Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkį Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Potvarkis).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. K-96 buvo paskirta į Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. gegužės 17 d., iš šių pareigų buvo atleista Savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. K-82 nuo 2023 m. balandžio 25 d., kai pasibaigė 2019–2023 m. kadencijos Alytaus rajono savivaldybės tarybos įgaliojimai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą (kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai). Pareiškėja teigė, kad visą laiką, dirbdama Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigose, ji dirbo atsakingai, rūpestingai, kruopščiai ir profesionaliai, nebuvo gavusi jokių nusiskundimų ar pretenzijų dėl pareigų vykdymo, dėl jos nebuvo pradėtas nei vienas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėja pažymėjo, kad po jos atleidimo 2023 m. balandžio 25 d. iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų, ji nebestojo į valstybės tarnybą, neužėmė ir skundo surašymo metu neužima jokių valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) sudarė darbo sutartį Nr. DS-43, kurios pagrindu dirba Finansų ministerijoje (duomenys neskelbtini) pareigose, t. y. pareiškėja po 2023 m. balandžio 25 d. neturi valstybės tarnautojo statuso.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. K58-4, jog dėl pareiškėjos pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl šiame pranešime aprašyto tarnybinio nusižengimo, padaryto pareiškėjai einant Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėja paaiškino, kad po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, Alytaus rajono savivaldybės merė 2023 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“ (Potvarkis) pripažino, kad pareiškėja, ėjusi Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, Administracijos vidaus tvarkos taisyklių 23.2 ir 23.11 papunkčių, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus bei už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų (administruoti asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti savivaldybės turtą) netinkamą vykdymą (Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.4 ir 5.5 papunkčiai), Potvarkiu taip pat pavesta išsiųsti komisijos 2023 m. rugsėjo 26 d. motyvuotos išvados ir šio Potvarkio kopiją pareiškėjai, taip pat įstaigos, kurioje pareiškėja eina valstybės tarnautojos pareigas, t. y. Finansų ministerijos, vadovui ir Valstybės tarnautojų registrui.

4. Pareiškėjos vertinimu, Potvarkis yra neteisėtas, nepagrįstas ir privalo būti panaikintas dėl šių motyvų:

4.1. Potvarkis priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo. Po to, kai 2023 m. balandžio 25 d. pareiškėja buvo atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų, ji nebestojo į valstybės tarnybą, neužėmė ir neužima jokių valstybės tarnautojo pareigų, todėl neegzistuoja VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos priimti Potvarkį. Dėl šių priežasčių Potvarkis negalėjo būti priimtas, juo negalėjo būti pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir esamam jos darbdaviui negalėjo būti pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Be to, atsakovas negalėjo priimti Potvarkio, kaip teisės akto, remiantis ir atitinkamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

4.2. Vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, tęsiamas bei užbaigtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi pareiškėja iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų atleista 2023 m. balandžio 25 d., o tuo metu dėl jos nebuvo pradėtas joks tyrimas dėl tariamo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl atleisto iš tarnybos tarnautojo gali būti pradėtas, tęsiamas bei užbaigtas tik tuo atveju, jeigu tyrimo procedūros buvo pradėtos dar jam einant valstybės tarnautojo pareigas, o šiuos pareiškėjos argumentus patvirtina ir atsakovo veiksmai dėl kitų analogiškoje, kaip pareiškėja, padėtyje buvusių Administracijos tarnautojų, dėl kurių pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo nutraukti.

4.3. Priimant Potvarkį buvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti. Tarnybinis nusižengimas, dėl kurio atsakovas priėmė Potvarkį, neva buvo padarytas dar 2022 m. gruodžio mėnesį, o Potvarkis, priimtas 2023 m. spalio 16 d., todėl imperatyvaus ir naikinamojo 6 mėnesių termino praleidimas reiškia, jog Potvarkis yra neteisėtas, išimtinių atvejų, nustatytų VTĮ, kai tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, nėra. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2023 m. liepos 18 d. pateiktas paklausimas atsakovui nelaikytinas auditu, piniginių ar kitokių vertybių revizija (inventorizacija), tarnybiniu patikrinimu ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimu ir jo užbaigimu, ir išimtys iš VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų netaikytinos, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 3 punkto šeštąja pastraipa, turėjo atsisakyti pradėti tariamo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, o jį pradėjęs – nutraukti. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos ir kitos tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros taisyklės (pvz., tyrimą atlikusios komisijos šališkumas, pareiškėjai prašant jai nesuteikta susipažinti visa informacija, susijusi su tyrimu, tyrimas pratęstas neinformavus pareiškėjos, Savivaldybės meras neturėjo jokių tarnybinių įgaliojimų pareiškėjos atžvilgiu, kvestionuotina, ar sprendimą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pradėjimo, komisijos sudarymo ir sprendimą dėl pareiškėjos tariamo nusižengimo turėjo kompetenciją priimti būtent meras, o ne Savivaldybės taryba), todėl buvo pažeistos esminės pareiškėjos teisės, o tyrimas atliktas neobjektyviai, nevisapusiškai, tendencingai ir šališkai.

