Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apelianto nuomone, nutarime nepasisakyta (nenustatyta įrodymų vertinimo būdu), kokie buvo Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams kiekvieno pavedimo atlikimo metu, t. y. ar Bendrovėje buvo susidariusi tokia situacija, jog atliekant pavedimą buvo ženklūs įsipareigojimai aukštesnės eilės kreditoriams. Tokios aplinkybės nėra savaime suprantamos, todėl teismas nutarime turėjo pateikti aiškią analizę, leidžiančią daryti išvadą apie CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne bet koks CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas laikytinas šio straipsnio pažeidimu, už kurį galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad įmonių vadovai, siekdami vystyti verslą, palaikyti jo kasdienę veiklą ar net išvengti neigiamų pasekmių, dažnai turi priimti verslo strateginius sprendimus, kuriais nors ir nukrypstama nuo CK 6.930¹ straipsnio, bet kurie ilgalaikėje perspektyvoje užtikrina įmonės veiklos tęstinumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, mokėti darbo užmokestį bei mokesčius valstybei, dėl ko galutinis rezultatas tiek įmonei, tiek valstybei būna ženkliai naudingesnis.

Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas nenustatė, ar pavedimų atlikimo metu Bendrovė turėjo kitų, t. y. aukštesnės eilės, kreditorių, įsipareigojimai kuriems buvo pradelsti, taip pat nenustatė, ar Bendrovės mokėjimai atlikti priėmus verslo sprendimus, kurie pateisina nukrypimą nuo CK 6.930¹ straipsnio, nenustatė, ar Bendrovės atlikti mokėjimai padarė žalos kreditorių interesams bei nenustatė, ar Bendrovė aptariamu laikotarpiu buvo įmone, patiriančia laikinų finansinių sunkumų.

