- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1140-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00154-2023-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- „VIA Lietuva“, Širvintų rajono savivaldybės administracija, viešajai įstaigai „Senjorų diskoteka“, mažajai bendrijai „Domus Mille“, I. B., V. T., R. J., G. J., J. O., R. R., A. B., A. M., B. Š., D. Ž., E. G., J. R., V. M., V. L., V. S., O. B., MB"Domus Mille", "Senjorų diskoteka"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretiesiems suinteresuotiems asmenims – akcinei bendrovei „VIA Lietuva“, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai „Senjorų diskoteka“, mažajai bendrijai „Domus Mille“, I. B., V. T., R. J., G. J., J. O., R. R., A. B., A. M., A. B., B. Š., D. Ž., E. G., J. R., V. M., V. L., V. S., O. B.) dėl kelio servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (skundu), prašydamas panaikinti 0,05 ha ploto kelio servitutą su teisėmis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2.10-89-13560 (toliau – ir Sprendimas) žemės sklype (tarnaujantis daiktas), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Skunde pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimus, be kita ko, nurodė argumentus, kad minėtas servitutas yra nebūtinas, todėl naikintinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (CK 4.112 str. 5 d.).
Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. prašyme nurodė, jog šioje ginčo situacijoje terminas dėl reikalavimo panaikinti 0,05 ha ploto kelio servitutą su teisėmis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, nustatytą Sprendimu, nėra praleistas, kadangi dėl teisių gynimo pareiškėjas kreipėsi laiku ir tinkamai, tačiau jeigu teismui kiltų abejonių, prašo terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo teismų procesuose ydingų veiksmų ir neveikimo ir kitų reikšmingų aplinkybių).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Pateikdamas nuomonę dėl pareiškėjo 2025 m. lapkričio 17 d. prašymo, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti Tarnybos veiksmus ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl po gautų Tarnybos 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. liepos 28 d. atsakymų delsė kreiptis į administracinį teismą. Pareiškėjo ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams paduotas 2023 m. vasario 8 d., t. y. daugiau kaip 6 mėnesius praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys I. B., V. T., R. J., G. J., J. O., R. R., A. B., A. M., A. B., B. Š., D. Ž., E. G., J. R., V. M., V. L., V. S., O. B. 2025 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pasisakydami dėl pareiškėjo 2025 m. lapkričio 17 d. prašymo, teigė, kad prašymas skundo terminui atnaujinti grindžiamas išskirtinai subjektyvaus pobūdžio argumentais, nesudarančiais pagrindo termino atnaujinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „VIA Lietuva“, byloje pateikė išvadą, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo byloje, todėl prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Širvintų rajono savivaldybės administracija taip pat prašė pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkinti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O. iš pareiškėjo 6 233,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutartyje Nr. T-27/2025 pateiktą išaiškinimą dėl ginčo priskirtinumo administraciniams teismams, sprendė, kad reikalavimui panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą taikomi ABTĮ nustatyti skundo padavimo terminai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad toks terminas užtikrina teisinių santykių stabilumą ir kitų asmenų, įgijusių teises administracinio akto pagrindu, teisinį saugumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju būtų pagrindas netaikyti šio termino.
III.
Pareiškėjas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, išsamiai paaiškindamas visą teisminio proceso eigą, tvirtina, kad bylos ginčo dalykas yra per pareiškėjo Žemės sklypą nustatyto kelio servituto panaikinimas pagal CK ketvirtosios knygos VII skyriaus normas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas servituto būtinumą iš esmės grindžia tik tuo, kad šalia esančių namų gyventojai turėtų dar vieną, galbūt patogesnę galimybę pasiekti jiems priklausančius pagalbinius statinius. Taip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų interesui naudotis papildomu keliu per privačią nuosavybę teikiama pirmenybė prieš Žemės sklypo savininko teisę nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CK nuostatas teismas tokiu atveju sprendžia ginčą tarp aiškiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų ir turi įsitikinti, ar servitutas būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neįsigilino į jo reikalavimų prigimtį ir pagrindus bei faktines ginčo aplinkybes, todėl klaidingai nusprendė, kad pareiškėjas ginčija Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokio reikalavimo teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Tarnyba pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, ir mano, kad teismas tinkamai įvertino skundo dalyką, pagrindą bei jame išdėstytus argumentus.
Tarnybos teigimu, pareiškėjo argumentai, kad apie Žemės sklypui nustatytą kelio servitutą ir savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2021 m., rodo, jog pareiškėjas siekia ginčyti patį administracinį sprendimą, kuriuo nustatytas servitutas.
