkį:

Potvarkio įžanginę dalį išdėstė taip: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į komisijos, sudarytos Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 „Dėl G. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ 2023 m. rugsėjo 26 d. motyvuotą išvadą, taip pat vadovaudamasi teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu, nustatančiu, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą bei turinio prieš formą viršenybės principu, kuriuo remiantis tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, kuris buvo atleistas iš pareigų, tačiau dar nepasibaigus tarnybinių nuobaudų skyrimo terminams, turi būti pripažįstamas tinkamu atsakomybės subjektu“;

Žemesnės instancijos teismas

pakeitė Potvarkio 2 punktą ir jį išdėstė taip: „Pavedu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Teisės ir vidaus administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei S. B. per 3 darbo dienas nuo šio potvarkio pasirašymo dienos išsiųsti Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 sudarytos komisijos „Dėl G. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ 2023 m. rugsėjo 26 d. motyvuotos išvados ir šio potvarkio kopiją G. J. ir Valstybės tarnautojų registrui“;

priteisė pareiškėjai iš atsakovo 5 690,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai atliko savo funkcijas ir aplaidžiai vykdė pareigą administruoti Tarybos Administracijai skirtus asignavimus. Ji nepatikrino, ar pagal Sutartį Nr. 1 jau buvo pasirašiusi sąskaitą ir atliktų darbų aktus, nepasiteiravo Buhalterinės apskaitos skyriaus, ar už tuos pačius atliktus darbus jau buvo sumokėta, ir pasirašė naujus atliktų darbų aktus; dėl to Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi sutartis 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. sumokėjo dvi skirtingas sumas.

Teismas sutiko su atsakovu, kad Išvadoje nurodyta 32 159,86 Eur suma buvo antrą kartą sumokėta už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pareiškėjai einant Administracijos direktorės pareigas. Nors Administracijai lėšos vėliau buvo grąžintos, jos grąžintos ne dėl aktyvių pareiškėjos veiksmų, bet pasikeitus Administracijos vadovybei. Teismas pripažino, kad pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 5.4 ir 5.5 papunkčiuose nustatytas funkcijas – administruoti asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti savivaldybės turtą – ir pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 23.2 ir 23.11 papunkčius, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl praleisto VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, nurodė, kad atsakovas bendrojo šešių mėnesių termino netaikė remdamasis viena iš VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių, taikoma, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas kompetentingai institucijai atliekant patikrinimą. Nagrinėjamu atveju STT Raštu kreipėsi į Administraciją dėl aplinkybių, susijusių su Administracijos vykdytu viešuoju pirkimu „Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbai“, ir paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Savivaldybė UAB „Gilmera“ už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis sumokėjo du kartus. Atsižvelgdamas į iš STT gautą informaciją, atsakovas sudarė Komisiją pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Teismas sprendė, kad STT atliktas aplinkybių patikrinimas ir jo metu gauti duomenys apie galimą dvigubą apmokėjimą sudarė įstatyme nustatytas sąlygas pradėti pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir (ar) tarnybinės nuobaudos skyrimo, taikyti trejų metų terminą.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl diskriminacijos, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kitas Administracijos tarnautojas buvo atlikęs tokius pačius veiksmus, tačiau dėl jo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo nutrauktas, o tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Teismas taip pat sprendė, kad vien tai, jog pareiškėja yra Tarybos narė, nelaikytina pakankama prima facie (iš pirmo žvilgsnio) diskriminaciją patvirtinančia aplinkybe.

Teismas vertino pareiškėjos argumentą, kad atsakovas negalėjo siūlyti skirti jai tarnybinę nuobaudą, nes pareiškėja neatitiko VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų: tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas jai jau neinant Administracijos direktorės pareigų, o į kitas valstybės tarnautojos pareigas ji nebuvo perkelta. Teismas pažymėjo, kad VTĮ tiksliai nenustatyta, kada galima pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą: ar tik tada, kai asmuo atleidžiamas iš pareigų jau pradėjus šį tyrimą, ar ir tada, kai asmuo buvo atleistas anksčiau, o duomenys apie jo galimą tarnybinį nusižengimą gaunami vėliau. Sistemiškai įvertinęs minėtas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad tarnybinę atsakomybę galima taikyti ir asmeniui, kuris jau nebeeina pareigų, jeigu dėl jo gauta oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas pareiškėjai dar einant valstybės tarnautojos pareigas, todėl, teismo vertinimu, pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą šis tyrimas privalėjo būti pradėtas gavus STT Raštu pateiktą oficialią informaciją apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės atsakomybės procedūra galėjo būti taikoma ir pareiškėjai jau esant atleistai iš valstybės tarnybos.

