- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eA-1496-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00631-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2025 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 10SD-1619 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimą (toliau – ir Pareiškimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad.
Tarnybos skyrius 2023 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. VVTAIT-ANT_N-1484-2023, kuriuo patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepakankamai motyvavo vaikus dalyvauti iš anksto suplanuotame 2023 m. birželio 17 d. susitikime su vaikų tėvu ir psichologu, nesudarė galimybės vaikų tėvui susitikti su vaikais, taip pat nesilaikė bendravimo tvarkos, patvirtintos Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020, nes nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. nebuvo sudaryta galimybė tėvui netrukdomai bendrauti su vaikais telefonu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį. Pareiškėja apskundė šį nutarimą, tebevyksta teisminis nagrinėjimas.
Minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2025 m. kovo 18 d. pareiškėja gavo Tarnybos skyriaus šaukimą Nr. 10ANN-43, kuriame nurodyta, kad pareiškėja įtariama padariusi administracinį nusižengimą, kurį nagrinės vyr. specialistė I. G.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025 kovo 25 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo byla ir pasidaryti bylos kopiją. 2025 m. balandžio 14 d. pareiškėja paprašė Tarnybos skyriaus atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir nagrinėjimą skirti po susipažinimo su bylos medžiaga. Pareiškėja gavo 2025 m. balandžio 9 d. institucijos raštą Nr. 10SD-1065, kuriame nurodoma, jog atvykus į skyrių, bus leidžiama susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, tačiau kopijos nebus galima pasidaryti.
Pareiškėja 2025 m. gegužės 13 d. su pareiškimu kreipėsi į Tarnybos vadovę I. S. dėl specialistės I. G. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo Nr. 10ANN-43 nagrinėjimo ir gavo Sprendimą, kuriame nurodoma, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nušalinti Skyriaus specialistę nuo administracinės teisenos nagrinėjimo. Sprendimą pasirašė skyriaus vedėja L. K., rašto rengėjas D. J., t. y. tas pats asmuo, kuris lygiagrečiai dalyvauja abiejose administracinio nusižengimo tyrimo teisenose, ir tikėtina, kad šio asmens iniciatyva Tarnyba kreipėsi į Prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Pareiškėja pareiškime dėl specialistės I. G. nusišalinimo nurodė, kad ši specialistė priėmė 2023 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANT_N-1484-2023, kuriuo patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Baigiamųjų kalbų metu ši specialistė nurodė, kad nevertina psichologės išvadų, nes jai yra mokama, t. y. darė prielaidą, kad psichologė yra šališka. Administracinėje byloje Nr. II-69-670/2025 specialistė atstovauja institucijos interesus, o specialistės paaiškinimai kelia abejones dėl jos pačios šališkumo. Ši specialistė dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-13-714/2025, kurioje nurodė, kad pareiškėjos veiksmai, vaikus vežant pas medikus laikytini netinkamais ir pažeidžiančiais vaikų interesus, kaip rizikos veiksnys. Tačiau vaikų tėvo elgesys, grasinant pareiškėjai perpjauti gerklę, nebuvo vertinamas neigiamai. Pareiškėja nurodė, kad minėtos specialistės iniciatyva pradėtas tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau skundžiamame sprendime tik nurodoma, kad kreipėsi specialistas, neįvardinant vardo ir pavardės, todėl tikėtina, kad specialistas buvo D. J., t. y. tarnautojas, kuris sprendė klausimą dėl I. G. nušalinimo.
Pareiškėja akcentavo, kad jai ne pirmą kartą ribojama teisė pasidaryti administracinio nusižengimo bylos kopiją, todėl pareiškėja turi gebėti atsiminti visą bylos medžiagą.
Sprendime nurodoma, kad atsisakoma nušalinti I. G. nuo administracinio nusižengimo tyrimo. Sprendime nurodoma, kad išanalizuoti Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruoti dokumentai, tačiau pareiškėja jų nemato. Sprendime nenurodoma, kad pareiškime nebuvo vadovautasi teisiniu reglamentavimu bei nenurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 ir 60 straipsnių pagrindai. Įstatyme nėra numatyta, kad tarnautojas (D. J.) būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl savo kolegės. Jis turėjo nusišalinti nuo kolegės nušalinimo nagrinėjimo. Be to, pareiškėja prašė neperduoti prašymo dėl nušalinimo nagrinėti Tarnybos vedėjai, tačiau Sprendime nenurodyta, kodėl atsisakyta tenkinti šį pareiškėjos prašymą.