4.4. Pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių bei tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl Potvarkiu negalėjo būti pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą ir esamam pareiškėjos darbdaviui negalėjo būti pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pagal komisijos 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadą pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pripažintas dėl šių aplinkybių: pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbų pirkimo-pardavimo sutartį dėl Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių remonto darbų pirkimo Nr. SUT-687 (toliau – ir Sutartis 1), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gilmera“ atliko darbus (5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 m², kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu – 707,64 m²) objekte Lauko g., Žagarių k., Punios sen., Alytaus raj. sav. už 38 709,85 Eur su PVM sumą ir Administracija 2022 m. spalio 21 d. už juos sumokėjo pagal Sutartį 1. 2022 m. gruodžio 20 d. pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbų sutartį Nr. SUT-1309 (toliau – ir Sutartis 2) UAB „Gilmera“ pateikė apmokėjimui dokumentus už atliktus darbus objekte Lauko g., Žagarių k., Punios sen., Alytaus raj. sav. (kur atliktų darbų akte už 2022 m. gruodžio mėnesį nurodyta: „48. 5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą “ – 1 290 m², 27. Kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu“ – 707,64 m² “), suma 32 159, 86 Eur su PVM. Savivaldybė už šiuos darbus sumokėjo 2022 m. gruodžio 28 d., taigi buvo nustatyta, kad Administracija UAB „Gilmera“ už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis sumokėjo du kartus. Komisija 2023 m. rugsėjo 26 d. išvadose nurodė, kad pareiškėja pasirašė abi sutartis, pasirašė atliktų darbų aktus ir banke patvirtino mokėjimo pavedimus, todėl pareiškėja netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. nepatikrino, kad sąskaitą ir darbų atlikimo aktus jau buvo pasirašiusi pagal Sutartį 1, neužklausė Buhalterinės apskaitos skyriaus, ar už tokius pat atliktus darbus jau buvo atliktas mokėjimas, pasirašė naujus atliktų darbų aktus, dėl ko už tas pačias paslaugas tame pačiame objekte Administracija sumokėjo pagal dvi sutartis, dvi skirtingas sumas, t. y., būdama užsakovo atstovu pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2, pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigą administruoti asignavimus, Savivaldybės tarybos skirtus Administracijai. Pareiškėja pažymėjo, kad prieš jai pasirašant Sutartį 1 ir Sutartį 2 bei atliktų darbų aktus ir banke patvirtinant mokėjimų pavedimus, tam tikrų veiksmų ir (ar) dokumentų teisingumą pirmiausia patvirtindavo (vizuodavo) kiti įgalioti ir už tai atsakingi valstybės tarnautojai. Tiriant tariamą nusižengimą neatsižvelgta, kad 2022 m. gruodžio 20 d. UAB „Gilmera“ išrašytą sąskaitą pasirašė tik (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. L., UAB „Gilmera“ išduotą pažymą apie atliktų darbų vertę už 2022 m. gruodžio mėnesį pirmiausia pasirašė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. L., o surašytą atliktų darbų aktą už 2022 m. gruodžio mėnesį pirmiausia pasirašė tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. L., tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė I. M.. Pareiškėjos teigimu, situacija, dėl kurios priimtas Potvarkis, susiklostė ne dėl pareiškėjos neteisėtos veikos ir kaltės, o dėl už Sutarties 1 ir Sutarties 2 vykdymą atsakingų asmenų, kaip tai nustatyta sutartyse bei kituose Administracijos vidaus teisės aktuose, neteisėtos veikos ir kaltės (A. L. taip pat buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tyrimo metu šis asmuo pripažino, kad situacija susiklostė būtent dėl jo kaltės), todėl neegzistuoja ir priežastinis ryšys, nes jei už sutarčių vykdymą atsakingi asmenys būtų tinkamai vykdę savo funkcijas ir (arba) UAB „Gilmera“ nebūtų neteisingai išdavusi Administracijai su ginču susijusių dokumentų, aptariama situacija nebūtų susiklosčiusi.

