- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eTA-94-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00890-2024-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl skirtos nuobaudos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. NSN-20-262 „Dėl nuteistojo V. K. nubaudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda (izoliuoti į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerės L. V. 2024 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 2S-2187 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir pripažinti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Bausmės vykdymo pradžioje, būdamas LKT Kauno kalėjime (iki paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą), kreipėsi su prašymu reg. Nr. NPS-19-1916 į Kauno kalėjimo administraciją, prašydamas jį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nukreipti į LKT Pravieniškių 1-ąjį arba 2-ąjį kalėjimus. Šis pareiškėjo prašymas netenkintas ir jis perkeltas į LKT Marijampolės kalėjimą.
LKT Marijampolės kalėjimo viršininkas Sprendimu nubaudė pareiškėją nuobauda – izoliavimu į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Manydamas, kad Sprendimas ir juo paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, pareiškėjas apskundė jį LKT direktoriui. Pareiškėjo skundą išnagrinėjo ne LKT direktorius, o jam pavaldi šios tarnybos kanclerė L. V., kuri 2024 m. gegužės 3 d. Raštu jį pripažino nepagrįstu ir atmetė. Abu individualaus pobūdžio administraciniai aktai – tiek LKT Marijampolės kalėjimo viršininko Sprendimas, tiek ir LKT kanclerės Raštas yra neteisėti ir nepagrįsti.
Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę pareiškėjui administracijos paskirtame 1-ame būryje, tuo pareiškėjas esą pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Pareiškėjas dėl aplinkybių, susijusių su nuobaudos skyrimu, teikė pasiaiškinimą, kuriame aiškiai nurodė, kad būryje yra priešiškai nusiteikusių asmenų, galinčių kelti pavojų pareiškėjo saugumui, fizinei ir psichologinei sveikatai. Tokie pareiškėjo motyvai nebuvo išgirsti, o pareigūnai pareiškėją paėmė ir keli fiziškai nunešė prie 1-ojo būrio patalpų, tačiau pareiškėjas į gyvenamąsias 1-ojo būrio patalpas nėjo. Aplinkybės, kad 1-ajame būryje yra priešiškai prieš pareiškėją nusiteikusių asmenų, visiškai nebuvo tikrinamos, analizuojamos, tokiu būdu nepasirūpinta nuteistojo saugumu, o paprasčiausiai pademonstruota fizinė jėga. Tiek Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tiek ir visas LKT Marijampolės kalėjimo personalas privalėjo aiškintis, ar pareiškėjo nuogąstavimai pagrįsti, tačiau iš skundžiamo Rašto matyti, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo paaiškinimo atliktas jau po to, kada pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, o tai reiškia, jog į pareiškėjo paaiškinimą neatsižvelgta.
LKT Marijampolės kalėjime nėra sukurta kamerų tipo sistema. Gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo. 1-ajame būryje bausmę atlieka nuteistieji, kurie yra nuteisti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais už smurtinius ir seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Pareiškėjas tokio pobūdžio nusikaltimo nėra padaręs, tačiau jį perkėlus į tokį būrį, pareiškėjas savaime būtų priskirtas prie nuskriaustųjų kastos nuteistųjų. Pareiškėjas sutinka atlikti jam paskirtą bausmę bet kuriame kitame būryje. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su tam tikrais apribojimais ir suvaržymais, tačiau tokie apribojimai neturi būti didesni, nei privalo pagal galiojančius įstatymus ir visų pirma BVK. Pareigūnai prievarta nunešdami pareiškėją yra į 1-ojo būrio patalpas, patys jį priskyrė konkrečiai kastai. Skundžiamame LKT kanclerės Rašte visiškai nepasisakyta dėl subkultūros LKT Marijampolės kalėjime faktinės ir teisinės reikšmės, tarsi šie argumentai būtų nereikšmingi ar pareiškėjas jų nebūtų pateikęs skunde LKT direktoriui.
Paskirta nuobauda yra neteisėta. Negali būti baudžiamas asmuo, kuris veikia, siekdamas apsaugoti save ir neturėdamas kito pasirinkimo. Negalima reikalauti iš įstatymams privalančio paklusti subjekto elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti. Sprendimas skirti nuobaudą, yra nuteistojo teisių, garantuotų BVK 11 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas. Taip pat pažeista ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija nebūti persekiojamam už kritiką. Nepagrįstas ir Rašte nurodytas motyvas esą „jeigu jausitės nesaugus dėl kitų nuteistųjų elgesio, visada galite kreiptis į atsakingus pareigūnus, nurodydamas konkrečias faktines aplinkybes“. Pareiškėjas ne tik jausis nesaugus ateityje, bet ir dabar jaučiasi nesaugus, juolab nurodė, dėl ko negali būti paskirtas į 1-ąjį būrį, tačiau šiems paaiškinimams joks dėmesys nebuvo skirtas.
Pareiškėjo elgesys, sąlygotas kitų nuteistųjų jam keliamo nesaugumo, buvo teisėtas, todėl nuobauda jam skirta visiškai nepagrįstai. Nekeistų situacijos netgi ir tai, kad pareiškėjas dėl jam keliamo nesaugumo lygmens sąžiningai klystų, tačiau esamomis sąlygomis pareiškėjo elgesys buvo teisėtas ir negalėjo užtraukti tokios atsakomybės, kokia pritaikyta. Pareiškėjo veikime nebuvo jokio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, todėl Sprendimas ir Raštas yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto K. L. 2024 m. vasario 27 d. Tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-20-274 „Dėl nuteistojo V. K. 1 būrio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 16.30 val. nuteistasis V. K. pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. pasiaiškinimą Nr. NP-20-265, jis atsisakė eiti į 1-ą būrį; nurodė, jog prievarta ten buvo nuneštas; prašė nekelti jo į 1-ą būrį. Pagal pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. Paaiškinimą Nr. SV-20-1684, pareiškėjas buvo iškviestas paaiškinti dėl atsisakymo keltis į būrį. Pareiškėjas nurodė, jog atsisako eiti į 1-ą būrį, nes ten yra žmonių, kurie gali kelti grėsmę jo sveikatai bei psichologinei būklei. Pareiškėjas išreiškė norą dirbti kitame būryje ir nurodė, jog nenorėtų nurodyti asmenų, kurie tai gali daryti, būtent dėl taip dažnai minimų kitų „subkultūrų“ žmonių. Pagal Tarnybinį pranešimą, Saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl to, kad 2024 m. vasario 27 d. nuteistasis V. K. atsisakė vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje ir buvo paprašyta Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikti duomenis, ar nuteistasis turi rimtų, ar išimtinių aplinkybių dėl kurių negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. SV-20-1980 „Dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas R. S., surinkęs ir išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, nustatė, jog 2024 m. vasario 28 d. minėtas nuteistasis buvo pristatytas Marijampolės kalėjimo patariamajai komisijai, kuri nutarė atlikti aplinkybių patikrinimą siekiant išsiaiškinti nuteistojo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, priežastis. Nuteistasis buvo laikinai izoliuotas 30-tame būryje, kuriame nuteistieji bausmę atlieka kamerose ir yra izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Patikrinimo metu, žodžiu ir raštu buvo apklausti 1-o būrio nuteistieji, kurie paaiškino, kad jie nežino dėl kokių priežasčių nuteistasis V. K. atsisakė atlikti bausmę 1-ame būryje. Apklausti nuteistieji nurodė, kad jie nuteistojo nepažįsta. Be to, apklausti nuteistieji nurodė, kad kiek jie žino, nuteistasis 1-ame būryje priešų, problemų neturi, šiame būryje bausmę atlikti gali. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta 2024 m. kovo 14 d. LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuomonė, kad minėtas skyrius neturi informacijos, jog nuteistojo V. K. sveikatai ar gyvybei grėstų realus pavojus ir jis negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta rimtų ar išimtinių aplinkybių, ar duomenų, dėl kurių nuteistasis negalėtų saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, Marijampolės kalėjimo viršininkui buvo pasiūlyta nuteistąjį V. K. pristatyti Marijampolės kalėjimo patariamai komisijai ir minėtam nuteistajam dar kartą pasiūlyti eiti atlikti bausmę į jam paskirtą 1-ą būrį, o atsisakius eiti atlikti bausmę į minėtą būrį, už 2024 m. vasario 27 d. padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nubausti drausmine tvarka. Sprendimu, atsižvelgiant į tai, jog 1-o būrio nuteistasis V. K. 2024 m. kovo 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniais, pareiškėjui buvo nutarta skirti 30 (trisdešimt) parų kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas, atsisakydamas eiti į paskirtą būrį, nedetalizavo galbūt kilusio pavojaus šaltinių, nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių pareiškėjui galbūt kilo pavojus, todėl atsižvelgiant į tai, kad svarių priežasčių, kurios pareiškėjui trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nebuvo identifikuota, pareiškėjo atsisakymas keltis į paskirtą būrį buvo kvalifikuotas kaip drausmės pažeidimas. Nebuvo jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės kalėjime kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Marijampolės kalėjimas nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų į vadinamas „kastas“, kadangi visi nuteistieji yra lygūs ir tariamas susiskirstymas „kastomis“ yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokiamu bendravimu ir socialiniais įgūdžiais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva egzistuojančių „kastų“ buvo deklaratyvūs ir nepagrįsti. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kadangi nebuvo nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų suinteresuoti bausti tik pareiškėją, ar būti šališki pareiškėjo atžvilgiu. Teismui pateikiama dokumentinė medžiaga įrodė pareiškėjo padarytą nusižengimą. LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, jog duomenų, kad pareiškėjui ir jo sveikatai kiltų grėsmė atliekant bausmę paskirtame būryje – LKT neturi. Įvertinus visus nagrinėtus dokumentus Rašte buvo nustatyta, kad gauta medžiaga laikytina pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o informacijos, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitinka tikrovės LKT neturi. Todėl nėra pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateiktos faktinės pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės. Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Pagal Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Tarnybinį pranešimą, 2024 m. vasario 27 d. apie 16.30 val. nuteistasis V. K. pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1 būryje. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. pateikė pasiaiškinimą Nr. NP-20-265, kuriame nurodė, jog atsisakius eiti į 1-ą būrį, prievarta ten buvo nuneštas ir prašė nekelti jo į 1-ą būrį.
Pagal pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. paaiškinimą Nr. SV-20-1684, pareiškėjas buvo iškviestas paaiškinti dėl atsisakymo keltis į būrį. Pareiškėjas nurodė, jog atsisako eiti į 1-ą būrį, nes ten yra žmonių, kurie gali kelti grėsmę jo sveikatai bei psichologinei būklei.
Pagal Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto Tarnybinį pranešimą, Saugumo valdymo skyriuje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad 2024 m. vasario 27 d. nuteistasis V. K. atsisakė vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje ir buvo paprašyta Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikti duomenis, ar nuteistasis turi rimtų, ar išimtinių aplinkybių dėl kurių negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas, surinkęs ir išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, nustatė, jog 2024 m. vasario 28 d. minėtas nuteistasis buvo pristatytas Marijampolės kalėjimo patariamajai komisijai, kuri nutarė atlikti aplinkybių patikrinimą siekiant išsiaiškinti nuteistojo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu 2024 m. kovo 14 d. gauta LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuomonė, kad minėtas skyrius neturi informacijos, jog nuteistojo V. K. sveikatai ar gyvybei grėstų realus pavojus ir jis negalėtų saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta rimtų ar išimtinių aplinkybių, ar duomenų, dėl kurių nuteistasis V. K. negalėtų saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje. Marijampolės kalėjimo viršininkui buvo pasiūlyta nuteistąjį V. K. pristatyti Marijampolės kalėjimo patariamai komisijai ir minėtam nuteistajam dar kartą pasiūlyti eiti atlikti bausmę į jam paskirtą 1-ą būrį, o atsisakius eiti atlikti bausmę į minėtą būrį, už 2024 m. vasario 27 d. padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nubausti drausmine tvarka.
Sprendimu, atsižvelgiant į tai, jog 1-o būrio nuteistasis V. K. 2024 m. kovo 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniais, pareiškėjui buvo nutarta skirti 30 (trisdešimt) parų kamerų tipo patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apžvelgė BVK 50 straipsnio 1 dalies, 79–81 straipsnių nuostatas, bei pažymėjo kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai kalėjimų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK.
Teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, atmetė pareiškėjo skundo teiginius kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas, atsisakydamas eiti į paskirtą būrį, nedetalizavo galbūt kilusio pavojaus šaltinių, nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių pareiškėjui galbūt kilo pavojus, todėl atsižvelgiant į tai, kad svarių priežasčių, kurios pareiškėjui trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nebuvo identifikuota, pareiškėjo atsisakymas keltis į paskirtą būrį kvalifikuotas kaip drausmės pažeidimas. Nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės kalėjime kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kadangi nėra nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų suinteresuoti bausti tik pareiškėją, ar būti šališki pareiškėjo atžvilgiu. Teismui pateikiama dokumentinė medžiaga įrodė pareiškėjo padarytą nusižengimą, o Marijampolės kalėjimas neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūnų pasirašytais tarnybiniais parnešimais. Pagal LKT Raštą, LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, jog duomenų, kad pareiškėjui ir jo sveikatai kiltų grėsmė atliekant bausmę paskirtame būryje – LKT neturi. Įvertinus visus nagrinėtus dokumentus teismas nustatė, kad gauta medžiaga laikytina pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus veiksmus. Informacijos, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitinka tikrovės LKT neturėjo. Todėl nebuvo pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateiktos faktinės pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui. Marijampolės kalėjimo pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui skirta nuobauda laikantis BVK nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, jos panaikinti ar pripažinti ją neteisėta nėra pagrindo. Sprendimas priimtas surinkus pakankamai duomenų patvirtančių padaryto pažeidimo faktą bei leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjui paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą. LKT Raštas surašytas informatyviai, laikantis teisės aktų nuostatų, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
II.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinį skundą grindžia argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas paaiškina, kad Marijampolės kalėjime susidūrė su nuolatiniu psichologiniu spaudimu, niekas jam negalėjo paaiškinti kaip elgtis ir kokia atsakomybė gresia. Pareiškėjas dėsto faktines aplinkybes, kurias nurodė ir savo paaiškinimuose. Jis teigia, kad pareigūnai su juo bendravo netinkamai, neteikė jam informacijos, ir kad jis buvo neteisingai nubaustas. Atsakovas LKT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas su apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį pakeisti, ar panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nusiskundimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. NSN-20-262 „Dėl nuteistojo V. K. nubaudimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 2S-2187 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui. Marijampolės kalėjimo pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas surinkus pakankamai duomenų patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjui paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą, o Raštas surašytas informatyviai, laikantis teisės aktų nuostatų, o pareiškėjo skundas yra visiškai niekuo nepagrįstas.
Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo teismas pripažino, jog pareiškėjui už nurodytus veiksmus pagrįstai paskirta nuobauda.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Byloje ginčijamu Sprendimu pareiškėjui skirta nuobauda. Sprendime nurodoma, kad 1-o būrio nuteistasis V. K. 2024 m. kovo 18 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Sprendime taip pat nurodoma, kad savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniais, pareiškėjui buvo nutarta skirti 30 (trisdešimt) parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui apskundus ir LKT išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir susijusią dokumentinę medžiagą, skundžiamame Rašte buvo nustatyta, kad gauta medžiaga laikytina pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, bei nebuvo pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateiktos faktinės pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės.
BVK 50 straipsnyje nustatytos specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Vadovaujantis BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos. To paties kodekso straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.
Pagal BVK 50 straipsnio 3 dalį, nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016, 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).
BVK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, nevykdantys BVK 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. BVK 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, nevykdantiems šio kodekso 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos arba nesilaikantiems šio kodekso 50 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nustatytų draudimų, taip pat nuteistiesiems, kuriems iki šio pažeidimo padarymo tris kartus per vienus metus buvo skirtos administracinė ir (ar) drausminė nuobaudos, gali būti skiriama drausminė nuobauda – jų izoliavimas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
Pagal BVK 80 straipsnio 1 dalį šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis).
Kaip minėta, Sprendimu pareiškėjui paskirta BVK 79 straipsnyje numatyta nuobauda už tai, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2024 m. vasario 27 d. apie 16.30 val. nuteistasis V. K. pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Tuo nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pagal Tarnybinį pranešimą, Saugumo valdymo skyriuje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad 2024 m. vasario 27 d. nuteistasis V. K. atsisakė vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje ir buvo paprašyta Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikti duomenis, ar nuteistasis turi rimtų, ar išimtinių aplinkybių dėl kurių negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Pareiškėjas pateikė 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. kovo 4 d. paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas, surinkęs ir išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo V. K. laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, nustatė, jog 2024 m. vasario 28 d. minėtas nuteistasis buvo pristatytas Marijampolės kalėjimo patariamajai komisijai, kuri nutarė atlikti aplinkybių patikrinimą siekiant išsiaiškinti nuteistojo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta 2024 m. kovo 14 d. LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuomonė, kad minėtas skyrius neturi informacijos, jog nuteistojo V. K. sveikatai ar gyvybei grėstų realus pavojus ir jis negalėtų saugiai atlikti bausmės jam paskirtame 1-ame būryje. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta rimtų ar išimtinių aplinkybių, ar duomenų, dėl kurių nuteistasis negalėtų saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame būryje. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, Marijampolės kalėjimo viršininkui buvo pasiūlyta nuteistąjį V. K. pristatyti Marijampolės kalėjimo patariamai komisijai ir minėtam nuteistajam dar kartą pasiūlyti eiti atlikti bausmę į jam paskirtą 1-ą būrį, o atsisakius eiti atlikti bausmę į minėtą būrį, už 2024 m. vasario 27 d. padarytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nubausti drausmine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti į paskirtą būrį, nedetalizavo galbūt kilusio pavojaus šaltinių, nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių pareiškėjui galbūt kilo pavojus, todėl atsižvelgiant į tai, kad svarių priežasčių, kurios pareiškėjui trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nebuvo identifikuota, pareiškėjo atsisakymas keltis į paskirtą būrį buvo kvalifikuotas kaip drausmės pažeidimas. Nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės kalėjime kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kadangi nėra nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų suinteresuoti bausti tik pareiškėją, ar būti šališki pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovo surinkta ir pirmosios instancijos teismui pateikiama dokumentinė medžiaga įrodė pareiškėjo padarytą nusižengimą, o Marijampolės kalėjimas neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūnų pasirašytais tarnybiniais parnešimais.
Pareiškėjas šių aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija. Todėl Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, o būtent – apie 15.00 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje, taip savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniais, pareiškėjui pagrįstai buvo nutarta skirti nuobaudą – 30 (trisdešimt) parų kamerų tipo patalpose.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui skirta nuobauda laikantis BVK nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų. Sprendimas priimtas surinkus pakankamai duomenų patvirtančių padaryto pažeidimo faktą bei leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjui paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą, o LKT Raštas surašytas informatyviai, laikantis teisės aktų nuostatų.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.