- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eTA-141-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02695-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB "Inovisata"
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inovisata“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inovisata“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inovisata“ (toliau – ir atsakovas) 2 212,72 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 108,34 Eur delspinigių.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.
Atsakovas nuo 2024 m. lapkričio 1 d iki 2024 m. gruodžio 31 valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovui taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 2 212,72 Eur.
Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui išsiųsti mokėjimo pranešimai, vėliau siųsti priminimai apie pradelstą įsiskolinimą. Atsakovui pradelsus vietinės rinkliavos mokėjimo terminus, taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie sudaro 108,34 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Inovisata“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų apie paslaugos suteikimą, nedetalizavo skolos bei jos dydžio, apskaičiavimo tvarkos, nepateikė įrodymų, kad atsakovas teiktas paslaugas realiai gavo. Pareiškėjas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis reikalauja skolos apmokėjimo, nėra aiškus prievolės atsiradimo pagrindas bei skolos apskaičiavimo tvarka. VASA nepateikė duomenų, pagrindžiančių prievolę mokėti už nurodytas paslaugas.
Nurodyto objekto patalpos ((duomenys neskelbtini)) yra nenaudojamos, nevykdoma jokia veikla. Nėra atsižvelgta į tai, kiek patalpų objektuose yra naudojama, o kiek ne. Teisės aktai nustato, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo turto objektas yra negyvenamas ar savininkai nesinaudoja negyvenamosiomis patalpomis, dvinarė įmoka nėra mokama, todėl šiuo atveju pareiškėjas netikslingai taikė teisės aktų nuostatas, nustatančias pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dalių dydžius. Pastatas yra įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre kaip nebaigtos statybos pastatas, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB „Inovisata“ 2 212,72 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 108,34 Eur delspinigių.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką nustato Nuostatai. Teismas pabrėžė, kad rinkliava taikoma Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į atitinkamas nekilnojamojo turto rūšis (kategorijas).
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo nustatyta, kad atsakovui nuo 2022 m. gegužės 17 d. nuosavybes teise priklauso pareiškėjo nurodytas nekilnojamas turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10 094,46 kv. m.). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą. Pažymėjęs, kad tai yra privaloma prievolė, kylanti iš teisės aktų, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skolos apskaičiavimas grindžiamas Savivaldybės patvirtintais tarifais, apmokestinamo objekto registracijos duomenimis, nekilnojamojo turto nuosavybės informacija bei deklaruotais duomenimis apie patalpų naudojimą. Kadangi atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdė pareiškėjo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, teismas sprendė, kad ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas atkreipė dėmesį, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, t. y. negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.
Dėl atsakovo argumento, kad pastate veikla nevykdoma ir komunalinės atliekos nesusidaro, teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatuose įtvirtinta atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies tvarka (Nuostatų 73, 75–76 p.). Teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu atsakovas nenaudojo ginčo pastato ir jame atliekos nesusidarė, jis turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais numatytas prievoles, t. y. pateikti prašymą taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, teismui pateikti sprendimą taikyti lengvatą, o ne deklaratyviai nurodyti, kad atliekos nesusidaro dėl nenaudojamo pastato. Pažymėjęs, kad atleidimo nuo rinkliavos sąlygos yra aiškiai aprašytos Nuostatuose, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl lengvatos taikymo, o pareiškėjas būtų priėmęs sprendimą taikyti lengvatą.
Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pastato įregistravimas kaip nebaigto statinio savaime atleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavą. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nebaigtas statyti, jo baigtumas 81 proc., tačiau sprendė, kad vien tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatytas privalomas pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus nekilnojamojo turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.
Pažymėjęs, kad prekybos paskirties pastatas su terasa, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pastatytas dar 1987 metais, o 2011–2020 metais rekonstruotas ir jo baigtumas 81 proc., teismas vertino, kad vien tai neįrodo, jog pastatas negali būti naudojamas ir savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą kol pareiškėjas nėra priėmęs dėl to sprendimo.
Remdamasis nustatytu faktu, kad atsakovui nuo 2022 m. gegužės 17 d. priklauso pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad atsakovas pagal Nuostatų 6.6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju už visą ginčo laikotarpį ir turi pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.
Teismas nurodė, kad mokėjimo pranešimu, įspėjimu apie skolą, priminimais patvirtinta, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d iki 2024 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 2 212,72 Eur dydžio vietinės rinkliavos skola (skola už ankstesnį laikotarpį nagrinėjama kitoje administracinėje byloje). Teismas konstatavo, kad mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą, todėl sprendė, kad apskaičiuotas mokėtinos rinkliavos dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu ir faktiniais duomenimis. Nustatęs, kad įspėjimu atsakovas informuota apie nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, todėl tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 86 punktu, teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 180,34 Eur delspinigių.
III.
Atsakovas UAB „Inovisata“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Vien nekilnojamojo turto nuosavybės teise turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavą, kuomet nėra teikiama jokia paslauga. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10 094,46 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2022 m. gegužės 17 d.) nėra naudojamas, eksploatuojamas ir dėl šios priežasties atliekos nesusidaro.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintas Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objekto savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Atsakovas nėra sudaręs sutarties ar susitarimo su VASA dėl atliekų tvarkymo ir dėl to nėra teikiamos komunalinių atliekų paslaugos.
Pareiškėjas netikslingai taiko teisės aktų nuostatas, nustatančias pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dalių dydžius, kadangi ginčo patalpos nenaudojamos, veikla nėra vykdoma, nėra jokių nuomininkų, t. y. turimu nekilnojamuoju turtu atsakovas nedisponuoja, atsakovui jokia paslauga neteikiama, todėl ir rinkliavos dedamosios dalys apskaičiuotos nepagrįstai. Teisės aktuose numatyta galimybė, kad kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas nenaudojamas, taikyti privalomus mokesčius yra neteisėta ir neteisinga.
Atsakovas iš VASA nėra gavęs pranešimų dėl nesumokėtos rinkliavos. Byloje informacijos apie pranešimų įteikimą nėra. Pareiškėjas, kaip stipresnė teisinio santykio šalis, privalo tinkamai informuoti vartotoją, t. y. atsakovą, apie numatytas mokėti prievoles. Tai yra svarbesnė pareiga nei atsakovo pareiga apie tai domėtis. Pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių vykdymo principų, pažeidė pareigą tinkamai informuoti atsakovą ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas neįrodytas, nėra paaiškinimų, kodėl skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio koeficientas, prie prašymo nėra pateikta rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, tarp šalių nėra sudaryta sutartis. Atsakovui nėra teikiama jokia paslauga, todėl jam negali kilti pareiga mokėti vietinę rinkliavą už paslaugas, kurios neteikiamos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
Atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise valdė ir iki šiol valdo nekilnojamojo turto objektą ((duomenys neskelbtini)), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pareiga įrodyti, kad vykdomoje veikloje atliekos nesusidaro, tenka atsakovui. Todėl nesant įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių atliekos negalėjo susidaryti, atsakovas turi būti laikomas atliekų turėtoju. Pareiškėjas tinkamai informavo atsakovą apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, o nesulaukęs įmokos, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
Rinkliavos suma apskaičiuojama sudėjus kintamosios ir pastoviosios rinkliavos dedamųjų apskaičiavimo rezultatus. Visa informacija, įskaitant nekilnojamojo turto objekto plotą, nurodyta mokėjimo pranešimuose, taip pat išdėstyta prašyme dėl skolos priteisimo, todėl informacija yra pakankamai aiškiai ir detaliai išdėstyta, kad rinkliavos mokėtojas galėtų patikrinti informacijos teisingumą ir būtų galima nustatyti nekilnojamojo turto objekto plotą, prievolės sumą ir jos apskaičiavimo tvarką. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Rinkliava apskaičiuota vadovaujantis informacija apie įregistruotas nuosavybės teises. Atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista 2 112,72 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusi nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 108,34 Eur delspinigiai, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, dėl ko jis yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad jis iš VASA negavo pranešimų dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos, jis ginčo objektais nesinaudoja, juose veiklos nevykdo, todėl atliekos nesusidaro ir atsakovas, kuris nelaikytinas atliekų turėtoju, neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Atsakovas tvirtina, kad su VASA jokios sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo nėra sudaręs, tokios paslaugos jam neteikiamos. Todėl jam nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių 6.6 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtoju – kai jis yra nekilnojamojo turto objekto savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objektui, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal nekilnojamojo turto objekto rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). <...>. (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objekto, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai nekilnojamojo turto objekto rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris apmokestintas vietine rinkliava, nebuvo naudojamas, nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog šiame nekilnojamojo turto objekte nesusidarė komunalinės atliekos.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.
Kartu akcentuotina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, Nuostatai aiškiai nustato lengvatos taikymo tvarką, t. y. kokiu pagrindu vietinės rinkliavos mokėtojai gali būti atleisti nuo šios rinkliavos (pastovios ir / ar kintamosios dalies) mokėjimo. Siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka VASA nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo (žr. 72–80 p.) matyti, jog teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau, kaip buvo nustatyta, atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančių dokumentų ir nebuvo atleistas (visiškai ar iš dalies) nuo šios pareigos.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pareiškėjas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatai yra Savivaldybės tarybos priimtas norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl atsakovo deklaruojamas nežinojimas apie atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką neturi teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog VASA atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Pasisakydama dėl atsakovo tvirtinimo, kad jam jokia komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis negavo VASA pranešimų apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs. Be to, aptariama aplinkybe atsakovas negrindė savo atsiliepimo ir paaiškinimų, kurie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (žr. 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovui mokėjimo pranešimas išsiųstas jo buveinės registracijos adresu.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inovisata“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.