4.5. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, tęsiamas ir užbaigtas remiantis diskriminaciniais motyvais, t. y. dėl pareiškėjos dalyvavimo politinėje partijoje, jos politinės veiklos ir (ar) kitų aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjos dalykinėmis savybėmis, nes pareiškėja naujoje kadencijoje išrinkta į Savivaldybės taryba, priklauso opozicijai, yra aktyvi Savivaldybės tarybos narė. Pareiškėjos teigimu, dėl kitų valstybės tarnautojų galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo nutraukti, nes neegzistavo VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos (jie nebuvo perkeliami į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje bei oficiali informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo gauta jiems neinant valstybės tarnautojo pareigų), o dėl pareiškėjos nepagrįstai ir neteisėtai priimtas Potvarkis.

5. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas) bei trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

6. Savivaldybė ir Administracija nurodė, kad Potvarkis nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes atsakovas atliko tik tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašė motyvuotą išvadą, siūlė Finansų ministerijai skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, bet jokios sankcijos pareiškėjai neskyrė, Potvarkiu buvo įformintas tik motyvuotos išvados išsiuntimas Finansų ministerijai. Atsakovas teigė, kad negalėjo žinoti, kokiu pagrindu pareiškėja dirba Finansų ministerijoje, ar ji yra valstybės tarnautoja, būtent Finansų ministerija, kaip dabartinis darbdavys, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo teisę priimti tam tikrus sprendimus, todėl teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne Potvarkis, kuriuo buvo tik pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, bet būtent Finansų ministerijos, kaip įstaigos, kurioje pareiškėja dirba, vadovo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (neskyrimo), jeigu toks sprendimas buvo (bus) priimtas. Atsakovas teigė, kad pareiškėja savo teiktuose dokumentuose nepateikė pasiaiškinimo, o tik prašė atitinkamų dokumentų, nenurodė, kad ją su Finansų ministerija sieja santykiai pagal darbo sutartį. Atsakovas nurodė, kad turėdamas informaciją iš STT, kuri nustatė atliktus neteisėtus veiksmus, pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, atliko aktyvius veiksmus, sudarė pareiškėjai galimybę pasiaiškinti, bei surašė motyvuotą išvadą, kurioje buvo nurodomas tik siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Potvarkis buvo priimtas siekiant diskriminuoti pareiškėją. Atsakovas nesutiko, kad turėjo būti taikomas 6 mėnesių senaties terminas skirti nuobaudą, nes Potvarkiu pareiškėjai jokia nuobauda neskirta, o motyvuotoje išvadoje yra nurodyta, jog nusižengimo paaiškėjimo data – 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo nusižengimo padarymo dienos 3 metai nepraėję, apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą sužinota 2023 m. liepos 18 d. gavus STT paklausimą Nr. 4-01-6053 dėl informacijos pateikimo, todėl teisės aktuose nustatyti terminai nuobaudai skirti nepažeisti, o būtent dėl STT veikimo, kurį galima vertinti kaip auditą ir (ar) patikrinimą, buvo sužinotos aplinkybės apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl šiai situacijai taikytinas 3 metų senaties terminas.

II.

7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjos G. J. skundą patenkino, t. y. panaikinti Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 16 d. potvarkį Nr. K2-292 „Dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą“, priteisė pareiškėjai 5 145,53 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės.

8. Teismas nustatė, kad Potvarkis priimtas vadovaujantis, be kita ko, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Alytaus rajono savivaldybės mero 2023 m. liepos 31 d. potvarkiu Nr. K2-176 „Dėl G. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 26 d. motyvuotą išvadą (toliau – ir Išvada), Potvarkyje nurodytais principais, įskaitant turinio prieš formą viršenybės principu, kuriuo remiantis tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, kuris buvo atleistas iš pareigų, tačiau dar nepasibaigus tarnybinių nuobaudų skyrimo terminams iš naujo buvo priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti pripažįstamas tinkamu atsakomybės subjektu.

