Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-304-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-23
Bylos Nr.: eA-304-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06196-2023-2
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas: A. G.
Atsakovas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo: R. G., V. B. G., "Florinus"

Administracinė byla Nr. eA-304-968/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06196-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. G., V. B. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Florinus“) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 2R-2191 (2.13.Mr.) „Dėl Jūsų pranešimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 11 d. raštas, ginčijamas raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

Su savo tėvais V. B. G. ir R. G. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), bendraturčiai. Taip pat jiems asmeninės nuosavybės teise (kai kurie objektai bendrosios nuosavybės teise) priklauso Sklype esantys garažai, kiti statiniai (toliau – ir Statiniai), o jo motinai priklauso Sklype tuo pačiu adresu esančio daugiabučio namo (toliau – ir Daugiabutis namas) vienas iš butų, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Florinus“ (toliau – ir Bendrovė) 2020 m. viduryje išsinuomojo, o 2021 m. pradžioje įsigijo du butus, esančius Daugiabučiame name bei ant jo sienų įrengė tris vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis buvo stebimas Sklypas, taip pat viešas šaligatvis, dalis (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Dėl Bendrovės įsirengtų vaizdo stebėjimo kamerų pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d. su skundu (toliau – ir Skundas) kreipėsi į Inspekciją ir prašė patikrinti bei konstatuoti neteisėto vaizdo stebėjimo ir / ar asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo faktą, taikyti teisės aktuose nustatytas sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau Bendrovė 2021 m. birželio mėn. įsirengė dar daugiau kamerų. Inspekcija išnagrinėjo Skundą ir 2022 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-269(2.13-1.E) „Dėl A. G., R. G. ir V. B. G. 2021 m. gegužės 14 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kad Bendrovė nuolat vykdo vaizdo stebėjimą viešoje teritorijoje, jog į vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką patenka bendraturčiams priklausančio Sklypo teritorija, Bendrovei nepriklausantys Statiniai, įvažiavimas į kiemą, (duomenys neskelbtini) šaligatvis ir viena važiuojamosios kelio dalies eismo juosta. Vaizdo stebėjimo kameras Bendrovė įrengė ir vaizdo stebėjimą atliko (atlieka) savavališkai, be asmenų sutikimo, ir apskritai, niekaip jų neinformavusi. Inspekcija Skundą patenkino ir nusprendė pateikti Bendrovei nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatomis (toliau – ir Nurodymas).

Nors Bendrovė Nurodymo neįvykdė, Inspekcija jokių veiksmingų pareiškėjo teisinės gynybos priemonių nesiėmė, todėl pareiškėjas vėl kreipėsi į Inspekciją su pranešimais dėl Bendrovės nevykdomo Nurodymo ir jo teisių pažeidimo. Atsakydama į tai, Inspekcija parengė 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kuriame nurodė, kad Bendrovė įvykdė Nurodymą bei turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą.

Skundžiamas 2023 m. balandžio 11 d. raštas naikintinas, nes yra neišsamus ir nemotyvuotas. Ginčijamame rašte nėra jokių motyvų, jokių paaiškinimų ir jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis Inspekcija konstatavo Nurodymo įvykdymo faktą bei nusprendė, jog Bendrovė turi teisę vykdyti vaizdo stebėjimą. Atsakovas 2023 m. balandžio 11 d. rašte nepagrįstai rėmėsi nevaržoma diskrecijos teise ir institucinio nepriklausomumo garantija, atsisakydamas taikyti prašomas poveikio priemones Bendrovei bei atlikti Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo patikrinimą vietoje.

Inspekcija turėjo atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai atliko po dviejų metų nuo Skundo pateikimo. Taip pat Inspekcija turėjo įvertinti visas aplinkybes, kad Bendrovė neįgyvendino BDAR sąlygų ir ilgą laiką neįvykdė Nurodymo bei toliau pažeidinėjo pareiškėjo teises. Priešingai nei nurodoma 2023 m. balandžio 11 d. rašte, pareiškėjo nuorodos į atsakovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir prašymas juos taikyti, jokiu būdu nėra ir negalėjo būti laikomas jo kišimusi į Inspekcijos institucinį nepriklausomumą, kuris yra ne teisė, o pareiga.