Tarnyba taip pat laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, būdamas Žemės sklypo (tarnaujančio daikto) savininku pareiškė reikalavimus ne viešpataujančio daikto (kelio) savininkei Širvintų rajono savivaldybei, besirūpinančiai Širvintų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų interesais naudotis kelių, o institucijai (Nacionalinei žemės tarnybai), turinčiai teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalį priimti sprendimą dėl servituto pabaigos, kai tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininko nėra ginčo, suponuoja išvadą, kad faktiškai pareiškėjas skundą kildino iš Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo arba iš Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2022 m. liepos 28 d. rašte Nr. 44SD-2420-(14.44.136.) pateikto neigiamo atsakymo, kurių abiejų apskundimo terminus buvo praleidęs.
Tarnyba nurodo, kad servituto pasibaigimui ir jo panaikinimui administraciniu aktu būtinas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų susitarimas. Esant tokiam susitarimui, viešojo administravimo subjektas priima sprendimą pagal jam įstatymu suteiktą kompetenciją ir neturi diskrecijos peržengti jos ribų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą.
Širvintų rajono savivaldybės administracija teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą, nustatęs visas šiai normai taikyti būtinas sąlygas, t. y., kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjas nepateikė objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių ir nebuvo teisinio pagrindo terminą atnaujinti.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas dėl 2009 m. birželio 17 d. Sprendimu nustatyto servituto panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2023 m. vasario 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ nustatytą terminą. Taigi iš byloje esančių faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises faktą ir tinkamai pritaikė skundo padavimo senaties terminą, kurio taip pat pagrįstai neatnaujino, kadangi nustatė daugiau 10 metų termino praleidimą.
Širvintų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios pateisintų tokio ilgo termino praleidimą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su servituto egzistavimu ar mano, kad servitutas nebėra reikalingas, nesudaro pagrindo ignoruoti ABTĮ nustatytų terminų bei teisinių santykių stabilumo principą.
Širvintų rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo teisinį išsilavinimą turinčius atstovus – advokatus, kuriems teisės aktuose įtvirtinti kreipimosi į teismą terminai turėjo būti žinomi. Šiuo atveju nei pats pareiškėjas, nei jį atstovę advokatai, byloje nepateikė svarių ir pagrįstų argumentų, kodėl buvo kreiptasi į teismą praleidus skundo padavimo teismui terminus.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos teigimu, pareiškėjo argumentai, kad ginčas yra išimtinai civilinis ir grindžiamas CK 4.130 straipsnio nuostatomis dėl servituto pabaigos išnykus jo būtinumui, nepaneigia aplinkybės, kad servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, todėl jo panaikinimas tiesiogiai susijęs su individualaus administracinio akto galiojimu ir jo sukeltomis teisinėmis pasekmėmis. Specialioji teisėjų kolegija aiškiai konstatavo, kad tokio pobūdžio ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai. Todėl pareiškėjas negali, remdamasis vien civilinės teisės normomis, eliminuoti ABTĮ nustatytų procesinių reikalavimų, įskaitant skundo padavimo terminus. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas iš esmės neribotą laiką ginčyti administracinius aktus, formaliai pasirenkant civilinės teisės institutų taikymą, ir paneigtų teisinių santykių stabilumo principą.