9. Teismas nurodė, kad Potvarkiu pripažinta, jog G. J., ėjusi Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, Administracijos vidaus tvarkos taisyklių 23.2 ir 23.11 papunkčių, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus bei už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų (administruoti asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti savivaldybės turtą) netinkamą vykdymą (Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.4 ir 5.5 papunkčiai), taip pat Potvarkiu pavesta atitinkamiems asmenims išsiųsti Išvados, Potvarkio kopiją pareiškėjai, taip pat įstaigos, kurioje pareiškėja eina valstybės tarnautojos pareigas, t. y. Finansų ministerijos, vadovui ir Valstybės tarnautojų registrui.

10. Teismas iš Komisijos Išvados nustatė, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pripažintas dėl šių aplinkybių: 1) pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbų pirkimo-pardavimo sutartį dėl Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių remonto darbų pirkimo Nr. SUT-687 (Sutartis 1), UAB „Gilmera“ atliko darbus („48. 5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą – 1 290 m², 27. Kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu - 707,64 m²“) objekte Lauko g., Žagarių k., Punios sen., Alytaus raj. sav. už 38 709,85 Eur su PVM sumą ir Administracija 2022 m. spalio 21 d. už juos sumokėjo pagal Sutartį 1; 2) 2022 m. gruodžio 20 d. pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbų sutartį Nr. SUT-1309 (Sutartis 2) UAB „Gilmera“ pateikė apmokėjimui dokumentus už atliktus darbus objekte Lauko g., Žagarių k., Punios sen., Alytaus raj. sav. (kur atliktų darbų akte už 2022 m. gruodžio mėnesį nurodyta: „48. 5 cm storio ištisinės asfaltbetonio dangos paklojimas mechanizuotai, nuvalant ir apdorojant bitumine emulsija seną dangą“ – 1 290 m², 27. Kelkraščių profiliavimas, sutvirtinant juos 6 cm storio smėlio-žvyro mišiniu“ – 707,64 m² “), suma 32 159, 86 Eur su PVM. Savivaldybė už šiuos darbus sumokėjo 2022 m. gruodžio 28 d.

11. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog Savivaldybė UAB „Gilmera“ už tuos pačius darbus tame pačiame objekte pagal dvi skirtingas sutartis sumokėjo du kartus, pareiškėja pasirašė tiek Sutartį 1, tiek Sutartį 2, taip pat pasirašė atliktų darbų aktus ir banke patvirtino mokėjimo pavedimus, Komisijos vertinimu, pareiškėja netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. nepatikrino, kad sąskaitą ir darbų atlikimo aktus jau buvo pasirašiusi pagal Sutartį 1, neužklausė Buhalterinės apskaitos skyriaus, ar už tokius pat atliktus darbus jau buvo atliktas mokėjimas, pasirašė naujus atliktų darbų aktus, dėl ko už tas pačias paslaugas tame pačiame objekte Administracija sumokėjo pagal dvi sutartis, dvi skirtingas sumas, Komisijos vertinimu, būdama užsakovo atstovu pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2, pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigą administruoti asignavimus, Savivaldybės tarybos skirtus Administracijai.

12. Teismas, spręsdamas dėl Potvarkio kaip savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko, pažymėjo, kad Potvarkis yra priimtas vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o ginčo dėl to, kad pareiškėja nebuvo perkelta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir jokių valstybės tarnautojos pareigų neužima, nėra, todėl šiuo individualiu atveju susiklostė tokia situacija, kai ginčijamas Potvarkis, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, kuris, be kita ko, buvo perduotas Valstybės tarnautojų registrui, yra galutinis sprendimas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje. Teismas vertino, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, materialiniams bei karjeros valstybės tarnyboje interesams, kadangi duomenys apie Komisijos Išvadą bei Potvarkį, kuriais pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Aprašo 24 punktu, įrašomi į pareiškėjos asmens bylą ir pateikiami VTĮ 53 straipsnyje nurodytam registrui, be to, tarnybinio patikrinimo atlikimo faktai bei konstatuoti tarnybiniai nusižengimai gali daryti realią įtaką valstybės tarnautojo karjerai, kadangi padaryti tarnybiniai nusižengimai parodo (atskleidžia) tarnautojo gebėjimus, jo darbo kokybę, organizacinius gebėjimus ir pan.