Inspekcija neužtikrino veiksmingų institucinių teisinių priemonių, jog būtų apginta pareiškėjo ir jo tėvų pažeista teisė nebūti stebimiems trejus metus ir neapibrėžtą laiką ateityje. Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. rašte be jokių motyvų ir paaiškinimų konstatavo, jog Bendrovė turi teisę vykdyti vaizdo stebėjimą. Pareiškėjui neaišku nuo kurio momento Bendrovė gali vykdyti vaizdo stebėjimą bei kokiais teisiniais pagrindais ji gali tai daryti, kadangi jis sutikimo dėl tokio vaizdo stebėjimo nedavė.

Ginčijamas raštas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes jame nenurodyti jokie teisiniai sprendimo priėmimo pagrindai bei kokiais pagrindais leista Bendrovei vykdyti vaizdo stebėjimą Sklype, neatliktas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintas vertybių balanso testas.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo Skundą ir priėmė Sprendimą, kuriuo Bendrovei pateikė Nurodymą sustabdyti vykdomą vaizdo stebėjimą. Inspekcija paaiškino, kad 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. spalio 7 d. gavo pareiškėjo pranešimus (atitinkamai Inspekcijos reg. Nr. 1R-3228(2.13.Mr) ir Nr. 1R-5938(2.13.Mr)), kuriuose buvo nurodoma, jog Nurodymo Bendrovė nevykdo bei sumontavo daugiau vaizdo stebėjimo kamerų. Atsižvelgiant į gautus pareiškėjo pranešimus, Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5239(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę, prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai. Inspekcijoje 2022 m. lapkričio 28 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo pranešimas dėl Nurodymo nevykdymo (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7307(2.13.Mr)). Inspekcija 2022 m. lapkričio 30 d. gavo Bendrovės atsakymą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7346(2.13.Mr)), kad vykdant Nurodymą, kameros buvo išjungtos bei sutvarkius vaizdo stebėjimo dokumentaciją, pakoregavus kamerų vaizdo stebėjimo lauką, kameras vėl galima įjungti be atskiro leidimo.

Inspekcija, siekdama nustatyti ar Bendrovė tinkamai įvykdė Nurodymą, 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2R-6310(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę, prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įvykdymo įrodymus. Bendrovė 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakymą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7820(2.13.Mr)), kuriame paaiškino, kad vykdo prekybą tauriaisiais metalais – investiciniu auksu, sidabru, platina bei paladžiu, t. y. ypač vertingomis prekėmis, todėl siekiant užtikrinti jai priklausančio brangaus turto apsaugą, bei juo prekiaujančių darbuotojų saugumą, stebi teritoriją vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat atsakyme paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kameros stebi išimtinai Bendrovei nuo pat įsigijimo naudojamą Sklypo dalį bei kreipėsi į UAB „Sabelija“, kuri padarė išsamią vaizdo stebėjimo kamerų veikimo, vaizdo stebėjimo lauko ir teisinės bazės analizę bei pateikė savo rekomendacijas, paruošė Bendrovei vidinius teisinius dokumentus.