Specialistės I. G. išankstinės nuomonės apie pareiškėją turėjimas fiksuojamas jos baigiamojoje kalboje teisminio proceso metu (2024 m. lapkričio 4 d. garso įrašas). Ši specialistė nurodė, kad nevertina pareiškėjo psichologės išvadų, nes jai mokama už paslaugas, taip pat, kad įžvelgė vaikų motinos (pareiškėjos) neveikimą vaikų interesais, neužtikrinant bendravimo, kad įžvelgia pareiškėjos emocinį smurtą.
Pareiškėja socialinėje erdvėje „Facebook“ savo profilio paskyroje pasidalino filmuotu vaizdo įrašu, kuriame pasakojama apie D. J. atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą. D. J. nėra pareiškėjos draugų sąraše, tačiau jis ant pareiškėjos įrašo uždėjo besijuokiančią emociją. Todėl jo veiksmai taip pat negali būti suderinami su nešališkumo principo tinkamu įgyvendinimu.
Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjos išsakytų argumentų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo netenkinti.
Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjos skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėja 2025 m. balandžio 17 d. gavo Tarnybos 2025 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 10SD-1065, jog atvykus bus leidžiama susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, tačiau iš atsakymo turinio akivaizdu, kad bylos kopijos nebus galima pasidaryti, nes teisės aktai nenumato tokios teisės, kaip administracinio nusižengimo kopijos darymas. Nei pareiškėja, nei jos atstovas neatvyko susipažinti su administracinės bylos medžiaga.
Vyr. specialistė I. G. 2025 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10TSD-456 nurodė, kad nei pareiškėjos, nei vaikų tėvo, nei jų atstovų asmeniškai nepažįsta, nei vienas iš jų nėra jai artimas asmuo. Su paminėtas asmenimis yra bendravusi tik vykdydama tiesiogines savo darbines funkcijas ir neturi asmeninio intereso.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Priėmus sprendimą administracinėje teisenoje, pareiškėja turi teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės tarnautojo nusišalinimą nuo sprendimų priėmimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuota, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai yra pažeistos šio asmens teisės, arba asmens, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę (1 p.); tarp pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai pažeistos tokio asmens teisės, yra tiesioginio pavaldumo santykiai (2 p.); pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (3 p.). Nebuvo pagrindo nušalinti Tarnybos skyriaus vyr. specialistę I. G. nuo nagrinėjimo administracinės teisenos I. R. atžvilgiu.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos I. R. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Skyriuje buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. 2025 m. sausio 24 d. nutarimas dėl skundo netenkinimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-141297-24 (toliau – Nutarimas). Skyriaus pateiktas 2025 m. sausio 9 d. skundas dėl minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. 10SD-85 nebuvo patenkintas, tačiau Nutarime vyresnysis prokuroras pripažino, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo padarytas procesinis pažeidimas, kadangi BPK 214 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nutarime vyresnysis prokuroras nurodė, kad minėtas procesinis pažeidimas, jog prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, neperdavė medžiagos spręsti I. R. atsakomybės klausimo ANK nustatyta tvarka, ištaisytinas aukštesniojo prokuroro nutarimu. Minėtu Nutarimu vyresnysis prokuroras nutarė ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Tarnybos Skyriui spręsti I. R. atsakomybės klausimą ANK nustatyta tvarka ir apie priimtą sprendimą informuoti prokurorą (2025 m. sausio 27 d. Nr. 10GD-553).
Vykdant vyresniojo prokuroro Nutarimo įpareigojimą spręsti I. R. administracinės atsakomybės klausimą, buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. I. R. buvo išsiųstas šaukimas Nr. 10ANN-43, kuriuo ji buvo kviečiama 2025 m. balandžio 15 d. 14.00 val. atvykti į Skyrių.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti institucijos priimtą sprendimą (byla nagrinėjama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, administracinės bylos Nr. 11-69-670/2025).
Skyriuje 2025 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu gautas I. R. advokato P. O. 2025 m. kovo 25 d. prašymas dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasidaryti bylos kopiją. Prašyme buvo nurodyta, kad advokatas atstovaus I. R., pateikta atstovavimo sutarties kopija bei prašoma leisti susipažinti su Skyriuje vykdomo administracinio nusižengimo tyrimo dokumentais ir pasidaryti administracinio nusižengimo bylos kopiją, bylos dokumentus atsiunčiant advokatui elektroniniu paštu.