Teismas pažymėjo, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką pareiškėjos materialiniams interesams ir galimybėms tęsti karjerą valstybės tarnyboje, kadangi duomenys apie Komisijos Išvadą ir Potvarkį, kuriais pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punktą įrašomi į pareiškėjos asmens bylą ir pateikiami VTĮ 53 straipsnyje nurodytam registrui. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo faktas ir jo metu nustatytas nusižengimas gali daryti realią įtaką asmens karjerai valstybės tarnyboje, nes atskleidžia jo darbo kokybę ir organizacinius gebėjimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Potvarkis, kurio sudedamoji (motyvuojamoji) dalis yra Komisijos Išvada, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, gali daryti įtaką jos materialiniams interesams, todėl gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.

Teismas nurodė, kad iš Potvarkio ir Komisijos Išvados turinio matyti, jog atsakovas, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažindamas pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir siūlydamas jos darbdaviui ((duomenys neskelbtini)) skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, laikė, kad pareiškėja buvo perkelta į valstybės tarnautojos pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja po 2023 m. balandžio 25 d. nebeturi valstybės tarnautojos statuso (VTĮ 2 str. 10 d.). (duomenys neskelbtini) ji dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, t. y. darbo, o ne valstybės tarnybos teisinių santykių pagrindu.

Teismas sprendė, kad Potvarkis tiek, kiek jis buvo grindžiamas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir kiek juo, pripažinus pareiškėją padariusia tarnybinį nusižengimą, jos darbdaviui pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, buvo priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo ir prieštaravo šio punkto nuostatoms. Tačiau teismas kartu sprendė, kad, jo vertinimu, Potvarkio priėmimo metu buvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos: pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnautojos pareigų ir buvo gauta oficiali informacija apie jos galimą tarnybinį nusižengimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad Potvarkis keistinas: jo įžanginėje dalyje vietoj VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodytinas šio straipsnio 2 dalies 2 punktas, o iš Potvarkio 2 punkto pašalintinas pavedimas išsiųsti Išvadą (duomenys neskelbtini) vadovui.

Teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė jai iš atsakovo 5 690,03 Eur: 3 539,25 Eur už susipažinimą su dokumentais ir skundo parengimą, 1 606,28 Eur už pasirengimą 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžiui, atstovavimą jame ir prašymų parengimą bei 544,50 Eur už pasirengimą 2026 m. balandžio 13 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.

IV.

Pareiškėja G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti jai 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimą; 2 767,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą; visų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir teismo sprendimui keliamus reikalavimus. Skundžiamame teismo sprendime nepateikti motyvai dėl esminių bylos klausimų – pareiškėjos pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimų, galimo pareiškėjos diskriminavimo ir Potvarkio turinio pakeitimo; be to, sprendimas priimtas išsamiai neištyrus ir neįvertinus įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nurodė, kad Potvarkis ne naikintinas, o keistinas. Viena vertus, teismas pripažino, kad Potvarkis priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo ir prieštaravo aukštesnės galios teisės aktui; kita vertus, nepagrįstai nusprendė pakeisti jo turinį. Kadangi Potvarkis neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, juo negalėjo būti pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, o jos dabartiniam darbdaviui – siūloma skirti jai tarnybinę nuobaudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradėtas, tęsiamas ir užbaigtas po pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos. Iš VTĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, Valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo schemos, rekomendacijų dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojams (toliau – ir Rekomendacijos dėl tarnybinės atsakomybės) ir kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl iš tarnybos atleisto valstybės tarnautojo po jo atleidimo gali būti tęsiamas ir užbaigtas tik tuo atveju, jeigu jis pradėtas šiam asmeniui dar einant valstybės tarnautojo pareigas. Nagrinėjamu atveju tyrimas pradėtas pareiškėją jau atleidus iš valstybės tarnautojos pareigų. Tai, kad toks tyrimas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, patvirtina ir atsakovo veiksmai dėl kitų analogiškoje padėtyje buvusių Administracijos tarnautojų.

Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nebuvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti. Kadangi šis terminas buvo pasibaigęs, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos apskritai negalėjo būti pradėtas, o jį pradėjus – privalėjo būti nutrauktas. Be to, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą šiurkščiai pažeisti ir kiti šio tyrimo procedūros reikalavimai.

Pareiškėja pažymi, kad jos veiksmuose nebuvo nei tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nei kitų tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl Potvarkiu negalėjo būti pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, o jos dabartiniam darbdaviui – siūloma skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėja akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdamas, kad pareiškėja neįrodė diskriminacijos jos atžvilgiu fakto. Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos buvo pradėtas, tęsiamas ir užbaigtas dėl diskriminacinių motyvų, susijusių su jos naryste politinėje partijoje, politine veikla ir (ar) kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su jos dalykinėmis savybėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėja nurodo, kad prašė priteisti iš atsakovo 6 167,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš viso 6 712,48 Eur, tačiau teismas priteisė 5 690,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir neatlygino 1 022,45 Eur išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino 2 767,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjos patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir jų nepriteisė. Pareiškėjos vertinimu, turėjo būti išspręstas tiek 1 022,45 Eur išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, tiek 2 767,88 Eur išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovo teigimu, teismas išsamiai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino esminius ginčo klausimus. Teismas nustatė, kad pareiškėja, eidama Administracijos direktorės pareigas, netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas, susijusias su asignavimų administravimu, ir kad dėl jos veiksmų Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis sumokėjo du kartus (antruoju mokėjimu sumokėta 32 159,86 Eur). Teismas taip pat tinkamai įvertino aplinkybę, kad Administracijai lėšos vėliau buvo grąžintos, tačiau ne dėl pareiškėjos aktyvių veiksmų, o pasikeitus Administracijos vadovybei. Taigi teismas ne tik rėmėsi Komisijos Išvada, bet ir nustatė konkrečias faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą pripažinti, kad pareiškėja netinkamai vykdė jai, kaip Administracijos direktorei, priskirtas funkcijas. Teismas, išsprendęs esminį klausimą dėl taikytino VTĮ 34 straipsnio 2 dalies punkto ir konstatavęs, kad Potvarkis turi būti pakeistas, neturėjo pareigos atskirai pasisakyti dėl kiekvieno papildomo pareiškėjos argumento, negalėjusio turėti įtakos bylos baigčiai.

Atsakovas pažymi, kad teismas nustatė ne tai, kad nebuvo faktinio pagrindo pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, bet tai, kad Potvarkyje buvo netinkamai nurodyta konkreti VTĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojanti asmens teisinę padėtį pasikeitus valstybės tarnybos santykiams. Teismas nustatė, kad pareiškėja po atleidimo iš Administracijos direktorės pareigų nebuvo perkelta į kitas valstybės tarnautojos pareigas, todėl jos situacijai nebuvo taikytinas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas ar kad Potvarkis negalėjo būti priimtas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos situacijai taikytinas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris reglamentuoja atvejį, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja teismo išvadą, kad ginčijamas Potvarkis buvo priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai supranta taip, tarsi Potvarkio priėmimo metu nebūtų buvę faktinių aplinkybių, galėjusių sudaryti pagrindą tarnybinės atsakomybės procedūrai. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto, tačiau kartu konstatavo, kad Potvarkio priėmimo metu buvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Todėl teismas Potvarkį ne panaikino, o pakeitė.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį, leidžiančią taikyti ilgesnį tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Išvadoje nurodyta, kad nusižengimo paaiškėjimo data yra 2023 m. rugsėjo 25 d. Nuo nusižengimo padarymo dienos nebuvo praėję treji metai. Apie galimą tarnybinį nusižengimą atsakovas sužinojo 2023 m. liepos 18 d., gavęs STT Raštą dėl informacijos pateikimo, todėl VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti.

