Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ir atsakovės D. M. – P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei D. M. – P., atsakovės priešieškinį ieškovui T. P., atsakovams G. D., O. S., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, išlaikymo dydžio pakeitimo, sandorių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I.Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: VšĮ Meno psichologijos centro 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą 150 Eur sumai, 2026 m. vasario 6 d. sąskaitą faktūrą 120 Eur sumai bei 2026 m. gegužės 28 d. sąskaitą faktūrą 120 Eur sumai už psichologo paslaugas suteiktas L. P. bei mokėjimo nurodymus, pagrindžiančių šių sąskaitų apmokėjimą, 2026 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį 40 Eur sumokėjimą korepetitorei, 2026 m. balandžio 4 d. Sporto ir kitų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugos teikiamos I. P. už 36,90 Eur mėnesinį mokestį bei sąskaitą faktūrą 36,90 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį jos apmokėjimą, banko sąskaitos išrašą nuo 2025 m. lapkričio 4 d. , kuris pagrindžia įvairius mokėjimus, VTAT 2026 m. gegužės 18 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2026 m. gegužės 28 d. Pagalbos planą, L. P. 2025 m. spalio 10 d. epikrizę.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti nauji įrodymai patvirtina po skundžiamos nutarties priėmimo naujai paaiškėjusias aplinkybes, yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, jais grindžiami atskirojo skundo argumentai, šalys su jais yra susipažinusios, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirųjų skundų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (priteisto nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo dydžio padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6759-377/2023 nutarė išieškoti iš skolininko T. P. kiekvienai po 273,73 Eur periodinių kas mėnesį mokamų išmokų nepilnamečių dukrų L. P. ir I. P. išlaikymui nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant į D. M.-P. sąskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir kt. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – papildomai priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters I. išlaikymui kas mėnesį po 140 Eur nuo šio prašymo padavimo teismui dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje bei nepilnametės dukters L. išlaikymui kas mėnesį po 440 Eur nuo šio prašymo padavimo teismui dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, pinigines lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į D. M.-P. sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 5 d.

Pirmosios instancijos apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė ieškovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui mokamą kas mėnesį po 60 Eur, ir nepilnametės dukters L. P. išlaikymui mokamą kas mėnesį po 60 Eur periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 3 d., iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Šalys atskiraisiais skundais nesutinka su priteistu laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikiams dydžiu. Atskirieji skundai iš esmės argumentuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nevertino ieškovo turtinės padėties ir galimybių teikti didesnį išlaikymą vaikams, bei iš esmės neatsižvelgė į reikalingas ir atsakovės išleidžiamas lėšas vaikų išlaikymui, nes šiuo atveju šalių vaikų poreikiai neapsiriboja tik minimaliais poreikiais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, pareikšdama priešieškinį byloje, pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą. Atsakovė yra aiškiai suformulavusi pareikšto reikalavimo pagrindą bei dalyką, t. y. išdėstė reiškiamus reikalavimus ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovas atskirajame skunde, aplinkybė, kad atsakovės reikalavimas dėl priteisti iš ieškovo vaikams išlaikymo padidinimo yra nepagrįstas, nėra akivaizdi, dėl to bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir atlikus šalių argumentų bei jų pateiktų įrodymų teisinę analizę. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į MMA dydį, spręstina, kad 846,96 Eur suma yra būtina minimali suma, reikalinga vaiko poreikių tenkinimui, t. y. kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 423 Eur ir kurio, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-939/2020).

Iš atsakovės argumentų bei pateiktų įrodymų byloje matyti, kad šalių dukroms, kurios yra paauglės, jų poreikiams tenkinti neužtenka ne tik priteisto iš ieškovo išlaikymo, tačiau išlaidos kiekvienos dukters išlaikymui viršija ir minimalų išlaikymo dydį – 846,96 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais, kad vaikams augant didėja ir jų poreikiai. Taip pat nekelia jokių abejonių ir atsakovės nurodytos aplinkybes, kad atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas bei VTAT Vaiko situacijos vertinimo sprendimą, Pagalbos planą, dukroms reikalingos psichiatro bei psichologo paslaugos, papildomas teigiamas laiko praleidimo užimtumas, kas viršija būtinuosius vaiko poreikius ir akivaizdžiai didina išlaikymo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių dukrai I., kuriai skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo 16 metų, preliminariai reikalingas papildomas (be 846,96 Eur būtinųjų poreikių tenkinimui) išlaikymas sudaro 157 Eur per mėnesį (120 Eur psichologo paslaugoms, 37 Eur sporto klubui), todėl vienam iš tėvų tenka 437,23 Eur ((846,96 Eur + 157 Eur – 129,50 Eur) : 2). Ieškovas nurodė, kad skaičiuojant su indeksacija, jis teikia išlaikymą kiekvienai dukrai po 298,50 Eur. Taigi, atsižvelgiant į dukters I. poreikius, ieškovas turėtų teikti dukrai I. papildomą laikiną išlaikymą po 139 Eur kiekvieną mėnesį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių dukrai L., kuriai skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo 17 metų, preliminariai reikalingas papildomas (be 846,96 Eur būtinųjų poreikių tenkinimui) išlaikymas sudaro 190 Eur per mėnesį (120 Eur psichologo paslaugoms, 30 Eur vaistams, 40 Eur korepetitorei), todėl vienam iš tėvų tenka 453,73 Eur ((846,96 Eur + 190 Eur – 129,50 Eur) : 2). Kadangi ieškovas teikia 298,50 Eur išlaikymą, o atsižvelgiant į dukters L. poreikius, ieškovas turėtų teikti dukrai L. papildomą laikiną išlaikymą po 155 Eur kiekvieną mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino turtinės padėties bei galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, laikomi nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, taip pat reikia atsižvelgti ir į sveikatos būklę, todėl ieškovo nurodytas mokamas 298,50 Eur išlaikymas per mėnesį paauglėms dukroms pažeistų jų interesus, kurie yra prioritetiniai. Todėl atmesti ieškovo argumentai, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

CK 3.194 straipsnio 3, 4 dalyje numatyta, kad išlaikymas pagal bendrąją taisyklę išieškomas iki vaiko pilnametystės. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai priteisė papildomą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, kad įstatymo reglamentavimo, susiejančio prievolės išlaikyti vaiką pabaigą su pilnametyste būtina laikytis nagrinėjant ginčo teisenos bylas.

Taip pat nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl papildomo laikino išlaikymo priteisimo momento: ar papildomas laikinas išlaikymas turi būti priteistas nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, ar nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nulemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-464/2020). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti papildomo laikino išlaikymo nuo atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 3 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis patikslintina nurodant, kad papildomas laikinas išlaikymas iš ieškovo vaikams priteistinas nuo 2026 m. gegužės 26 d., t. y. nutarties priėmimo dienos (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo atskirojo skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu.

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės pagrįstai tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo papildomą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, tačiau pakeistinas teismo priteisto papildomo laikino išlaikymo dydis ir priteisimo laikas. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. pakeistina, priteisiant iš atsakovo T. P., papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui mokamą kas mėnesį 139 Eur, ir nepilnametės dukters L. P. išlaikymui mokamą kas mėnesį 155 Eur periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2026 m. gegužės 26 d., iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, pinigines lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į D. M.-P. sąskaitą, iki einamojo mėnesio 5 d. Vaikų laikinam išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. M. P..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo T. P. ir atsakovės D. M. – P. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį pakeisti. Priteisti iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečio vaiko I. P., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui mokamą kas mėnesį 139 Eur, ir nepilnametės dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui mokamą kas mėnesį 155 Eur periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2026 m. gegužės 26 d., iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, pinigines lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į D. M.-P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Artea“ banke, iki einamojo mėnesio 5 d. Vaikų laikinam išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ). Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.