Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), 2026 m. liepos 20 d. Regionų administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 26S140446, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus. Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį (EPP) (toliau – ir EPP), todėl skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų. Teismas taip pat išaiškino, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjas 2026 m. liepos 31 d. el. paštu teismui paaiškino, kad skundas buvo paduotas ne per EPP (e.teismas.lt) dėl techninių sutrikimų – Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko II (toliau – ir Liteko II) tuo metu neveikė / nebuvo galimybės ja naudotis. Vadovaudamasis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, jei dėl techninių sutrikimų laikinai nėra galimybės naudotis portalu e.teismas.lt, dokumentus teismui galima pateikti ir kitais būdais: pristatyti tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą https://epristatymas.lt. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, skundas (su priedais) buvo pateiktas per E. pristatymo sistemą https://epristatymas.lt. Pareiškėjas prašė pripažinti, kad skundas pateiktas tinkamai, laikantis Teisėjų tarybos rekomendacijų dėl techninių sutrikimų atvejų; panaikinti (arba pakeisti) Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo; priimti skundą nagrinėti. Pareiškėjas prašė nurodyti konkrečius reikalavimus, jeigu teismas mano, kad būtina papildomai pateikti originalą ar kitus dokumentus – pareiškėjas juos įvykdys per nustatytą terminą.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. teisės aktų nustatytu būdu pareiškėjas nepateikė tinkamai pasirašyto skundo, todėl teismas jo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis skundą tinkamai pateikė elektroniniu būdu per valstybės informacinę sistemą, kuri užtikrina tapatybės nustatymą ir pristatymo faktą, todėl reikalavimas papildomai pateikti originalą yra perteklinis ir formalus, tokia nutartis apriboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-137-822/2026). Sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-255-602/2026).

Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą Regionų administraciniam teismui 2026 m. liepos 20 d. padavė per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema). Regionų administracinis teismas vertino, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nes pateiktas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemį (EPP), todėl 2026 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2026 m. liepos 31 d. el. paštu teismui paaiškino, jog skundas buvo paduotas ne per EPP dėl techninių sutrikimų – Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko II tuo metu neveikė / nebuvo galimybės ja naudotis, todėl skundą padavė pagal Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl techninių sutrikimų atvejų. Byloje nustatyta, kad pasirašytas skundo originalas teismui nebuvo pateiktas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą Nr. eI-8-662/2026, nusprendė, kad Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas (teisingumo ministro 2024 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1R-120 redakcija), kiek juo yra ribojama (nenumatyta) asmenų galimybė procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikti naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir konstituciniam proporcingumo principui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2026). Taigi, šioje norminėje administracinėje byloje iš esmės buvo pripažinta, kad reikalavimas bylą inicijuojančius dokumentus teikti per LITEKO VEP posistemį, o ne per E. pristatymo sistemą, neprieštarauja proporcingumo principui ir teisės kreiptis į teismą nepagrįstai neapsunkina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tiek iki norminės administracinės bylos Nr. eI-8-662/2026 išnagrinėjimo, tiek po to nuosekliai pažymima, kad bylą inicijuojantys procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-520/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-462-575/2026; 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2603-575/2026; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis skundą padavė ne per EPP, nes tuo metu buvo ir tebėra plačiai žinomi bei oficialiai pripažinti Liteko II ir EPP veiklos sutrikimai, tačiau šių visuotinai žinomų teiginių taikymas turi būti individualizuotas, o pareiškėjas savo teiginius patvirtinančių duomenų nepridėjo. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų (pvz., ekranvaizdžio kopijos ar kt.), iš kurių būtų galima matyti, kad jis kreipimosi į teismą metu ar trūkumų šalinimo laikotarpiu negalėjo paduoti skundo teismui elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), kad bandė jungtis elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl techninių kliūčių jis negalėjo paduoti skundo teismui elektroninių ryšių priemonėmis, laikytini nepagrįstais.

Be to, kad pareiškėjas neįrodė, kad bandė jungtis elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) ir nepavyko kreipimosi į teismą metu ir per terminą, kurį teismas nustatė skundo trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis yra tik kaip viena iš įstatymų leidėjo nustatytų alternatyvų. Galima teismui pristatyti (atnešti į teismą arba išsiųsti paštu) skundo originalą, pasirašytą ranka. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju būtų neproporcingai ribojama pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

Iš pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminių pateikto skundo trūkumų, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto skundo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.