Atsakovo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėja yra Savivaldybės tarybos narė ar vykdo politinę veiklą, savaime neįrodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, tęsiamas ar užbaigtas dėl jos narystės Savivaldybės taryboje arba politinės veiklos. Pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos nepagrįsti, nes ji ėjo Administracijos direktorės pareigas, todėl jai tenkanti atsakomybė negali būti tiesiogiai lyginama su kitų darbuotojų atsakomybe. Be to, asmenims, pasirašiusiems su Sutartimis susijusius atliktų darbų aktus, taip pat buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėja remiasi tik dalies darbuotojų padėtimi ir nepamini kitų asmenų, dėl kurių buvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai ir kuriems buvo skirtos tarnybinės nuobaudos.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą tenkino tik iš dalies ir ginčijamą Potvarkį ne panaikino, o pakeitė; todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymą atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkio Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, eidama Administracijos direktorės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. K-96 pareiškėja nuo 2019 m. gegužės 17 d. buvo paskirta į Administracijos direktorės pareigas, o iš šių pareigų atleista Tarybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. K-82 nuo 2023 m. balandžio 25 d., pasibaigus įgaliojimams. Pareiškėja 2023 m. birželio 30 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. DS-43, pagal kurią nuo 2023 m. liepos 3 d. dirba (duomenys neskelbtini), t. y. yra darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, o ne valstybės tarnautoja.

Administracija 2023 m. liepos 18 d. gavo tos pačios dienos STT raštą Nr. 4-01-6053 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad STT atlieka aplinkybių, susijusių su Administracijos vykdytu viešuoju pirkimu „Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbai“, patikrinimą ir prašo paaiškinti, kodėl Administracija už tuos pačius darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal dvi skirtingas sutartis du kartus sumokėjo UAB „Gilmera“. Atsižvelgdama į STT Raštą, Administracija 2023 m. liepos 25 d. parengė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad patikrinus pavedimus nustatyta, jog Administracija už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi sutartis sumokėjo UAB „Gilmera“ skirtingas sumas. Administracija 2023 m. liepos 31 d. taip pat gavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. liepos 12 d. vertinimo išvadą. Įvertinus surinktus duomenis, pradėtas už sutarties vykdymą ir atsiskaitymą už atliktus darbus atsakingų asmenų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimas. Tarp tiriamų asmenų buvo ir pareiškėja, ginčo mokėjimų atlikimo metu ėjusi Administracijos direktorės pareigas. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priimtas Potvarkis. Juo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 23.2 ir 23.11 papunkčių, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimais ir Pareigybės aprašymo 5.4 ir 5.5 papunkčiuose nustatytų funkcijų netinkamu vykdymu, o jos darbdaviui pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Potvarkis priimtas, be kita ko, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, reglamentuojančia tarnybinės nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, kuris buvo perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-452-415/2026 išaiškinta, kad VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi pagal subjekto teisinę padėtį ir jam, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, kylančių teisinių padarinių pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos išaiškinimus, nustatė, kad Potvarkiu pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, tačiau priimant Potvarkį netinkamai taikytas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes pareiškėjos situacijai taikytinas šios dalies 2 punktas. Dėl to teismas Potvarkį pakeitė: jo įžanginėje dalyje vietoj VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodė šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, o iš Potvarkio 2 punkto pašalino pavedimą išsiųsti Išvadą (duomenys neskelbtini) vadovui.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Potvarkis priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo, neturėjo jo keisti – Potvarkis turėjo būti panaikintas. Pagal viešai skelbiamas Rekomendacijas dėl tarnybinės atsakomybės tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl iš tarnybos atleisto valstybės tarnautojo po jo atleidimo gali būti tęsiamas ir užbaigtas tik tuo atveju, jeigu buvo pradėtas šiam asmeniui dar einant valstybės tarnautojo pareigas. Nagrinėjamu atveju tyrimas pradėtas pareiškėją jau atleidus iš valstybės tarnautojos pareigų, todėl negalėjo būti atliekamas ir turėjo būti nutrauktas. Be to, buvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis šešių mėnesių terminas sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti, o STT Raštas nesudarė pagrindo taikyti šioje dalyje nustatytą išimtį. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o tyrimas pradėtas dėl diskriminacinių motyvų, susijusių su jos politine veikla. Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepriteisęs jai visų prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, nei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