Užduotis parengti atsakymą į minėtą advokato prašymą buvo nukreipta Skyriaus vyr. specialistei I. G., kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2025 m. balandžio 9 d. parengė atsakymą Nr. 10SD-1065. Atsakyme pateikė detalią informaciją apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą, nurodė šio tyrimo pagrindą, atsakė į advokato iškeltus klausimus, paaiškino teisės aktų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą, administracinio nusižengimo tyrimo dalyvių teises ir pareigas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu kvietė atvykti susipažinti su minėto tyrimo medžiaga. Susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga nei I. R., nei jos atstovas advokatas, atvykę nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas 2025 m. balandžio 14 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Skyrių, prašė atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimą skirti po susipažinimo su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Pareiškėja 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimu dėl vyr. specialistės I. G. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kreipėsi į Tarnybos vadovę, prašė skundo nagrinėjimo neperduoti Skyriaus vedėjai ir nušalinti Skyriaus vyr. specialistę I. G. nuo administracinio nusižengimo bylos Nr. 10ANN-43 nagrinėjimo.
Tarnyba 2025 m. gegužės 14 d. gautą pareiškėjos 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimą dėl vyr. specialistės I. G. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309 „Dėl Asmenų aptarnavimo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, užregistravo Nr. 2-95 ir perdavė nagrinėti Skyriui.
Skyrius Sprendimu nusprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nušalinti skyriaus specialistę nuo administracinės teisenos nagrinėjimo. Skyrius konstatavo, kad specialistė atliko savo funkcijas pagal ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, neobjektyvumo, šališkumo, interesų konflikto jos veiksmuose nenustatyta, todėl nėra pagrindo ją nušalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos medžiaga nustatyta, jog sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir bylos šalys. Teismas išaiškino, kad, priėmus sprendimą administracinio nusižengimo teisenoje, pareiškėja turės teisę jį skųsti administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių institucijų pareigūnų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tokie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kodėl pareiškimas dėl vyr. specialistės I. G. nušalinimo, skirtas Tarnybos direktorei, buvo perduotas nagrinėti Skyriui, paaiškino, kad pagal Taisyklių 30 punktą, jei asmuo pateikia prašymą ir (ar) skundą Tarnybos direktoriui ir, įvertinus prašymo ir (ar) skundo turinį, nustatoma, kad pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus prašymas ir (ar) skundas gali būti nagrinėjamas teritoriniame skyriuje, toks prašymas ir (ar) skundas perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui pagal kompetenciją, todėl Tarnyba turėjo teisinį pagrindą perduoti pareiškėjos pareiškimą nagrinėti Skyriaus vedėjui pagal kompetenciją. Pareiškėjai Sprendime buvo išaiškinta Tarnybos sprendimo apskundimo tvarka, kuria pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu perduoti pareiškimą nagrinėti Skyriui, galėjo pasinaudoti.
Teismas nurodė, kad pareiškėja Skyriaus vyr. specialistę I. G. nušalinti siekia ne nuo skundo arba prašymo nagrinėjimo, o nuo pareiškėjos atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos vykdymo, taigi jos pareiškimui nagrinėti netaikomos Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio nuostatos, kadangi pareiškimas nėra susijęs su vaiko teisių apsauga, gynimu.
Teismas išaiškino, kad ANK 576 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas.
Teismas taip pat išaiškino, kad administracinės teisenos vykdymas Tarnyboje yra reglamentuotas Administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. BV-297 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Aprašo 41 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. įgaliotam darbuotojui ir bylas nagrinėjančiam darbuotojui, specialistui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, taikomi BPK 58, 60 straipsniuose nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, sprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatyme nustatyta teisė pareikšti pagrįstą nušalinimą skundą nagrinėjančiam specialistui vadovaujantis ANK ar Aprašo nuostatomis.
