- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eAS-346-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00612-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą “Kada tikrinta minima gatvė?”.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skundo reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausimo dalis “Kada tikrinta minima gatvė?“ ir, pareiškėjo teigimu, vilkinimas atsakyti į šį klausimą, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, taigi toks neveikimas negali būti skundo teismui dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p).
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra inicijavęs šešias administracines bylas dėl tariamo vilkinimo priimti administracinį aktą, t. y. atsakyti į pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kiekvienoje byloje reiškia reikalavimus atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, tačiau skundo pagrindas ir dalykas visose bylose yra tas pats – vilkinimas atsakyti į pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausime suformuluotus klausimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas, 2024 m. balandžio 10 d. Liteko VEP EPP priemonėmis inicijuodamas pirmąją administracinę bylą eI2-8867-743/2024, toje byloje pareiškė reikalavimą dėl vilkinimo priimti administracinį aktą pagal jo 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, todėl toje byloje spręstinas ginčas visa apimtimi dėl visų pareiškėjo keliamų klausimų. Priešingu atveju, ginčą skaidant į atskirus procesus pagal suformuluotus klausimus, yra pakankamas pagrindas vertinti jog pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.
Nustatęs minėtas aplinkybes teismas vertino, kad skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Teismo įsitikinimu, teisinio vertinimo nekeičia tai, kad administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas. Pripažinus, kad pareiškėjas tapatų skundo reikalavimą tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu reiškia vienoje anksčiau inicijuotoje byloje, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad yra sąlygos taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas prieštarautų tiek proceso ekonomiškumo, tiek proceso racionalumo principams.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. (atskirajame skunde nurodyta nutarties data “2024 m. balandžio 15 d.” laikytina rašymo apsirikimu) nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl skundų tapatumo ir tvirtina, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, t. y. pareiškėjas skunduose suformuluoja atskirą (individualų) savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką), todėl akivaizdu, kad šių skundų dalykai yra atskiri ir nors teismo nurodytose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai yra kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme. Be to, pareiškėjas remiasi LVAT praktika, pagal kurią teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai priimamas pareiškėjo skundas. Kai yra sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, byla dar nėra iškelta (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015). Pareiškėjo teigimu, teismo nurodomoje administracinėje byloje dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl laikoma, kad byla dar nėra iškelta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat konstatavęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje neturi būti sprendžiama dėl reikalavimų pagrįstumo, taip pat nesutinka, kad pareiškėjas inicijavo kelias tapačias bylas. Be to, pareiškėjo teigimu, byloje Nr. eI-8867-743/2024, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas, dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl laikoma, kad byla dar nėra iškelta ir nėra pagrindo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu atsisakymo priimti skundą pagrindu.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Pastebėtina, kad LVAT praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.
Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir aptartą teisinį reguliavimą bei jį plėtojančią LVAT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo), t. y. vilkinimo priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausimo, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę į teisminę viešojo administravimo subjekto veiksmų patikrą. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundo reikalavimai sukelia teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjo skunde nurodomas jo teisių pažeidimas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto neveikimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI2-8867-743/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą LVAT praktiką teismo žinioje byla gali būti tik po to, kai ji yra iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, t. y. šioje byloje skundžiamos Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjo skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 dar nebuvo išspręstas, t. y. šios administracinės bylos teismo žinioje nebuvo. Dėl šios priežasties, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. teismo žinioje nebuvo bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kita vertus, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bylų tapatumo. Vien tai, kad klausimai, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui, yra išdėstyti tame pačiame 2024 m. vasario 18 d. paklausime, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo dalykas ir pagrindas nagrinėjamoje byloje, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrinta minima gatvė?“ ir administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar turite duomenų, kas juos (akmenis) sudėjo?“ yra tapatūs (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-329-821/2024). Taigi, atsisakymas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu nepagrįstas ir dėl to, kad skundo dalykas ir pagrindas nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 nėra tapatūs.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi bylos neišnagrinėjus iš esmės ir nepriėmus baigiamojo teismo akto, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.