Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovės advokatės Milenos Juškaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 22 d. nutarimu APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 600 Eur administracinė nuobauda.

Institucija pritaria teismo nutarime išdėstytai išvadai, kad atsakomybėn traukiamo APA1 kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pritaria nutarime išdėstytai išvadai, kad Bendrijai nebeatliekant mokėjimų VMI prie FM, APA1 objektyviai negalėjo nežinoti apie Bendrijos mokestinę nepriemoką VMI prie FM. Vien tai, kad būdamas juridinio asmens vadovu, jam tenkančias pareigas atliko atsainiai, apsiribodamas buhalterinės įmonės sukeltų bankinių pavedimų patvirtinimu ir nesigilindamas į tų pavedimų turinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokio asmens veiksmuose nėra kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. APA1 suvokė savo, kaip vadovo, pareigas, išmanė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tačiau sąmoningai jos nesilaikė, taip pažeisdamas kreditorės – VMI prie FM teises. Tai rodo, kad APA1 administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnyje, padarė tyčia.

Institucija taip pat APA1 prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas laiko nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo APA1 atstovės advokatės Milenos Juškaitienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, jame ginčijama APA1 kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Skunde keliami alternatyvūs prašymai tiek nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną APA1 atžvilgiu nesant jo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tiek paskirti jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, tiek minėtos nuobaudos netaikyti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Atitinkamai, apygardos teismas patikrina, ar tokios apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje APA1 veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą APA1 veikoje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo procesinio sprendimo, ar netaikyti, mažinti paskirtą administracinę nuobaudą, remiantis apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda yra tinkama.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė, 2026 m. kovo 20 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas VMI yra 54 975,24 Eur (b. l. 15). Bendrijos mokestinę prievolę VMI (PVM su delspinigiais), kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2025 m. gegužės 2 d. sudarė 6 128,96 Eur (b. l. 73), 2025 m. liepos 11 d. ši mokestinė prievolė siekė 6 580,63 Eur (b. l. 80). Kaip nurodoma VMI pareiškime, laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 21 d. Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, iš Bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) banko pateikto 2026 m. vasario 3 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys ir VMI pateikti duomenys apie Bendrijos nepriemoką, jos dydį konkrečiomis datomis. Iš (duomenys neskelbtini) banko pateikto 2026 m. vasario 3 d. sąskaitos išrašo (b. l. 17–72) taip pat matyti, kad Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, atsiskaitymus su kitais prekių, paslaugų teikėjais, t. y. kitais žemesnės eilės kreditoriais, vykdė ir po 2025 m. liepos 21 d., kas sąlygojo mokestinės nepriemokos didėjimą: 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis, mokestinę prievolę sudarė 6 128,96 Eur (b. l. 73), 2025 m. liepos 21 d. duomenimis – 6 580,63 Eur (b. l. 83), o 2026 m. kovo 20 d. duomenimis – 54 975,24 Eur (b. l. 15).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrijai dar 2025 m. pavasario pradžioje kilo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais – 2025 m. kovo 25 d. buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo iš Bendrijos kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) priteista 544,50 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad jau nuo 2025 m. gegužės mėnesio Bendrija neturėjo lėšų veiklai vykdyti – Bendrijos veikla buvo finansuojama gaunant pavedimus iš fizinių asmenų, iš kurių tik paimti pinigai ir kuriems baldų gamybos paslaugos net nepradėtos teikti. Kad Bendrija, nepriklausomai nuo įplaukų į jos banko sąskaitą dydžio, neturėjo lėšų visiems reikalavimams padengti patvirtina ir faktas, jog pagal VMI 2025 m. liepos 21 d. Nurodymą nurašyti 6 580,63 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 22 d. VMI buvo sumokėta tik 27,46 Eur (b. l. 43). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net ir po 2025 m. liepos 22 d. liepos 21 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)Nr. (duomenys neskelbtini), APA1 , kaip Bendrijos vadovas, nesiėmė jokių veiksmų Bendrijos mokestinei nepriemokai padengti – ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog APA1 teiginiai apie tai, kad būtų sumokėjęs mokesčius, jei būtų apie juos žinojęs, yra deklaratyvūs ir kad jis sąmoningai prioritetą teikė ne VMI, o žemesnės eilės kreditoriams, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė veikdamas tyčia. Šiems apylinkės teismo argumentams pritaria ir aukštesnysis teismas.

Nagrinėjamu atveju pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, jog tai, kad Bendrija neturėjo pakankamai lėšų, patvirtina Bendrijos mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrija, vykdydama atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik įplaukų į Bendrijos sąskaitą dydis, kuris akcentuojamas rašytiniuose paaiškinimuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrija aktualiu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, APA1 rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, esantys įrodymai, kad Bendrija turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teismui manyti, kad nebuvo padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Papildomai teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Atitinkamai nepritartina ir apeliacinio skundo argumentams, jog APA1 nežinojo apie susikaupusią skolą Institucijai, taigi jo tyčia šiuo atveju nėra įrodyta. Visgi, teismas su šiais argumentais negali sutikti. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas ne tik už juridinio asmens veiklos organizavimą, bet ir už buhalterinės apskaitos tinkamą priežiūrą bei administravimą. Vien tai, kad faktinį buhalterinės apskaitos tvarkymą atliko buhalterijos įmonė, savaime neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo pareigos domėtis įmonės finansine padėtimi, kontroliuoti buhalterinės apskaitos procesus ir žinoti apie esminius juridinio asmens finansinius įsipareigojimus. Atsainus ar nepakankamai rūpestingas vadovo požiūris į šių pareigų vykdymą nepaneigia jo atsakomybės ir negali būti pagrindu pripažinti, kad APA1 nėra atsakingas už ANK numatytą pažeidimą. Todėl juridinio asmens vadovas turėjo imtis reikiamų veiksmų, kad būtų informuotas apie Bendrijos finansinę padėtį ir susidariusią skolą Institucijai. Juolab kad, pasirinkti ir taikyti priemones šios pareigos tinkamam vykdymui yra būtent vadovo kompetencija, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad įmonė, teikusi Bendrijai buhalterines paslaugas, suvesdavo mokėjimus į banką, o pats APA1 , kaip Bendrijos vadovas, juos tik patvirtindavo. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė APA1 kaltę atliekant veiksmus, dėl kurių buvo padaryta finansinė žala Institucijai. Juo labiau, kad mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, kuri sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti, taigi nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad APA1 , pasirinkdamas atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais, turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, veikė sąmoningai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apie galimai atsiradusias mokestines prievoles VMI apeliantas nežinojo, jam niekaip negalėjo būti žinoma apie susidariusią skolą Institucijai. Vis dėlto, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos mokestinės nepriemokos balansus, ginčytinų atsiskaitymų žemesnėje nei Institucija eilėje esantiems kreditoriams vykdymo metu Bendrija pagal pateiktas deklaracijas jau turėjo pradelstus įsiskolinimus valstybės biudžetui. Bendrijai, kaip mokesčių mokėtojai, visą jos apmokestinamos veiklos laikotarpį yra žinoma ir suprantama pareiga laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei, juolab kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios APA1 objektyviai būtų sutrukdžiusios gauti informaciją apie Bendrijos įsiskolinimą VMI, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių toks informacijos gavimas būtų buvęs apskritai neįmanomas.

Apeliantas skundu taip pat prašo netaikyti administracinės nuobaudos arba ją sumažinti remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Visgi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo tenkinti APA1 reikalavimo dėl administracinės nuobaudos netaikymo arba baudos mažinimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aktualias baudos skyrimui aplinkybes, pagrįstai paskyrė APA1 1600 Eur administracinę nuobaudą.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus APA1 paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, APA1 asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai paskyrė 1600 Eur administracinę nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas APA1 administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad APA1 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas eilę kartų (Administracinių nusižengimų registro išrašo apimtis – 21 puslapis), ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 109–119). APA1 atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiamas pirmą kartą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad APA1 savo kaltės nepripažino, dėl padaryto administracinio nusižengimo nesigailėjo, o iš jo paaiškinimų akivaizdu, kad savo veikos nevertina kritiškai. Be to, APA1 yra nesumokėjęs dalies baudų, paskirtų už ankstesnius administracinius nusižengimus, o dalies baudų sumokėjimas, kaip matyti, jo neatgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad APA1 yra dirbantis – veikia pagal individualios veiklos pažymą, teikia (duomenys neskelbtini) (b. l. 153), kad yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas – dar kūdikis (b. l. 157), nekilnojamojo turto (b. l. 154) ar transporto priemonių (b. l. 156) neturi.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmęs nutarimą įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo pozicijai nemato jokio pagrindo taikyti APA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde apeliantas nurodė, kad jam niekaip negalėjo būti žinoma apie galimai pradelstą skolą Institucijai, taip pat, kad jo veiksmuose nėra tyčios ar sąmoningo veikimo, siekiant nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Skunde teigiama, kad galima skola, kurią nurodo Institucija yra mažareikšmė, lyginant su Bendrijos gaunamomis įplaukomis į banko sąskaitą tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat teigiama, kad iš karto, kai tik APA1 tapo žinoma apie Bendrijos finansinius sunkumus ir negalėjimą vykdyti veiklos bei finansinių įsipareigojimų, jis pats, kaip vadovas, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl bankroto bylos inicijavimo, o ne abejingai laukė, kol šių veiksmų imsis kuris nors iš kreditorių. Be kita ko, skunde pažymima, kad baudos skyrimas lems APA1 finansinės padėties apsunkinimą ir sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, jo visai šeimai, mažametėms dukroms, bet ir jo kreditoriams, tame tarpe pačiai Bendrijai. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad APA1 yra ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir administracinius pažeidimus, kuriuos padarė pažeisdamas jam, kaip Bendrovės atsakingam asmeniui, teisės aktuose numatytas pareigas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors APA1 turi kitų finansinių įsipareigojimų, turi mažametes dukras, tačiau jis yra darbingo amžiaus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad APA1 veikia pagal individualios veiklos pažymą, teikia (duomenys neskelbtini), o išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta administracinė nuobauda turėtų būti mažinama, nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas APA1 paskyrė 1600 Eur dydžio administracinę nuobaudą, kuri ir taip jau yra arti minimalios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos dydžio. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė galimybę paskirtą administracinę nuobaudą susimokėti dalimis, kuria pareiškėjas turi teisę ir gali pasinaudoti.

Apygardos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju APA1 paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atlyginti išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad APA1 apeliacinis skundas atmetamas, apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, todėl tenkinti prašymą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda APA1 paskirta tinkamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pastarajam administracinės nuobaudos arba mažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį nėra pagrindo, dėl ko, keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 22 d. nutartį APA1 atstovės advokatės Milenos Juškaitienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą ir APA1 atstovės advokatės Milenos Juškaitienės skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.