Teismas byloje nustatė, kad Skyrius, aiškindamasis pareiškimo aplinkybes, susipažino su pareiškėjos nurodyto 2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašu, jį išklausė. Skyrius nustatė, kad vyr. specialistė I. G. teismo posėdyje dalyvavo pagal jai suteiktą įgaliojimą atstovauti Skyriui bei įrodinėjo aplinkybes, kurios pagrindžia pareiškėjai pritaikytą administracinę atsakomybę. Skyrius nustatė, kad baigiamosios kalbos metu nebuvo pasakytas pareiškėjos nurodytas teiginys, kad specialistė teigė, jog „psichologės J. G. išvadų ji nevertina, nes tai yra psichologė, kuriai už paslaugas yra mokama“. Vertino, kad minėtą teiginį galimai suformulavo pati pareiškėja, interpretuodama specialistės pasisakymus baigiamojoje kalboje. Skyrius Rašte sprendė, jog suformuluotas teiginys yra išskirtas iš baigiamosios kalbos konteksto ir negali būti vertinamas, kaip išreiškiantis nusistatymą prieš pareiškime minimą psichologę. Skyrius pažymėjo, kad vyr. specialistė, baigiamojoje kalboje, remdamasi teismine praktika, akcentavo, kad svarbią įrodomąją galią šioje byloje turi nešališkai atlikta vaikų teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kurios šališkumu abejoti nėra pagrindo, ir tai atitinka Skyriaus poziciją nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad įrodymų vertinimas teisme yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad to paties teismo posėdžio specialistės baigiamojoje kalboje (25:59 min.), priešingai nei teigia pareiškėja, vyr. specialistė pamini, kad buvo įvertinti ir psichologės pateikti įrodymai. Skyrius vertino, kad vyr. specialistė I. G. nagrinėjamoje byloje veikė tinkamai atstovaudama Skyriui.
Teismas, atsižvelgęs į Sprendime pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad Skyrius, įvertinęs teismo posėdžio garso įrašą, vyr. specialistei suteiktus įgalinimus atstovauti Skyrių teisminiame procese, aiškiai ir tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymo argumentą, kad ,,Teisminio posėdžio metu, specialistei 2024 m. lapkričio 4 d. sakant baigiamąją kalbą, kuri fiksuota ir teismo posėdžio garso įraše, todėl Tarnyba turi galimybę su juo susipažinti, specialistė labai aiškiai nurodė, kad psichologės J. G. išvadų ji nevertina, nes tai yra psichologė, kuriai už paslaugas yra mokama“.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų teiginių, kad „minėta specialistė, kaip institucijos atstovė, dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-13-714/2025, kurioje institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjos veiksmai, vaikus vežant pas medikus laikytini netinkamais ir pažeidžiančiais vaikų interesus ir vaikų vežimas pas medikus, anot specialistės, vertintini rizikos veiksniu, nurodė, jog Skyrius Sprendime konstatavo, kad aiškindamasis šią aplinkybę nenustatė vyr. specialistės netinkamo veikimo atstovaujant Skyrių nagrinėtoje byloje. Paaiškino, kad Skyriaus vyr. specialistė savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad atstovaudama Skyrių teisme, rėmėsi Skyriuje atliktu vaiko situacijos vertinimu bei jame nustatytais rizikos veiksniais bei juos pagrindžiančiomis faktinėmis aplinkybėmis, pati vaiko situacijos vertinimų neatliko, vaiko situacijas vertino kiti Skyriaus specialistai, veikdami pagal savo kompetenciją. Pažymėjo ir tai, kad vaiko situacijos vertinimo metu priimti sprendimai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Skyrius įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškime nurodytais teiginiais ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl vyr. specialistės Skyriuje atliekamų funkcijų. Sprendime į pareiškėjos argumentą, kad „Be to, tos pačios specialistės pareiškimu, Tauragės skyrius kreipėsi į prokuratūrų, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimų mano atžvilgiu“ paaiškinta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. pagal vaikų tėvo prašymą ir pateiktą ekspertizės išvadą, buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu ištirti, ar prieš nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) galimai nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio nuostatas. Tuo pačiu pagrindu Skyriuje buvo registruotas ir nagrinėtas pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Teismas, įvertinęs Sprendime nurodytas aplinkybes, taip pat konstatavo, kad Skyrius pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos pareiškime minima Skyriaus vyr. specialistė rašto policijai nerengė, jo nepasirašė – tai, veikdamas pagal suteiktą kompetenciją, padarė kitas Skyriaus specialistas. Atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad raštas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip ji teigia pareiškime, nebuvo teiktas. Nutarimu vyresnysis prokuroras nutarė ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Skyriui spręsti I. R. atsakomybės klausimą ANK nustatyta tvarka ir apie priimtą sprendimą informuoti prokurorą.