Anot Širvintų rajono savivaldybės administracijos, pats pareiškėjas ilgą laiką neginčijo nei servituto nustatymo, nei jo įregistravimo fakto. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyvių veiksmų dėl servituto panaikinimo ėmėsi tik praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo servituto nustatymo bei beveik devyneriems metams nuo žemės sklypo įsigijimo. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo turi pareigą savo teises ginti aktyviai, rūpestingai ir per protingą terminą. Procesinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu, kuris paneigtų teisinį tikrumą bei sukurtų neapibrėžtumą kitiems teisinių santykių dalyviams.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys I. B., V. T., R. J., G. J., J. O., R. R., A. B., A. M., A. B., D. Ž., E. G., J. R., V. M., V. L., V. S. (toliau – ir Tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių iškilusį ginčą ir tinkamai pritaikė šiam ginčui aktualias termino praleidimą ir jo (ne)atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tretieji suinteresuoti asmenys akcentavo, kad byloje šiuo metu yra nagrinėjamas tik vienas skundo (ieškinio) reikalavimas – dėl kelio servituto Žemės sklype panaikinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl Specialiojo plano dalies panaikinimo, priimdamas tik ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto panaikinimo. Atskirajame skunde pareiškėjas pakartotinai kelia klausimą dėl ginčo teisinio kvalifikavimo, nors šis klausimas jau yra išspręstas tiek įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-271-624/2023, tiek Specialiosios kolegijos nutartimi. Byloje yra taikomos ABTĮ nuostatos, įskaitant šiame įstatyme nustatytus sprendimų apskundimo terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pareiškėjas neįrodinėja, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, o teigia, kad ABTĮ numatyti apskundimo terminai nagrinėjamam ginčui iš viso nėra taikomi. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas nustatytu laiku neapskundė ne tik 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo, bet ir Tarnybos 2022 m. liepos 28 d. sprendimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2023 m. vasario 8 d., t. y. ženkliai praleidęs Tarnybos 2022 m. liepos 28 d. sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjas turėjo galimybę tiek raštiškai, tiek žodžiu teismo posėdžio metu nurodyti argumentus, patvirtinančius svarbias priežastis, lėmusias termino praleidimą, tačiau jų nenurodė. Pateiktas prašymas dėl skundo termino atnaujinimo yra abstraktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta, nes yra praleistas terminas skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dėl servituto panaikinimo, nustatęs, kad pareiškėjas reikalavimą panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą pateikė praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą ir nenurodė pagrindo jo netaikyti.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti nagrinėti iš naujo. Jo teigimu, teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką. Pareiškėjas akcentuoja, kad ieškinyje (skunde) neprašė panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Sprendimo. Pareiškėjas prašo pagal CK nuostatas panaikinti per jo Žemės sklypą nustatytą servitutą, nes šis nėra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti ir nepagrįstai varžo jo nuosavybės teisę.
Taigi pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas klaidingai nustatė ginčo dalyką, laikydamas, jog pareiškėjas siekia panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Sprendimą, kuriuo nustatytas servitutas, todėl nepagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).
CK 4.130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti servitutų pabaigos pagrindai: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (šiuo metu – 22 straipsnio 9 dalyje) nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti bylą pagrįstumo būtina atriboti administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas, teisėtumo ginčijimą nuo reikalavimo dėl servituto pabaigos, atsiradus įstatyme nustatytiems pagrindams. Šių reikalavimų faktinis pagrindas ir teisminės gynybos sąlygos skiriasi. Pirmuoju atveju vertinamas servituto nustatymo teisėtumas, antruoju – ar egzistuoja pagrindas užbaigti nustatytą servituto teisinį santykį.
CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad servitutas baigiasi išnykus jo būtinumui. Šį pagrindą detalizuoja CK 4.135 straipsnis. Pagal jo 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, servitutas baigiasi šių daiktų savininkų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Taigi šiuo pagrindu sprendžiama dėl po servituto nustatymo pasikeitusių aplinkybių ir jų reikšmės tolesniam nuosavybės teisės ribojimui.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytas servituto panaikinimas nėra savaime tapatus pirminio servitutą nustačiusio administracinio akto panaikinimui dėl neteisėtumo. Institucija (nagrinėjamu atveju atsakovas) gali spręsti ir dėl teisėtai nustatyto servituto pabaigos, vėliau atsiradus atitinkamam CK nustatytam pagrindui.
Šių normų sisteminis aiškinimas nepaneigia skirtingų servituto pabaigos klausimo sprendimo būdų. Kai tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkai yra aiškiai identifikuoti, jie gali susitarti dėl servituto pabaigos. Administracinėje servituto panaikinimo procedūroje toks susitarimas yra teisinė prielaida kompetentingai institucijai priimti sprendimą; savininkams nesusitarus, susitarimą gali atstoti teismo sprendimas dėl servituto pabaigos. Institucijai suteikta kompetencija savaime nesuteikia jai teisės pakeisti savininkų susitarimą savo nuožiūra išsprendus jų privatų ginčą.
CK 4.135 straipsnio 2 dalis taip pat sudaro pagrindą tarnaujančiojo daikto savininkui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kai ginčas dėl servituto pabaigos kyla tarp konkrečių privačių daiktų savininkų ir vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Vien aplinkybė, kad servitutas nustatytas administraciniu aktu, tokios teisminės gynybos galimybės savaime nepašalina. Tokiu atveju reikalavimas nukreipiamas į viešpataujančiojo daikto savininką, kurio daiktinei teisei turėtų įtakos servituto pabaiga, o institucijos dalyvavimo procese poreikis ir statusas nustatomi pagal konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-827-413/2026).