Institucija taip pat pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas, patvirtinantis jog Bendrovė mokestinės nepriemokos skolos kreditoriui VMI neturėjo 2026 m. gegužės 20 d., t. y. mokestinė nepriemoka, kuri buvo susidariusi nuo 2023 m. kovo 27 d., padengta praėjus daugiau nei 3 metams nuo mokėjimo termino suėjimo. Pastebi, kad Bendrovė mokestinę nepriemoką padengė po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo. Atsiliepime pažymima, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų išrašai, banko sąskaitų išrašai, ir kiti dokumentai pagrindžia, jog Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tame tarpe ir su kreditoriumi VMI bei tvirtina Bendrovę turėjus laikinų finansinių sunkumų. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą įvertino visus apelianto apeliaciniame skunde nurodytus aspektus. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas keisti apeliantui skirtos administracinės nuobaudos dydį ar jos visiškai neskirti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda yra tinkama.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nesutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškios analizės, leidžiančios daryti išvadą apie CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą, Bendrovės kreditorių teisių pažeidimą, ir tai, kad Bendrovė pažeidimo metu buvo laikoma patiriančia finansinių sunkumų. Nagrinėjamu atveju pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, jog tai, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, patvirtina byloje esantys mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų išrašai, banko sąskaitų išrašai ir kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad APA1 vadovavimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. liepos 11 d. buvo vykdomi bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. Pažymėtina, kad analizuojamu laikotarpiu, kuomet buvo vykdomi atsiskaitymai su VMI pareiškime nurodytais kreditoriais, minėtiems kreditoriams buvo pervedamos reikšmingo dydžio sumos, kurios būtų galėjusios visiškai ar iš dalies padengti VMI susidariusią nepriemoką, pavyzdžiui, vertinant reikšmingesnes savo dydžiu sumas – 2024 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 5 999 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 5 060,71 Eur, 2024 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 9 999 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 4 918,63 Eur, 2024 m. balandžio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 7 050,63 Eur, 2024 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 7 050,63 Eur, 2024 m. gegužės 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 23 614 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 7 056,51 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15 995 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 7 195,61 Eur, 2024 m. rugsėjo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 6 830 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 075,10 Eur, 2024 m. spalio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 499 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 093,55 Eur, 2024 m. lapkričio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 5 059 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 382 Eur, 2024 m. gruodžio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 6 013 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 046,24 Eur, 2025 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 499 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 058,62 Eur, 2025 m. kovo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 9 443,62 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo atlikta ir daugiau mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams, ignoruojant esančią mokestinę nepriemoką VMI. Būtent tai patvirtino ir pats APA1 nurodydamas, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė todėl, kad buvo sudėtinga finansinė situacija ir neturėjo pinigų sumokėti susidariusią skolą. Be to, pripažino, kad Bendrovėje buvo vykdomi atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais, o prioritetą žemesnės eilės kreditoriams teikė todėl, kad turėjo skolų. Iš to kas aptarta, darytina pagrįsta išvada, jog APA1 , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymų numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. APA1 , būdamas atsakingu už Bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė mokėjimus kitiems (žemesnės eilės) kreditoriams pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokie jo veiksmai pagrįstai pripažinti administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nepritartina ir apelianto argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Bendrovės atlikti mokėjimai padarė žalos kreditorių interesams. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarime aiškiai pasisakyta, kad Bendrovė, turėdama galimybę su valstybės biudžetu atsiskaityti visiškai ar iš dalies, šios pareigos neįvykdė ir taip pažeidė Institucijos, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Juo labiau, kad mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, kuri sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti, taigi nesumokės mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Apeliantas skundu taip pat prašo netaikyti administracinės nuobaudos arba ją sumažinti iki 140 Eur dydžio baudos, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Visgi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo tenkinti APA1 reikalavimo dėl administracinės nuobaudos netaikymo arba baudos mažinimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aktualias baudos skyrimui aplinkybes, pagrįstai paskyrė APA1 1600 Eur administracinę nuobaudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus APA1 paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, APA1 asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai paskyrė 1600 Eur administracinę nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas APA1 administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad APA1 yra neteistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už tam tikrus administracinius nusižengimus, kuriuos padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės atsakingam asmeniui, teisės aktuose numatytas pareigas, yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas. Sodros informacinės sistemos duomenimis šiuo metu jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. APA1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog padarytą nusižengimą pripažįsta, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu APA1 paaiškino, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga – šiuo metu jis negauna jokių pajamų, taip pat turi ir kitų finansinių įsipareigojimų – paskolą, o išsilaikyti finansiškai jam šiuo metu padeda jo mama.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmęs nutarimą įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo pozicijai nemato jokio pagrindo taikyti APA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde apeliantas nurodė, kad jo turtinė ir socialinė padėtis yra sudėtinga, jis yra bedarbis, pateikė kitus finansinius įsipareigojimus pagrindžiančius duomenis. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad APA1 yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 72-77), įskaitant ir administracinius pažeidimus, kuriuos padarė pažeisdamas jam, kaip Bendrovės atsakingam asmeniui, teisės aktuose numatytas pareigas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors APA1 turi kitų finansinių įsipareigojimų, yra bedarbis, tačiau jis yra darbingo amžiaus, o išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta administracinė nuobauda turėtų būti mažinama, nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas APA1 paskyrė 1600 Eur dydžio administracinę nuobaudą, kuri ir taip jau yra arti minimalios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos dydžio. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė galimybę paskirtą administracinę nuobaudą susimokėti dalimis, kuria pareiškėjas turi teisę ir gali pasinaudoti.

Apeliantas taip pat nurodė, kad administracinė nuobauda turėtų būti neskirta arba sumažinta dėl to, kad jis, atlikdamas mokėjimus, siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo apeliantui paskirti mažesnę baudą, arba išvis jos neskirti. Sutiktina, kad įmonės vadovas, plėtodamas ir užtikrindamas sklandžią įmonės veiklą, turi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais ir darbuotojais, taip siekdamas veiklos tęstinumo, tačiau tai nagrinėjamu atveju nepašalina APA1 atliktų atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais neteisėtumo. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Teismas teigiamai vertina tai, jog apelianto teigimu, Bendrovė šiai dienai įsiskolinimų VMI naudai neturi, kadangi skola buvo padengta, tačiau tai nesudaro pagrindo patenkinti apelianto reikalavimą neskirti administracinės nuobaudos arba ją švelninti. Pažymėtina, kad minėtos mokestinės nepriemokos padengimas nepašalina aplinkybės, kad pažeidimas buvo padarytas ir buvo pažeistos Institucijos, kaip kreditoriaus, teisės. Juo labiau, kad Institucijos teigimu, ši mokestinė nepriemoka buvo padengta praėjus daugiau nei 3 metams nuo mokėjimo termino suėjimo, po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo.

Apygardos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju APA1 paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda APA1 paskirta tinkamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pastarajam administracinės nuobaudos arba mažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį nėra pagrindo. Dėl ko, keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį APA1 apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.