Teismas nurodė, kad Skyriaus vyr. specialistė I. G. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2025 m. balandžio 9 d. parengė atsakymą (Nr. 10SD-1065), kuriame, be kita ko, paaiškino, kokiomis teisės normomis vadovaujantis administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga šioje administracinio tyrimo stadijoje nebus siunčiama elektroniniu paštu. Sprendime nurodyta, kad, pareiškėjai susipažinus su Skyriuje turima administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, jeigu bus poreikis gauti dokumento (-ų) kopiją (-as), pareiškėjai pateikus prašymą, bus sprendžiama dėl dokumento kopijos pateikimo. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus dėl pareiškėjos, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisių ribojimo. Pareiškėjai ir jos atstovui neatvykus susipažinti su ikiteisminiame tyrime esančia medžiaga, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai buvo neleidžiama pasidaryti administracinio nusižengimo tyrime esančių dokumentų kopijų.
Įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatavo, kad Sprendime pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į visus pareiškėjos pareiškime nurodomus argumentus. Tai, kad Skyriaus vyr. specialistė atliko teisės aktais jai pavestas funkcijas pagal pareigybės ir teisės aktų reikalavimus, nebuvo pagrindas ją nušalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime neišdėstė BPK 58 ir 60 straipsniuose nustatytų pagrindų, dėl kurių specialistas turėtų būti nušalintas nuo administracinio nusižengimo teisenos vykdymo (ANK 576 str., Aprašo 41 str.), todėl Skyrius pagrįstai vyr. specialistės I. G. galimą šališkumą pareiškėjos atžvilgiu, vykdant administracinio nusižengimo teiseną, nagrinėjo pagal pareiškėjos pareiškime pateiktą informaciją.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas ir jame dėstomi argumentai yra grindžiami išimtinai pareiškėjos asmenine subjektyvia nuomone, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad Rašte nėra nurodomi konkretūs duomenys, kurie buvo vertinti Duomenų valdymo sistemoje (toliau – DVS) sistemoje, nes iš Sprendimo turinio matyti, kad, jį rengiant, buvo analizuotas vaikų tėvo prašymas, ekspertizės išvada, kreipimasis į Marijampolės aps. VPK, pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus, raštas policijai ir t. t., kas ir yra DVS duomenys, kurie buvo konkrečiai įvardijami Sprendime, atsakant į pareiškėjos teiginius.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos pareiškimas dėl vyr. specialistės I. G. nušalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Skyriaus darbuotojo D. J., todėl teismas dėl argumentų susijusių su D. J. šališkumu, nepasisako. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad D. J. yra faktinis Rašto priėmėjas, nes save nurodė, kaip Rašto rengėją. Teismas pažymėjo, kad, pagal Taisyklių 76 punktą, administracinės procedūros sprendimą administracinės procedūros metu išnagrinėjus skundą, priima ir jį pasirašo Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas arba Tarnybos direktorius. Analogiškai nustatyta ir Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas Skyriaus vedėjos, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl D. J., kaip subjekto priėmusio Sprendimą, atmetė kaip nepagrįstus.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos Skyriaus kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, jame nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai, jis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjos skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Teismui konstatavus, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimą.
III.
Pareiškėja I. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Tarnybos Skyriaus Sprendimą bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. gegužės 13 d. pareiškimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Skyriaus specialistės I. G. veiksmai pareiškėjos atžvilgiu kitoje administracinio nusižengimo byloje, priimant nutarimą ir traukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nuolatinis akcentavimas, kad civilinėje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, bei administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-523/2024 dėstomi motyvai ir argumentai baigiamosios kalbos metu, skunduose dėstomi argumentai, sudaro pagrindą abejoti minėtos specialistės objektyvumu ir gebėjimu priimti nešališkus sprendimus. Vyr. specialistė I. G. pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad buvo gautas prokuratūros pavedimas dėl administracinio tyrimo pradėjimo, nors būtent ne prokuratūros, o skundžiamo skyriaus veiksmais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41297-24, kuriame, nepaisant institucijos teikiamų skundų dėl prokuroro priimtų procesinių sprendimų, buvo pripažinta, kad I. R. nepadarė nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino aplinkybės, kad minėtos ekspertizės pagrindu ir yra pradėtas administracinio nusižengimo nagrinėjimas, kuriame yra pareikštas nušalinimas vyr. specialistei I. G. Skyrius nurodo, kad jis neturi abejoti psichologine-psichiatrine ekspertize, todėl akivaizdu, kad pareiškėja bus traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį. Be to, teismas nešalino institucijos deklaruojamų prieštaravimų byloje ir netyrė minėto teismo posėdžio garso įrašo.
Skyrius teigia, kad baigiamosios kalbos metu nebuvo pasakytas specialistės teiginys, jog psichologės J. G. išvadų ji nevertina, nes tai yra psichologė, kuriai už paslaugas yra mokama. Taigi skyrius tvirtina, kad minėtas teiginys dėl psichologės išvadų vertinimo nebuvo pasakytas ir tuo pačiu pripažįstama, kad tokią poziciją minėta specialistė išsakė, tačiau neva teiginys buvo išimtas iš konteksto. Jei tokios nuostatos specialistė nesakė, lieka neatskleista, kokias nuostatas iš bendro konteksto pareiškėja išėmė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl D. J. nušalinimo, tačiau, pareiškėja yra įsitikinusi, kad teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, turėjo vertinti visus byloje pateiktus įrodymus, tarp kurių ir duomenys apie institucijos atstovo asmeninį suinteresuotumą dėl vykstančio proceso.
BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nušalinimo pagrindas, kai asmuo yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas. Šiuo atveju minėta vyr. specialistė I. G. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-13-714/2025, kaip institucijos atstovė, tvirtindama, kad motinos vaikų vežimas pas medikus, yra prilyginamas veikimui prieš vaikų interesus, kai tuo tarpu vaikų tėvo elgesys, grasinant pareiškėjai perpjauti gerklę vaikų akivaizdoje, institucijos nebuvo neigiamai vertinamas ir institucija nematė teisinių pagrindų, kuriais remiantis turėtų būti imamasi kokių nors veiksmų vaikų interesų užtikrinimui.
Skyriaus oficialios ir viešai dėstomos pozicijos apie tai, kad teisės aktai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenumato teisės gauti bylos kopiją, nevertino ir tokios institucijos pozicijos nenagrinėjo, nors tai buvo vienas iš motyvų, kuriuo buvo grindžiamas minėtos specialistės šališkumas.
Šalies argumentai
Sprendime nurodoma, kad, nagrinėjant pateiktą pareiškimą, buvo susipažinta su vyr. specialistės I. G. pateiktu paaiškinimu dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, išanalizuoti tarnybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruoti dokumentai, susiję su specialistų atliktais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamo akto preambulėje nenurodymas dokumentų, kurie sudarė pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, nėra laikytinas administracinio akto nemotyvavimu, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Pareiškėja yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, grindžiamas išimtinai tik institucijos dėstomais motyvais, ir sprendime nurodyti motyvai neatitinka nušalinimo instituto tikslo ir paskirties, todėl pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnybos Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šis teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Viešojo administravimo įstatymas 3 str.). Skyriaus vertinimu, apie tai teismas skundžiamoje nutartyje taip pat aiškiai yra nurodęs, konstatuodamas, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių institucijų pareigūnų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tokie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Teismas pareiškėjos skundžiamame sprendime yra aiškiai konstatavęs, kad pareiškėjos ginčijamas Skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos Skyriaus kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai. Sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodo, kad visi klausimai, susiję su administracinio nusižengimo tyrimu priskirtini bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.
Kai kurie pareiškėjos nurodyti argumentai šiuo metu jau yra paneigti (2025 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-262-795/2025, kurioje priimtas neskundžiamas sprendimas dėl pareiškėjai dar 2023 m. Skyriaus pritaikytos administracinės atsakomybės, kuomet teismas nurodė, kad nuobaudą pareiškėjai Skyrius paskyrė pagrįstai, procesiniai pažeidimai, kuriais pareiškėja motyvuoja ir apeliacinį skundą (pvz. dėl neleidimo susipažinti su dokumentais ir pan. nebuvo nustatyti) ir jais vadovautis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pareiškėja nepateikia konkrečių faktų ar aplinkybių, į kokius pareiškėjos skunde dėl Skyriaus Rašto keliamus klausimus jai nebuvo atsakyta, kas konkrečiai administracinėje procedūroje (t. y. Skyriui rengiant atsakymą pareiškėjai) atlikta nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Skyriaus Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas nušalinti Skyriaus vyr. specialistę I. G. nuo administracinio nusižengimo tyrimo pareiškėjos atžvilgiu, teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos Skyriaus kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, jame nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai, jis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimu. Teismas taip pat akcentavo, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių institucijų pareigūnų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tokie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Pareiškimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
Šioje byloje pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2025 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 10SD-1619, kuriuo atsisakyta nušalinti Skyriaus vyr. specialistę I. G. nuo administracinio nusižengimo (administracinio nusižengimo Nr. 10ANN-43) tyrimo, o ne nuo administracinės procedūros nagrinėjimo, t. y. kilo ne viešojo administravimo ginčas.
Tarnybos darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje tvarka ir pagrindai reglamentuoti Asmenų aptarnavimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309, 61-62 punktuose.
Tuo tarpu nušalinimo nuo administracinio nusižengimo tyrimo pareiškimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti ANK, BPK ir Administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Tarnybos direktoriaus įsakymu.
ANK 576 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas.
Pareiškėjos Pareiškimo dėl Tarnybos vyr. specialistės nušalinimo ir skundo pirmosios instancijos teismui padavimo metu Aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. BV-297, 41 punkte buvo nustatyta, kad sprendimą dėl nušalinimo priima Patarėjas, pavedęs Įgaliotam darbuotojui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Sprendimas dėl nušalinimo turi būti įforminamas motyvuotu nutarimu, kuris nušalinimą pareiškusiam asmeniui siunčiamas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Patarėjo priimtas nutarimas nenušalinti Įgaliotojo darbuotojo gali būti skundžiamas Teritorinio skyriaus vedėjui. Vedėjas sprendimą dėl nušalinimo priima surašydamas motyvuotą nutarimą, kuris nušalinimą pareiškusiam asmeniui siunčiamas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei priimamas sprendimas nenušalinti Įgalioto darbuotojo, turi būti nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos, be kita ko, gali būti skundžiamas Regionų administraciniame teismui, nors, kaip jau minėta, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinis teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl Skyriaus vyr. specialistės I. G. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo tyrimo pareiškėjos atžvilgiu atlikimo, turėjo atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniams teismams, net ir tuo atveju, jei Sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui, nes Pareiškime nekeliamas viešojo administravimo srities ginčas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad nuo 2026 m. sausio 30 d. teisiniam reglamentavimui pasikeitus, Tarnybos direktoriaus 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. BV-236 patvirtintos naujos Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcijos 47 punkte jau yra aiškiai nustatyta, kad Teritorinio skyriaus patarėjo priimtas nutarimas nenušalinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio ir (ar) administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio darbuotojo gali būti skundžiamas Teritorinio skyriaus vedėjui. Teritorinio skyriaus vedėjas galutinį sprendimą dėl nušalinimo priima surašydamas motyvuotą nutarimą, kuris nušalinimą pareiškusiam asmeniui siunčiamas ANK 573 straipsnyje numatytais būdais. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad Tarnybos sprendimas dėl nušalinimo nuo administracinio nusižengimo teisenos negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių institucijų pareigūnų įgaliojimus bei veiksmus, nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tokie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Tačiau Regionų administracinis teismas, gavęs pareiškėjos skundą, kuriame nekeliamas viešojo administravimo ginčas, tik nesutinkama su Sprendimu nenušalinti minėtą vyr. specialistę nuo administracinio nusižengimo tyrimo, turėjo atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, o jeigu skundas buvo priimtas ir šios aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, byla turi būti nutraukiama (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).
Atsižvelgdama į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
Prieš apeliacinės instancijos teisme paskirtą teismo posėdį Tarnyba pateikė 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. 10ANN-78 teiseną I. R. atžvilgiu nuorašą. Nurodyta aplinkybė (administracinio nusižengimo bylos nutraukimas) nekeičia anksčiau padarytos išvados, kad teismo procesas šioje byloje neturėjo būti pradėtas, nes viešojo administravimo ginčas nekyla, kai skundžiami atskiri procesiniai veiksmai administracinio nusižengimo byloje.
Už skundo pateikimą pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo pateikimą pareiškėja sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Bylą nutraukus, apeliantei grąžinamas už skundą ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 4 p.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė, prašymas dėl jų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 137 ir 138 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti. Grąžinti pareiškėjai I. R. 34,25 Eur (trisdešimt keturis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutartis neskundžiama.