Dėl VTĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų

Byloje nustatyta, kad galimas tarnybinis nusižengimas, dėl kurio priimtas ginčijamas Potvarkis, buvo padarytas tuo metu, kai pareiškėja ėjo Administracijos direktorės pareigas, t. y. kai ji buvo valstybės tarnautoja. Tačiau oficialios informacijos apie šį galimą tarnybinį nusižengimą gavimo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo metu pareiškėja nebeturėjo valstybės tarnautojos statuso ir dirbo kitoje institucijoje darbo sutarties pagrindu. Todėl byloje tarp šalių kilo ginčas, ar Savivaldybės meras turėjo teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo bei priimti ginčijamą Potvarkį, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos VTĮ redakcijos (galiojusios nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d.) 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat: kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Tos pačios redakcijos VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-452-415/2026 konstatavo, kad atsakovas šioje byloje neturėjo teisinio pagrindo grįsti Potvarkio VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pareiškėja, nuo 2023 m. balandžio 25 d. netekusi valstybės tarnautojos statuso, nebuvo perkelta į valstybės tarnautojos pareigas kitoje institucijoje ar įstaigoje, o (duomenys neskelbtini) dirba darbo sutarties pagrindu. Toje nutartyje galimybė pakeisti Potvarkį buvo susieta su sąlyga, kad, iš naujo nagrinėjant bylą, būtų nustatyta, jog pareiškėjos teisinė padėtis atitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatyta, ar nagrinėjamu atveju šios sąlygos yra įvykdytos.

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, sprendė, kad pareiškėjos teisinė padėtis atitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, nes ji buvo atleista iš valstybės tarnautojos pareigų ir dėl jos buvo gauta oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, nors ši informacija gauta jau po jos atleidimo. Su tokiu VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Tarnybinė atsakomybė paprastai taikoma asmeniui, turinčiam valstybės tarnautojo statusą. VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šios taisyklės išimtis: pagal ją valstybės tarnautojo statusą praradęs asmuo gali būti pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ir gali būti nustatyta tarnybinė nuobauda, kuri būtų jam skirta. VTĮ įtvirtintas reguliavimas, nustatantis galimybę pradėti ir tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą bei priimti tokį sprendimą dėl iš valstybės tarnybos atleisto asmens, buvo įtvirtintas 2012 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XI-2041. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant šiuo įstatymu įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuota, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybinės atsakomybės procedūra atliekama asmeniui netekus valstybės tarnautojo statuso, iš esmės blogina tokio teisinių santykių subjekto padėtį ir išplečia subjektų, kuriems gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, ratą (žr., pvz., 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-890/2014; 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1196/2014). Be to, ši norma nustato viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ribas: ji apibrėžia, kada institucija gali vykdyti tarnybinės atsakomybės procedūrą asmens, kuris su ja nebesusijęs tarnybos santykiais, atžvilgiu. Tokie įgaliojimai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmens atsakomybę nustatančios ir jos taikymą reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, o pagrįstos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad „įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus“; atskleisdamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, jis taip pat yra konstatavęs, kad „teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti“. Todėl VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sritis negali būti plečiama nei pagal analogiją, nei remiantis vien bendru reguliavimo tikslu.

VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte asmuo apibūdinamas kaip „valstybės tarnautojas, dėl kurio <...> gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas <...> tyrimas“, ir nustatyta, kad šis asmuo „atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų“. Būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai („gauta“, „pradėtas“) ir esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis („atleidžiamas“) leidžia spręsti apie tokią įvykių seką: oficiali informacija gaunama arba tyrimas pradedamas dar iki valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Tokia pati sandara vartojama ir šios dalies 1 punkte („valstybės tarnautojas, dėl kurio <...> gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas <...> tyrimas, perkeliamas“), kuris užtikrina procedūros tęstinumą valstybės tarnautoją perkėlus į kitą instituciją ar įstaigą. Šį aiškinimą papildomai patvirtina 2 punkte vartojama terminija. Pirmajame šio punkto sakinyje vartojama sąvoka „valstybės tarnautojas“, o toliau, kalbant apie jau atleistą asmenį, – „asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas“. Taigi įstatymų leidėjas atsižvelgė į tai, kad oficialios informacijos gavimo ar tyrimo pradėjimo metu asmuo dar yra valstybės tarnautojas, o sprendimo priėmimo metu šio statuso jau gali nebeturėti. Šią išvadą atitinka ir VTĮ 34 straipsnio 2 dalies įžanginėje nuostatoje vartojami žodžiai „taip pat“, kuriais bendroji taisyklė išplečiama toms situacijoms, kai subjekto teisinė padėtis pasikeičia jau gavus oficialią informaciją ar pradėjus tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Toks aiškinimas iš esmės dera ir su kompetentingos valstybės tarnybos srities institucijos nuosekliai skelbtu metodiniu aiškinimu. Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) parengtame metodiniame dokumente „Valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo schema bei rekomendacijos dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojams“ nurodoma, kad VTĮ nėra tiksliai nustatyta, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra gali būti pradėta tik tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas iš pareigų jau pradėjus šią procedūrą, ar ir tada, kai duomenys apie galimą tarnybinį nusižengimą gaunami asmenį jau atleidus iš pareigų. Sistemiškai vertindama VTĮ nuostatas, Agentūra laikosi pozicijos, kad tarnybinė atsakomybė jau nebedirbančiam asmeniui gali būti taikoma tik jeigu atitinkamos procedūros pradėtos dar jam einant valstybės tarnautojo pareigas (Viešojo valdymo agentūros 2025 m. birželio 17 d. redakcija Nr. L-135, 19 psl.). Analogiška pozicija buvo išdėstyta ir ankstesnėje Valstybės tarnybos departamento 2021 m. gegužės 4 d. redakcijoje Nr. 27L-237, galiojusioje ginčijamo Potvarkio priėmimo metu. Šios metodinės rekomendacijos nėra teisės aktai ir teismo nesaisto, tačiau kompetentingos institucijos nuosekliai skelbiamas teisės normos aiškinimas gali būti reikšmingas kaip papildomas argumentas vertinant jos taikymo nuoseklumą ir numatomumą. Kartu pažymėtina, kad metodiniuose dokumentuose vartojama sąvoka „procedūros buvo pradėtos“ negali būti aiškinama siauriau, negu nustatyta ginčui taikytinoje VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje: pagal šią nuostatą pakanka, kad iki asmens atleidimo būtų gauta oficiali informacija apie jo galimą tarnybinį nusižengimą arba būtų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tokiu pačiu aiškinimu ginčo laikotarpiu vadovavosi ir pati Administracija. Dėl tų pačių pirkimo aplinkybių pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimai buvusių Administracijos valstybės tarnautojų E. Z. ir J. G. atžvilgiu buvo nutraukti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 5 d. įsakymais Nr. D1-935 ir Nr. D1-936, nes oficiali informacija buvo gauta joms jau neinant valstybės tarnautojų pareigų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės pakartojo Rekomendacijose dėl tarnybinės atsakomybės pateiktą aiškinimą, tačiau padarė priešingą išvadą – sprendė, kad VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti pakanka oficialią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauti ir po valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Teismas nepagrindė, kodėl, pripažinęs reguliavimo neaiškumą, pasirinko pareiškėjai nepalankesnį aiškinimą, ir nepaaiškino, kodėl kompetentingos institucijos pateiktas aiškinimas bei paties atsakovo praktika šiuo atveju nėra reikšmingi.

Šiame kontekste reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017. Joje, aiškinant analogišką ankstesnės redakcijos VTĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, nurodyta, kad tarnybos santykių pasibaigimas savaime nėra kliūtis tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Tačiau toje byloje oficiali informacija buvo gauta ir tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas asmeniui dar einant valstybės tarnautojo pareigas, o atleistas jis buvo vėliau, tyrimo metu. Todėl ši nutartis patvirtina procedūros tęstinumo po atleidimo galimybę, tačiau joje nebuvo sprendžiama, ar tyrimas gali būti pradėtas tada, kai oficiali informacija pirmą kartą gaunama jau po asmens atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų.

Atsakovo argumentai, grindžiami teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu, pirmiau padarytų išvadų taip pat nepaneigia. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime suformuluotas reikalavimas sukurti tokį teisinį reguliavimą, kad pažeidimus valstybės tarnyboje padarę asmenys būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn, pirmiausia saisto įstatymų leidėją. Šis bendrasis principas nesuteikia teismui pagrindo išplėsti konkrečios asmens atsakomybę nustatančios normos taikymo srities. Įstatymų leidėjas šį klausimą sureguliavo – VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatė, kokiais atvejais tarnybinio nusižengimo procedūra pradedama ar tęsiama pasikeitus asmens tarnybinei padėčiai. Teismas, taikydamas šią normą, negali savo aiškinimu išplėsti šios normos taikymo ribų ir sukurti tarnybinės atsakomybės pagrindo, kurio įstatyme nėra.

VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas ilgesnis (trejų metų) terminas, taikomas, kai nusižengimas nustatomas atliekant auditą, reviziją ar kompetentingos institucijos patikrinimą, reglamentuoja tik laiką, per kurį sprendimas gali būti priimtas teisėtai pradėtoje procedūroje. Jis neišplečia asmenų, dėl kurių procedūra apskritai gali būti vykdoma, rato. Be to, negalėjimas taikyti tarnybinės atsakomybės neužkerta kelio taikyti kitų teisinės atsakomybės formų, jeigu tam yra kituose įstatymuose nustatyti pagrindai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata turi būti aiškinama taip: tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl asmens, atleisto iš valstybės tarnautojo pareigų, gali būti pradėtas arba tęsiamas, o sprendimas dėl pripažinimo, kad šis asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu iki atleidimo iš pareigų (t. y. asmeniui dar turint valstybės tarnautojo statusą) buvo gauta oficiali informacija apie jo galimą tarnybinį nusižengimą arba dėl jo buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Jeigu iki atleidimo buvo gauta tik oficiali informacija, tyrimas gali būti pradėtas ir po atleidimo, laikantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Jeigu oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą pirmą kartą gauta jau po asmens atleidimo, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas nesuteikia pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir priimti sprendimo dėl pripažinimo, kad asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Pradėtas toks tyrimas turi būti nutrauktas, o jo pagrindu priimtas sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Aplinkybę, kad oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo gauta iki asmens atleidimo iš pareigų, turi įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs subjektas, nes jam tenka pareiga pagrįsti priimto administracinio akto teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš Administracijos direktorės pareigų buvo atleista 2023 m. balandžio 25 d., o oficialią informaciją apie jos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą atsakovas gavo tik 2023 m. liepos 18 d. kartu su STT Raštu. Finansų ir investicijų skyriaus vedėjos tarnybinis pranešimas surašytas 2023 m. liepos 25 d., Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. liepos 12 d. vertinimo išvada Administracijoje gauta 2023 m. liepos 31 d., o tyrimas pradėtas Savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 sudarius Komisiją. Byloje nėra duomenų, kad iki 2023 m. balandžio 25 d. atsakovas ar Administracija būtų gavę oficialią informaciją apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Vien tai, jog Administracija iki pareiškėjos atleidimo disponavo sutartimis, atliktų darbų aktais ir mokėjimo dokumentais, savaime nepatvirtina, jog iki šios datos buvo gauta oficiali informacija apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Byloje nenustatyta, kad iki pareiškėjos atleidimo šių dokumentų pagrindu būtų buvęs identifikuotas galimas dvigubas apmokėjimas ir apie tai oficialiai informuotas tyrimą pradėti įgaliotas subjektas. Taigi pareiškėjos atleidimo iš pareigų metu jokia tarnybinio nusižengimo procedūra dėl jos nebuvo pradėta ir jokia oficiali informacija apie jos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą nebuvo gauta. Vadinasi, nebuvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, būtinų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti ir sprendimui dėl pripažinimo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, priimti.

Kadangi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl pareiškėjos, pradėtas tyrimas turėjo būti nutrauktas, o Potvarkis negalėjo būti priimtas. Ginčijamas Potvarkis priimtas nesant įstatyme nustatyto pagrindo, t. y. savo turiniu prieštarauja VTĮ 34 straipsnio 2 daliai, todėl yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Dėl Potvarkio pakeitimo, kitų apeliacinio skundo argumentų, administracinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas Potvarkį pakeitė remdamasis išvada, kad pareiškėjai taikytinas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Nustačius, kad šio punkto sąlygų nebuvo, nebeliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-452-415/2026 nurodytos sąlygos, kuriai esant Potvarkis galėjo būti keičiamas. Administracinio akto pakeitimas galimas tada, kai akte netiksliai nurodytas jo teisinis pagrindas, tačiau įstatyme nustatytas pagrindas tokiam aktui priimti buvo. Kai tokio pagrindo apskritai nebuvo, šio trūkumo negalima pašalinti pakeičiant akte nurodytą teisės normą. Todėl pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas Potvarkį turėjo panaikinti, o ne pakeisti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius tokį ginčijamo administracinio akto esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą panaikinti aktą, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde (apeliaciniame skunde) išdėstyti motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; ir kt.). Taigi konstatavus, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti Potvarkį, kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tarnybinio nusižengimo sudėties, tyrimo procedūros pažeidimų ir diskriminacijos), taip pat su jais susiję atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bylos baigčiai reikšmės nebeturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl nepagrįstai pakeitė ginčijamą Potvarkį, užuot jį panaikinęs. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir ginčijamas Potvarkis panaikinamas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė 5 690,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 3 539,25 Eur už susipažinimą su dokumentais ir skundo parengimą, 1 606,28 Eur už pasirengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir prašymų parengimą pirmą kartą nagrinėjant bylą ir 544,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje. Dėl šių sumų dydžio apeliacine tvarka ginčo nėra, todėl pagrindo jas mažinti nenustatyta ir pareiškėjai priteistinas 5 690,03 Eur šių išlaidų atlyginimas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dalies dėl 1 022,45 Eur išlaidų, patirtų rengiant 2023 m. gruodžio 5 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, atlyginimo, nurodęs, kad apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant minėtą atskirąjį skundą, byla dar nebuvo išnagrinėta iš esmės ir galutinis procesinis sprendimas nebuvo priimtas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas toje stadijoje nebuvo sprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-346-968/2024). Tokiu atveju išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjos atskirasis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-45-1188/2024 buvo patenkintas, o galutinis sprendimas byloje priimamas jos naudai, todėl pareiškėja turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.