Be to, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1163-580/2025, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, pasibaigusiu pažymėta, kad reiškiant reikalavimą dėl servituto pasibaigimo ar pakeitimo nereikalaujama nuginčyti sprendimo arba susitarimo, kuriuo servitutas nustatytas. Todėl pirminio administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas savaime nepaneigtų teisės prašyti spręsti dėl servituto pabaigos, remiantis vėliau atsiradusiais pagrindais.
Kitokia teisių gynimo tvarka taikytina, kai servitutas skirtas neapibrėžtam naudotojų ratui, viešpataujančiųjų daiktų savininkų neįmanoma individualizuoti ir dėl servituto pabaigos spręstina vykdant viešojo administravimo funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-344-415/2019 išaiškino, kad tokioje situacijoje Nacionalinė žemės tarnyba pagal tarnaujančiojo daikto savininko prašymą turi atlikti administracinę procedūrą, nustatyti faktinių ir teisinių servituto panaikinimo pagrindų buvimą ir priimti sprendimą, kuris gali būti ginčijamas administraciniame teisme. Minėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo.
Nurodytiems teisių gynimo būdams taikytinos procesinės sąlygos turi būti vertinamos atskirai. Ginčijant pirminį administracinį aktą, taikomi ABTĮ nustatyti jo apskundimo ir praleisto termino atnaujinimo reikalavimai. Ginčijant vėlesnį institucijos atsisakymą panaikinti servitutą, apskundimo terminas siejamas su šio atsisakymo įteikimu suinteresuotam asmeniui. Savarankiškam asmenų ginčui dėl servituto pabaigos pirminio administracinio akto apskundimo terminai automatiškai neturėtų būti perkeliami.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ieškinyje (skunde) prašė panaikinti 0,05 ha ploto kelio servitutą su teisėmis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, nustatytą 2009 m. birželio 17 d. Sprendimu, žemės sklype (tarnaujantis daiktas), (duomenys neskelbtini). Atsakovais byloje nurodė Nacionalinę žemės tarnybą ir Širvintų rajono savivaldybės administraciją. Vėliau trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti fiziniai asmenys, turintys materialinį interesą dėl servituto. Pareiškėjas ieškinyje nurodė, kad reiškia ieškinį CK 4.112 straipsnio 5 dalies pagrindu ir, kad egzistuoja CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 4.135 bei 4.136 straipsniuose įtvirtinti pagrindai panaikinti servitutą. Grįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad yra išnykusi būtinybė naudotis servitutu, kadangi juo nesinaudojama daugiau nei 10 metų. Anot pareiškėjo, kiti suinteresuoti asmenys naudojasi lygiagrečiai einančiu keliu.
Specialioji teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-27/2025 būtent taip suformuluotą ginčą priskyrė administraciniam teismui.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgdamas į tai, kaip nagrinėjamu atveju suformuluotas pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti servitutą, nustatytą 2009 m. birželio 17 d. Sprendimu, – pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis terminas nebūtų taikomas sprendžiant dėl servituto pasibaigimo CK nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti ir Tarnybos 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. liepos 28 d. raštus, kuriais iš esmės buvo atsisakyta panaikinti servitutą, nes juose konstatuota, kad nustatytos aplinkybės nepagrindžia, jog išnyko servituto būtinumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, aiškiai nurodant pasirinktą teisių gynimo būdą, pirmiausia tenka pareiškėjui, juolab kai jam atstovauja profesionalus teisininkas. Teismo pareiga būti aktyviam nepanaikina šios pareiškėjo procesinės pareigos ir neįpareigoja teismo pačiam parinkti pareiškėjui kitą savarankišką teisių gynimo būdą. Jeigu pareiškėjas siekia apginti savo teises kitu būdu (pvz. inicijuoti procesą dėl servituto pasibaigimo), jis turi atitinkamai patikslinti skundo/ieškinio reikalavimą ir nurodyti jį pagrindžiančias aplinkybes.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Papildomai pažymėtina, kad tokia procesinė bylos baigtis neužkerta kelio pareiškėjui siekti servituto pabaigos dėl vėliau išnykusio jo būtinumo, tinkamai suformulavus reikalavimą, nurodžius tinkamas proceso šalis ir laikantis konkrečiam teisių gynybos būdui taikomos procedūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.