13. Teismas nurodė, kad faktiškai galutiniu sprendimu, t. y. Potvarkiu, priimtu pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, konstatuotas faktas, jog pareiškėja, ėjusi Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė įvairių teisės aktų, tarp jų ir VPĮ ir kt., pažeidimus, toks pripažinimas, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, daro neigiamą įtaką pareiškėjos reputacijai, jos garbei bei orumui, atitinkamai gali neigiamai paveikti jos karjeros galimybes valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse, kur taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, karjeros kituose privačiuose ar viešuose subjektuose, kur taikomi kitokie su reputacija ir drausme susiję reikalavimai, ir (ar) politinės karjeros, kur yra svarbi reputacija, geras vardas bei įvaizdis ne tik formalia teisine prasme. Teismas konstatavo, kad Potvarkis (Išvada – Potvarkio sudedamoji (motyvuojamoji) dalis), pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, daro įtaką jos materialiniams teisiniams interesams ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

14. Teismas, spręsdamas dėl termino tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimui ir tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimui, vadovavosi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, šioje normoje įtvirtinti atvejai (išimtys), kuriems egzistuojant tarnybinės nuobaudos skyrimas galimas pasibaigus bendrajam 6 mėnesių terminui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant VTĮ 30 straipsnio 1 dalį (2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015) ir pažymėjo, kad atsakovas, nuspręsdamas netaikyti bendrojo 6 mėnesių termino, taikė vieną iš VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių – kai tarnybinis nusižengimas nustatomas kompetentingai institucijai atliekant patikrinimą.

15. Teismas nustatė, kad STT raštu Nr. 4-01-6053 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Administraciją dėl aplinkybių, susijusių su Administracijos vykdytu viešuoju pirkimu „Alytaus rajono kelių, gatvių, takų, šaligatvių ir aikštelių remonto darbai“ ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Savivaldybė UAB „Gilmera“ už tuos pačius darbus objekte Lauko g., Žagarių k., Punios sen., Alytaus r. sav., pagal dvi skirtingas sutartis sumokėjo du kartus. Teismas nurodė, kad atsižvelgęs į iš STT gautą informaciją, atsakovas sudarė Komisiją galbūt padarytam Administracijos (duomenys neskelbtini) G. J. tarnybiniam nusižengimui tirti. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog STT, kaip kompetentingai institucijai, atliekant aplinkybių tikrinimą dėl viešųjų pirkimų vykdymo Administracijoje ir nustačius galbūt padarytus pažeidimus dėl dvigubo apmokėjimo už tuos pačius darbus, atsirado įstatyminės sąlygos atsakovui pradėti tarnybinį patikrinimą, o sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir (ar) tarnybinės nuobaudos skyrimo, taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti.

16. Teismas vertino, kad pažeidimas buvo nustatytas kompetentingai institucijai (STT) vykdant viešųjų pirkimų patikrinimą, todėl atsakovas pagrįstai taikė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybinės nuobaudos taikymo termino išimtį ir, priešingai nei nurodo pareiškėja, 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuotinas nuo nusižengimo padarymo dienos, pažeistas nebuvo.

17. Teismas, spręsdamas dėl VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, kaip pagrindo priimti skundžiamą Potvarkį ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, pažymėjo, kad iš Potvarkio bei Išvados turinio matyti, jog atsakovas, pripažindamas pareiškėją padariusią tarnybinį nusižengimą ir siūlydama dabartiniam pareiškėjos darbdaviui (Finansų ministerijai) skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, vertino, kad pareiškėja yra perkelta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (šiuo atveju – Finansų ministerijoje).

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja, po to, kai 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų, nebuvo priimta į valstybės tarnybą, neužėmė ir teismo sprendimo priėmimo metu neužima jokių valstybės tarnautojo pareigų nei Administracijoje, nei Finansų ministerijoje, nei bet kokioje kitoje valstybės ir savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, t. y. pareiškėja po 2023 m. balandžio 25 d. nebeteko, nebeįgijo ir nebeturi valstybės tarnautojo statuso (VTĮ 2 str. 10 d.), tai patvirtina byloje esanti 2023 m. birželio 30 d. tarp pareiškėjos ir Finansų ministerijos sudaryta darbo sutartis Nr. DS-43, pagal kurią pareiškėja pradėjo dirbti 2023 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, t. y. pareiškėja įsidarbino sutartinių darbo teisinių santykių pagrindu, o ne valstybės tarnybos pagrindu.

19. Teismas vertino, kad ginčo atveju nebuvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos priimant skundžiamą Potvarkį: pareiškėja neatitiko ir neatitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos, jog atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, turėjo išsiaiškinti minėtas aplinkybes, o nustatęs, jog pareiškėja nebuvo perkelta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje bei nebeturi valstybės tarnautojo statuso, turėjo priimti sprendimą tarnybinio nusižengimo tyrimą nutraukti, nes pareiškėja neatitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos būtinos sąlygos.

21. Teismas konstatavo, kad Potvarkis, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo, prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktui – VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatai, todėl Potvarkis turi būti panaikintas, kaip neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

22. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo iš viso 6167,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 539,25 Eur (629,20 + 2 910,05) už susipažinimą su dokumentais ir skundo parengimą, 1 022,45 Eur už atskirojo skundo parengimą, 1 606,28 Eur (629,20 + 432,58 + 544,50) už susipažinimą su dokumentais (atsiliepimais), situacijos aptarimą, pasirengimą teismo posėdžiams, prašymų teismui parengimą.

23. Teismas netenkino prašymo priteisti 1 022,45 Eur išlaidų už atskirąjį skundą, nes, teismo vertinimu, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, taip pat iš dalies tenkino prašymą priteisti išlaidas už susipažinimą su dokumentais (atsiliepimu), situacijos aptarimą, pasirengimą posėdžiui, prašymo teismui dėl įrodymų prijungimo ir išreikalavimo parengimą. Teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir pareiškėjos naudai iš atsakovo Savivaldybės priteisė 5 145,53 Eur (3 539,25 + 1 606,28) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

III.

24. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjos skundą bei priteisti iš pareiškėjos tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Potvarkio keliamas teisines pasekmes bei Potvarkio daromą įtaką pareiškėjos teisiniams santykiams ir laikosi pozicijos, kad Potvarkyje buvo išimtinai siūlymas Finansų ministerijai dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo, o ne tarnybinės nuobaudos skyrimas, juo įformintas tik Išvados išsiuntimas Finansų ministerijai, todėl teismas Potvarkį nepagrįstai laikė skundžiamu dokumentu.

26. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas laikydamas Potvarkį sudedamąją Išvados dalimi dar ir dėl to, jog pareiškėja neskundė Išvados, o pats Potvarkis jokių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Atsakovas tvirtina, kad Potvarkis nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir nepriėmė jokio sprendimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tik atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašė motyvuotą Išvadą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog atsakovas siūlo Finansų ministerijai skirti tarnybinę nuobaudą, bet jokios sankcijos pats atsakovas pareiškėjai netaikė. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai praplėtė Potvarkio turinį, kuriame apskritai nenurodytas joks nuobaudos skyrimas pareiškėjai, teismas nevertino Potvarkio priskyrimo nei prie individualaus, nei prie norminio administracinio akto, kas sudaro pagrindą teigti, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pažeidė ABTĮ 147 straipsnį.

27. Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde nenurodė jokių teisinių pasekmių, kokias jai sukėlė Potvarkis, naikinti Potvarkį nėra pagrindo, nes jis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl individualių ir norminių aktų ir teigia, kad iš teismų praktikoje suformuotų požymių, akivaizdu, jog Potvarkis nepriskirtinas nei norminiam, nei individualiam administraciniam aktui, todėl teismas turėjo atmesti pareiškėjos skundą.

28. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Potvarkis yra galutinis sprendimas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje, teigia, jog teismas netinkamai taikė VTĮ 25 straipsnio 1 dalį, nes Potvarkiu pareiškėjai tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog net ir neskiriant tarnybinės nuobaudos pareiškėjai, tarnybinio nusižengimo konstatavimas gali turėti jai realią įtaką, nes duomenys apie Potvarkį, vadovaujantis Aprašo 24 punktu, įrašomi į pareiškėjos asmens bylą ir pateikiami VTĮ 53 straipsnyje nurodytam registrui. Atsakovas teigia, kad jokiame teisės akte nėra reglamentuota, jog būtų galima teigti prezumpcijas apie galimas pasekmes ateityje, ką teismas šiuo atveju padarė, nes pareiškėja niekaip neįrodė jokių pasekmių, jai kilusių dėl Potvarkio, o tai, kad Potvarkis bus pateikiamas Valstybės tarnautojų registrui, neįrodo pasekmių, nes Aprašo 24 punkte nurodyta, kad duomenys registrui teikiami daugeliu atvejų, įskaitant ir apie panaikintas nuobaudas, šiuo atveju būtų matyti, kad tarnybinė nuobauda jai nebuvo paskirta. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad apskritai Potvarkis įrašytas į Valstybės tarnautojų registrą, nes tarnybinė nuobauda nei buvo paskirta, nei panaikinta, nei išnykusi ir neatitinka ir Aprašo 24 punkto nuostatų.

30. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, kaip pagrindo priimti skundžiamą Potvarkį ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovas tvirtina, kad negalėjo žinoti kokiu pagrindu pareiškėja dirba Finansų ministerijoje (ar pagal darbo sutartį, ar kaip valstybės tarnautoja), o Potvarkyje suformuluotas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą patvirtina, kad būtent esamas darbdavys – Finansų ministerija, įvertinusi visas aplinkybes, turėjo teisę priimti tam tikrus sprendimus, taigi konkrečias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne Potvarkis, bet būtent Finansų ministerijos kaip įstaigos, kurioje pareiškėja dirba, vadovo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (neskyrimo), jeigu apskritai toks sprendimas buvo ar bus priimtas.

31. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu pareiškėja nepateikė paaiškinimo, o tik prašė atitinkamų dokumentų, nenurodė, jog ją su Finansų ministerija sieja sutartiniai darbo santykiai, o atsakovas, turėdamas informaciją iš STT, kuri nustatė atliktus neteisėtus veiksmus, pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, atliko aktyvius veiksmus, sudarė pareiškėjai galimybę pasiaiškinti, ir atsakovas savo veiksmais jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė.

32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, be kita ko, yra Savivaldybės tarybos narė, nors ir nepagrįstai teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo iš neva politinių paskatų, tačiau būtent būdama Savivaldybės tarybos nare, ji iš esmės yra ir tam tikra valstybės tarnautoja. Atsakovo teigimu, nors šiuo atveju formaliai išrinkimas nėra laikomas perkėlimu (VTĮ 34 str. 2 d. 1 p.), bet vadovaujantis VTĮ tikslais ir atsakomybės neišvengiamumo principu, galima spręsti, kad asmeniui, kuris padarė pažeidimą būdamas valstybės tarnautoju ir šiuo metu taip pat yra valstybės tarnautojas, patikrinimas gali būti atliekamas, taikant analogiją su perkėlimu, nes priešingu atveju, būtų paneigtas atsakomybės neišvengiamumo principas, o pareiškėja, būdama Savivaldybės tarybos nare, iš esmės yra valstybės tarnautoja savo turinio prasme.

33. Atsakovas teigia, kad teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad byloje pareiškėja iš esmės tik rengė skundą ir, susumavus vykusių teismo posėdžių laiką, 3 valandas dalyvavo teismo posėdžiuose, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai priteistos 5 145, 53 Eur bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, nes byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo aspektais, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Atsakovas pažymi, kad teismas iš dalies pritarė atsakovo pozicijai, dėl to, kad senaties terminas tyrimui atlikti nebuvo praleistas, todėl turi būti atsižvelgiama į pareiškėjos reikalavimų patenkinimo visumą proporcingai mažinant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, turi būti mažinamos bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su dokumentais (1 606 Eur), nes jos per didelės, nepagrįstai sulyginamos su dalyvavimu teismo posėdžiuose (1 757,12 Eur), kai iš esmės byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, o priteistos išlaidos už skundo parengimą (3 539,25 Eur) prilygsta maksimalioms rekomenduojamoms (5 000 Eur), ir yra per didelės, nes byla nebuvo sudėtinga, todėl jos mažintinos, be kita ko atsižvelgus į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

34. Pareiškėja G. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-45-1188/2024 pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai ginčijamas Potvarkis, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, kuris, be kita ko, buvo perduotas Valstybės tarnautojų registrui, yra galutinis sprendimas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje, ir joks kitoks sprendimas negali būti ir nebus priimtas, atitinkamai Potvarkis gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Potvarkis pažeidė ir pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes jis daro neigiamą įtaką pareiškėjos reputacijai, jos garbei bei orumui, atitinkamai gali neigiamai paveikti pareiškėjos karjeros galimybes ateityje. Pareiškėja pažymi, kad ir Aprašo 23 punktas nustato, jog sprendimai dėl pripažinimo, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, o Potvarkis yra galutinis faktinis administracinis sprendimas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo procedūroje. Pareiškėja teigia, kad atsakovas Potvarkiu pirmiausia pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir tik tuomet pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjos manymu, Potvarkis laikytinas administraciniu sprendimu, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, jis yra neteisėtas tiek dėl to, kad priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo, nes neegzistuoja VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, ir dėl to, kad atsakovas apskritai negalėjo priimti Potvarkio, kaip teisės akto, remiantis ir atitinkamomis Aprašo nuostatomis. Pareiškėja pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą valstybės tarnautojo atžvilgiu galima pradėti, jį tęsti ir atitinkamai atsakomybę galima taikyti jau nebedirbančiam valstybės tarnautojui tik tuo atveju, jeigu oficiali informacija apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo gauta dar šiam asmeniui einant valstybės tarnautojo pareigas, šiuo atveju pareiškėjos tariamo tarnybinio nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas ar tęsiamas ir privalėjo būti nutrauktas, tai patvirtina ir atsakovo veiksmai kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Pareiškėja nesutinka, kad ji kaip Savivaldybės tarybos narė, yra valstybės tarnautoja ar, jog ji buvo perkelta iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų į Savivaldybės tarybos nario pareigas, be to, atsakovas niekada nenurodė ir nemotyvavo, kad pareiškėja, kaip Savivaldybės tarybos narė, yra valstybės tarnautoja ar buvo perkelta į Savivaldybės tarybos nario pareigas, atitinkamai, priimant Potvarkį ir jį siunčiant tretiesiems asmenims, nenurodyta, kad jis siunčiamas ir Savivaldybės tarybai. Pareiškėja dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad byla yra netipinė, nėra paprasta ar nesudėtinga, tai patvirtina ir atsakovo veiksmai, nes būdamas viešojo administravimo subjektu ir turėdamas Teisės ir vidaus administravimo skyrių, jis kreipėsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į advokatus. Pareiškėja nurodo, kad nors teismas iš dalies pritarė atsakovo pozicijai dėl senaties termino taikymo atliekant tyrimą, tačiau pareiškėjos skundas buvo patenkintas visiškai, o ne iš dalies. Pareiškėja teigia, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ne per didelės atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir teiktų teisinių paslaugų pobūdį, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Potvarkis, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, priimtas be teisinio ir faktinio pagrindo, prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktui – VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatai, todėl Potvarkis naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

37. Pasisakydamas dėl VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, kaip pagrindo priimti skundžiamą Potvarkį ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Potvarkio bei Išvados turinio matyti, jog atsakovas, pripažindamas pareiškėją padariusią tarnybinį nusižengimą ir siūlydama dabartiniam pareiškėjos darbdaviui (Finansų ministerijai) skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, vertino, kad pareiškėja yra perkelta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (šiuo atveju – Finansų ministerijoje). Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja, po to, kai 2023 m. balandžio 25 d. buvo atleista iš Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų, nebuvo priimta į valstybės tarnybą, neužėmė ir teismo sprendimo priėmimo metu neužima jokių valstybės tarnautojo pareigų nei Administracijoje, nei Finansų ministerijoje, nei bet kokioje kitoje valstybės ir savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, t. y. pareiškėja po 2023 m. balandžio 25 d. nebeteko, nebeįgijo ir nebeturi valstybės tarnautojo statuso (VTĮ 2 str. 10 d.), tai patvirtina byloje esanti 2023 m. birželio 30 d. tarp pareiškėjos ir Finansų ministerijos sudaryta darbo sutartis Nr. DS-43, pagal kurią pareiškėja pradėjo dirbti 2023 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, t. y. pareiškėja įsidarbino sutartinių darbo teisinių santykių pagrindu, o ne valstybės tarnybos pagrindu.

38. Teismas vertino, kad ginčo atveju nebuvo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos priimant skundžiamą Potvarkį: pareiškėja neatitiko ir neatitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos, jog atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

39. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą Potvarkį taikydamas VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą tuo pačiu pažymi, jog remiantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.

40. VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas kvalifikuojamaisiais požymiais nuo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo skiriasi tik subjekto teisinės padėties ir subjektui (buvusiam valstybės tarnautojui) kylančių teisinių padarinių pobūdžio aspektais, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad pareiškėja atitinka VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintame teisiniame reguliavime nustatytas sąlygas byloje ginčijamas Potvarkis turėtų būti pakeistas taikant VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

41. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu išspręsti ginčą iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas, ginčo Potvarkį panaikindamas šios Nutarties 36–38 punktuose nurodytais pagrindais, nevertino kitų pareiškėjos skunde nurodytų Potvarkio nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str., 148 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.