Tokiais pačiais motyvais pripažintina ir pareiškėjos teisė į 2 767,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (administracinė byla Nr. eA-452-415/2026) už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Prašymą atlyginti šias išlaidas pareiškėja pateikė 2026 m. sausio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi administracinė byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas, o išlaidų atlyginimo klausimas toje stadijoje nebuvo išspręstas. Nors minėta nutartimi atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, galutinė bylos baigtis – Potvarkio panaikinimas – reiškia, kad galutinis procesinis sprendimas dėl ginčo esmės priimamas pareiškėjos naudai.

Pareiškėja prašymą priteisti 1 022,45 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą grindė 2024 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija JAS Nr. 008970, ir jos apmokėjimo įrodymais, pateiktais kartu su 2024 m. gegužės 31 d. prašymu. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos dėl priteistino užmokesčio dydžio), 8.15 papunktį už atskirojo skundo parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Už šią paslaugą apmokėta 2024 m. I ketvirtį, o užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 018,2 Eur (Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 7 punktas), todėl didžiausias pagal Rekomendacijas priteistinas užmokestis už atskirojo skundo parengimą sudaro 807,28 Eur. Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti 1 022,45 Eur suma viršija apskaičiuotą didžiausią rekomenduojamą dydį, jai priteistinas 807,28 Eur išlaidų atlyginimas, laikytinas būtinu ir pagrįstu (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašymą priteisti 2 767,88 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą administracinėje byloje Nr. eA-452-415/2026 grindė 2025 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2502-0023 ir jos apmokėjimo įrodymais, pateiktais kartu su 2026 m. sausio 7 d. prašymu. Pagal Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Už šią paslaugą apmokėta 2025 m. I ketvirtį, o užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 237,9 Eur (Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 7 punktas), todėl didžiausias pagal Rekomendacijas priteistinas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 909,27 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 2 767,88 Eur suma neviršija šio dydžio ir yra būtina bei pagrįsta, todėl pareiškėjai priteistinas jos atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti 2 767,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal jos apeliacinį skundą. Išlaidas patvirtina 2026 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2608-0160 ir jos apmokėjimo įrodymai, pateikti kartu su 2026 m. rugsėjo 15 d. prašymu. Pareiškėjai teisines paslaugas teikė tas pats advokatas, dalyvavęs procese pirmosios instancijos teisme, todėl taikytinas Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 8.10 papunktis, pagal kurį už apeliacinio skundo parengimą tokiu atveju taikomas 1,7 koeficientas. Už šią paslaugą apmokėta 2026 m. III ketvirtį, o užpraėjusio ketvirčio (2026 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 554,2 Eur (Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio dydžio 7 punktas), todėl didžiausias pagal Rekomendacijas priteistinas užmokestis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 4 342,14 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 2 767,88 Eur suma neviršija šio dydžio ir yra būtina bei pagrįsta, todėl pareiškėjai priteistinas jos atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis).

Taigi pareiškėjai iš atsakovo iš viso priteistina 12 033,07 Eur (5 690,03 Eur + 807,28 Eur + 2 767,88 Eur + 2 767,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą netenkintini, nes sprendimas priimtas ne jo naudai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos G. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkį Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Priteisti pareiškėjai G. J. iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės 5 690,03 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti pareiškėjai G. J. iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės 6 343,04 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą ir bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė