Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintame skunde teismo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti administracinį aktą dėl kelio servituto – teisės važiuoti transportu, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, taip pat paliekant servitutinę teisę kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu, nustatyto Lazdijų rajono valdybos 1993 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 109-V (toliau – ir Potvarkis) (5 punktas) ir pakeisto NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-321 (toliau – ir Sprendimas), pareiškėjai J. S. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), panaikinimo.

2. Pareiškėja ir jos atstovas skundą grindė šiais argumentais ir teismo posėdyje nurodė:

2.1. priimant Potvarkį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,29 ha žemės sklypo plotą A. S. (jos turto paveldėtoja pagal testamentą yra pareiškėja), kartu buvo nustatytas kelio servitutas. NŽT Sprendimu servituto plotas iš 0,20 ha buvo sumažintas (patikslintas) į 0,0818 ha. Pareiškėja, manydama, kad po servituto nustatymo išnyko jo pagrindai ir siekdama, kad servitutas būtų panaikintas, 2015 m. liepos mėnesį nuvyko į NŽT Lazdijų skyrių ir paprašė spręsti dėl kelio servituto pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemėje panaikinimo;

2.2. NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojai atliko konkrečius veiksmus sprendžiant dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo. 2016 m. vasario 11 d. buvo patikrintas kelias vietoje, o 2016 m. vasario 15 d. pareiškėja gavo NŽT Lazdijų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. pranešimą Nr. 4SD-769-(14.4.104.), kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centriniame duomenų banke yra įregistruoti klaidingi Sklypo duomenys. Sklypo skiltyje „kitos daiktinės teisės“ nurodytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Servitutinės teisės aprašyme nurodytas šios teisės naudotoju žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono valdybos Potvarkiu Sklype paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad NŽT Lazdijų skyrius 2016 m. vasario 11 d. pateikė prašymą ištaisyti kadastro duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas);

2.3. 2016 m. kovo 1 d. iš NTR centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. 59/100, pareiškėja sužinojo apie 0,0818 ha naujo turinio kelio servitutą jai priklausančiame Sklype, kuriuo paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu ir kad šis įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 22 d.;

2.4. atsakovo darbuotojų veiksmai neginčytinai įrodo, kad atsakovas ne tik atsisakė panaikinti kelio servitutą, bet ir atliko konkrečius veiksmus patikslinant nustatyto servituto turinį, tačiau individualus administracinis aktas dėl atsisakymo panaikinti servitutą nebuvo priimtas, todėl pareiškėja skundžia atsakovo neveikimą – vengimą spręsti nustatyto kelio servituto panaikinimą. Vykdydami viešąjį administravimą žemės teisinių santykių srityje, susijusį su servituto nustatymu ir jo panaikinimu, atsakovo darbuotojai pirmiausia turėjo įvertinti teisinius pagrindus servitutui panaikinti, o nustatę jų buvimą, priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo, tačiau to neatliko, todėl ginčas iš esmės turi būti sprendžiamas teisme;

2.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi Civilinio kodekso numatytais pagrindais. Ši įstatyminė nuostata suponavo atsakovui pareigą įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyto pagrindo nustatytą kelio servitutą per pareiškėjos žemės sklypą panaikinti, tačiau atsakovo darbuotojai ne tik kad neįvertino su servituto panaikinimu susijusių faktinių aplinkybių, bet savo konkrečiais veiksmais, prašydami patikslinti įrašus viešajame registre, išreiškė nuomonę, jog kelio servitutui panaikinti teisinių pagrindų nėra. Tokia neveikimo (servituto nepanaikinimo) motyvacija yra neteisėta ir nepagrįsta. Konkrečiu atveju egzistuoja CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatytas servituto pasibaigimo teisinis pagrindas, t. y. aplinkybės (istorinės ir teisinės sąlygos) pasikeitė taip, kad kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) nebėra būtinas viešpataujančiam daiktui naudoti;

2.6. priimant Potvarkį, pravažiavimas realiai egzistavo, tai buvo pateisinama okupacijos metu buvusiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis (privatinės nuosavybės nebuvimu, transporto ir susisiekimo kelių infrastruktūros neišvystymu ir t. t.), tačiau, praėjus daugiau nei dvidešimt trejiems metams po kelio servituto nustatymo, servituto būtinumas išnyko;

2.7. servitutinis kelias per pareiškėjos sklypą remiasi į du kelius (gatves) — Liepų ir Leipalingio, t. y. juo galima sutrumpinti kelią važiuojantiems šiomis gatvėmis, tačiau kelio servitutas netarnauja viešpataujančiam daiktui, t. y. trečiųjų suinteresuotų asmenų turto valdymui. Tokia teisinė situacija neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi kelio servituto paskirtis – užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Nesant viešpataujančio daikto, o tik esant neapibrėžtam ir abstrakčiam poreikiui, servituto egzistavimui nėra objektyvių teisinių pagrindų. Tretieji suinteresuoti asmenys į jiems priklausančius žemės sklypus patenka ne kelio servitutu per pareiškėjai nuosavybės priklausančią žemę, o iš Liepų gatvės, todėl objektyvaus servituto poreikio šių asmenų turtui (viešpataujantiems daiktams) valdyti nėra. Tretieji suinteresuoti asmenys nuolatos negyvena jiems priklausančiose namų valdose, o servitutiniu keliu naudojasi retai ir tą daro iš esmės tik trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., todėl ir faktinė padėtis nesuponuoja kelio servituto būtinybės. Trečiųjų suinteresuotų asmenų norai, kad kelio servitutas būtų paliktas vien tam, jog vasaros metu jie galėtų sutrumpinti kelią prie ežero, neturėtų būti iškeliami aukščiau pareiškėjos nuosavybės teisės, nes tai akivaizdžiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įvirtintus nuosavybės neliečiamumo, interesų proporcingumo principus;

2.8. kelio servituto nepanaikinimas, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, riboja pareiškėjos teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu racionaliai ir pagal tikslinę paskirtį – ūkinei veiklai vykdyti, kelia socialinę nesantaiką. Jeigu atsakovas mano, jog kelio servitutas būtinas visuomenės poreikiams tenkinti (sutrumpinti kelią iš Liepų gatvės į Leipalingio gatvę ir atvirkščiai), tai gali inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams tenkinti (keliui įrengti) įstatymo nustatyta tvarka, o ne reikalauti neatlygintinai leisti naudotis privačiu daiktu, tuo pačiu apribojant daikto savininko nuosavybės teises.