Inspekcija siekdama nustatyti, kokia apimtimi yra vykdomas vaizdo stebėjimas Sklype, 2023 m. kovo 14 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėjo turimus įrenginius). Tikrinimo metu vaizdo stebėjimo kameros buvo išjungtos (vaizdo stebėjimo kameros yra atjungtos tinklo skydelyje), vaizdo stebėjimas buvo nevykdomas. Inspekcija, įvertinusi Bendrovės paaiškinimus ir poveikio duomenų apsaugai pateiktą vertinimą, sprendė, kad Bendrovė įrodė, jog ji turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, tačiau tik Bendrovei priklausančioje teritorijoje. Inspekcija 2023 m. kovo 24 d. gavo pareiškėjo pranešimą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-2217(2.13.Mr)) (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1514-918/2023 Bendrovė, kaip atsakovė, kartu su savo 2023 m. kovo 10 d. prašymu, pateikė ir Inspekcijos 2023 m. kovo 9 d. raštą „Dėl patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodyta, jog Inspekcijos specialistai 2023 m. kovo 14 d. 13 val. atvyks apžiūrėti Bendrovės turimus vaizdo stebėjimo bei įrašymo įrenginius. Taip pat Pranešime nurodė, kad Inspekcijai iš anksto pranešus apie planuojamą patikrinimą, Bendrovė iš anksto išjungė visas ar dalį vaizdo stebėjimo kamerų, o Inspekcijos specialistams atlikus patikrinimą, vaizdo stebėjimo kameros nedelsiant vėl buvo įjungtos. Inspekcijos teigimu, pareiškėjas prašė imtis veiksmų, siekiant įsitikinti Bendrovės įžūliu ir piktybiniu Nurodymo nepaisymu bei imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų tam, kad būtų apsaugota grubiai jau trejus metus pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, nebūtų renkami ir tvarkomi jo asmens duomenys. Pareiškėjas taip pat prašė Inspekcijos skirti baudą Bendrovei.

Inspekcija, atsakydama pareiškėjui į Pranešimą, 2023 m. balandžio 11 d. raštu papildomai informavo pareiškėją, jog 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. spalio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. gavusi pareiškėjo pranešimus, kreipėsi į Bendrovę, prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti patvirtinančius įrodymus, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai. Inspekcija, įvertinusi Bendrovės paaiškinimus bei kartu su paaiškinimais pateiktus įrodymus dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo, darė išvadą, kad Bendrovė įgyvendino Nurodymą, todėl turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Inspekcijos manymu, ji gavusi pareiškėjo pranešimus apie tai, kad Bendrovė galimai netinkamai įgyvendina Nurodymą, ėmėsi priemonių, kreipėsi į Bendrovę net kelis kartus, jog ji pateiktų paaiškinimus ir įrodymus apie tinkamą Nurodymo vykdymą bei atliko patikrinimą Bendrovės patalpose. Todėl sprendė, kad Bendrovė įgyvendino Nurodymą bei gali vykdyti vaizdo stebėjimą išimtinai Bendrovei priklausančioje teritorijoje. Inspekcija informavo pareiškėją apie Nurodymo įgyvendinimą.

Inspekcijai nėra nustatyta pareiga nagrinėjant pranešimus vykdyti pareiškėjo reikalavimus, t. y. atlikti patikrinimus neįspėjus Bendrovės ar skirti baudą už nustatytus pažeidimus. Atsakydama į pareiškėjo Pranešimą, Inspekcija aiškiai ir visapusiškai atsakė į jo klausimus, bei papildomai informavo apie tai, kad Bendrovė įgyvendino Sprendimu teiktą Nurodymą, todėl naikinti 2023 m. balandžio 11 d. rašto nebuvo pagrindo.

Pareiškėjas A. G. ir tretieji suinteresuoti asmenys R. G. bei V. B. G. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad:

Inspekcija, išnagrinėjusi A. G., R. G. ir V. B. G. 2021 m. gegužės 14 d. Skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies f punktu, 2022 m. balandžio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Skundą pripažino pagrįstu bei teikė Bendrovei Nurodymą – sustabdyti vykdomą vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie Nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d., pateikiant jo įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

Sprendime Inspekcija, be kita ko, nurodė, jog ji negali daryti išvados, kad Bendrovė stebėdama vaizdo kamera tinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintus skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo principus bei BDAR 13 straipsnio nuostatas. Bendrovė neįrodė, kad vaizdo duomenų tvarkymas buvo vykdomas teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga. Inspekcija Bendrovės vaizdo duomenų tvarkymą įvertino kaip pažeidžiantį BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą teisėtumo principą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą taip pat į tai, jog Bendrovė Inspekcijai nepateikė jokių įrodymų ir informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vaizdo duomenų tvarkymui taikytina bet kuri kita BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga, Bendrovės vaizdo duomenų tvarkymas, laikytinas neatitinkančiu BDAR nuostatų, todėl neteisėtu, pažeidžiančiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą teisėtumo principą.

Pareiškėjas, kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – R. G. ir V. B. G., šį Inspekcijos Sprendimą skundė teismams, tačiau pastarieji skundus atmetė kaip nepagrįstus, t. y. galutinai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-281-525/2024, nusprendė A. G., R. G. ir V. B. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. pranešimu informavo Inspekciją apie tai, kad Bendrovė nevykdo Nurodymo bei vykdo vaizdo stebėjimą.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. pranešimu informavo Inspekciją, kad Bendrovė 2022 m. spalio 6 d. ant Daugiabučio namo sienos sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Bendrovė nevykdo Nurodymo.

Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5226(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę, prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai.

Inspekcija 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5239(2.13.Mr) atsakė pareiškėjui į 2022 m. spalio 7 d. pranešimą, kuriame informavo, jog dėl Nurodymo vykdymo kreipsis į Bendrovę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. Inspekcijai dar kartą pateikė pranešimą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7307(2.13.Mr)), kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. V. B. G., R. G. ir A. G. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti Bendrovę, pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. Bendrovė pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kito nurodė, kad kameros vėl buvo įjungtos bei sutvarkius vaizdo stebėjimo dokumentaciją ir pakoregavus kamerų vaizdo stebėjimo lauką kameras vėl galima įjungti be atskiro Inspekcijos leidimo.

Bendrovė 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Inspekcijai atsakymą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7346(2.13.Mr)), kuriame nurodė, jog vykdant Nurodymą, kameros buvo išjungtos. Bendraujant su Inspekcijos specialistais buvo nurodyta, kad sutvarkius vaizdo stebėjimo dokumentaciją bei pakoregavus kamerų vaizdo stebėjimo lauką kameras vėl galima įjungti be atskiro Inspekcijos leidimo. Bendrovė paaiškino, jog kreipėsi į profesionalius ekspertus tokio pobūdžio veikloje – UAB „Sabelija“, kuri padarė išsamią Bendrovės vaizdo stebėjimo kamerų veikimo, vaizdo stebėjimo lauko ir teisinės bazės analizę bei pateikė savo rekomendacijas, paruošė įmonei vidinius teisinius dokumentus. Atlikus šiuos veiksmus kameros vėl buvo įjungtos.

Inspekcija 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2R-6310(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę, prašydama dar kartą informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įvykdymo įrodymus.

Inspekcija 2022 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2R-6352(2.13.Mr) informavo pareiškėją, jog kreipėsi į Bendrovę dėl Nurodymo įvykdymo bei įspėjo apie Nurodymo nevykdymo pasekmes.

Bendrovė 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė Inspekcijai atsakymą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7820(2.13.Mr)), kuriame jie paaiškino, kad vykdo prekybą tauriaisiais metalais – investiciniu auksu, sidabru, platina bei paladžiu, t. y. ypač vertingomis prekėmis. (duomenys neskelbtini), yra įrengta įmonės fizinė parduotuvė. Kadangi prekiauja tauriaisiais metalais ir yra tam tikra vagysčių bei apiplėšimų tikimybė, siekiant užtikrinti jai priklausančio brangaus turto apsaugą, bei juo prekiaujančių darbuotojų saugumą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienų yra įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos ir dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. pradėjo pastato remonto darbus, o jų metu laikė vertingas statybines medžiagas. Taip pat pažymėjo, kad buvo pavogtos statybinės medžiagos, pavogta kepsninė, pavogtos akmens masės grindų plytelės, buvo įvykdytas tyčinis Bendrovės turto sunaikinimas. Taip pat atsakyme paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kameros stebi išimtinai Bendrovei nuo pat įsigijimo naudojamą (taip pat ir ankstesnių savininkų išimtinai naudojamą) Sklypo dalį, kuri ribojasi su dalies namo, priklausančio Bendrovei sienomis, apima du įėjimus į Bendrovės parduotuvę ir administracines patalpas, kameros pakreiptos taip, kad apima tik patį įėjimą į parduotuvę ir vidinį kiemą, naudojamą išimtinai Bendrovės ir visiškai neapima jokių viešųjų erdvių. Bendrovė nurodė ir tai, kad vykdant Nurodymą vaizdo stebėjimo kameros buvo išjungtos, buvo kreiptasi į UAB „Sabelija“, kuri padarė išsamią Bendrovės vaizdo stebėjimo kamerų veikimo, vaizdo stebėjimo lauko ir teisinės bazės analizę bei pateikė savo rekomendacijas, paruošė Bendrovei vidinius teisinius dokumentus. Atlikus šiuos veiksmus vaizdo stebėjimo kameros vėl buvo įjungtos.

Inspekcija 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2R-1414(2.13.Mr) informavo Bendrovę apie 2023 m. kovo 14 d. planuojamą patikrinimo atlikimą.

Inspekcija 2023 m. kovo 14 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėjo turimus įrenginius) bei surašė 2023 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 4R-202(2.14.E) „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje Inspekcija nurodė, jog tikrinimo metu užfiksuota, kad vaizdo stebėjimas yra nevykdomas, vaizdo stebėjimo kameros yra išjungtos, nepasiekiamos; tikrinimo metu nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros yra atjungtos tinklo skydelyje. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje konstatuota, kad Inspekcijos Sprendime teiktas Nurodymas sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis, UAB „Florinus“ yra įgyvendintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. kovo 24 d. Pranešimu kreipėsi į Inspekciją dėl Nurodymo nevykdymo. Pareiškėjas savo Pranešime nurodė, kad Bendrovė nevykdo Nurodymo bei prašė Inspekcijos: imtis veiksmų, siekiant įsitikinti Bendrovės įžūliu ir piktybiniu Nurodymo nepaisymu (pvz., vadovaujantis teisės aktuose numatyta tvarka, atlikti patikrinimą Bendrovės patalpose, nepranešus iš anksto); taip pat imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų tam, kad būtų apsaugota grubiai jau trejus metus pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, nebūtų renkami ir tvarkomi jo asmens duomenys; pasitvirtinus aplinkybei, kad Bendrovė vykdo vaizdo stebėjimą ir vaizdo stebėjimo kamerą (-as) išjungė / atjungė tik Inspekcijos specialistų vizitui, skirti Bendrovei baudą, atsižvelgiant į sistemingą bei piktybišką Inspekcijos nurodymo sustabdyti vaizdo stebėjimą nepaisymą; pateikti VAĮ nuostatas (tame tarpe, išsamumo principą) atitinkantį atsakymą.

Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu atsakė pareiškėjui į jo Pranešimą. Ginčijamame rašte, be kita ko, nurodė, jog BDAR įtvirtinta Inspekcijos pasirinkimo teisė spręsti, kokiu tinkamu mastu (BDAR 57 str. 1 d. f p.) ir kokiu tinkamiausiu būdu atlikti skunde nurodytų aplinkybių tyrimą (BDAR 58 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metodus, strategiją renkasi priežiūros institucija pagal jai numatytą kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjų siūlymai ar prašymai atlikti konkrečius tyrimo metodus ar būdus neįpareigoja institucijos, jei kitais teisėtais būdais galimas to paties tikslo pasiekimas. Atsakant į pareiškėjo prašymus, kaip, pavyzdžiui, atlikti patikrinimą Bendrovės patalpose, nepranešus iš anksto, arba imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų, tam, kad būtų apsaugota pareiškėjo teisė į privatumą, nebūtų renkami ir tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys, Inspekcija paaiškino, kad vadovaujantis BDAR, ji yra nepriklausoma institucija ir asmenys neturi teisės priežiūros institucijoms teikti nurodymų ir (ar) kontroliuoti Inspekcijos veiksmų. Inspekcija informavo, kad 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. spalio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. gavusi pareiškėjo pranešimus, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nevykdo Nurodymo, nes vaizdo stebėjimo niekada nebuvo sustabdžiusi, o ant Daugiabučio namo sienos sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą, 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5239(2.13.Mr) ir 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2R-6310(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę, prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo gauti Bendrovės paaiškinimai, o 2023 m. kovo 14 d. Inspekcijos specialistai atliko patikrinimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėjo turimus įrenginius). Inspekcija, įvertinusi Bendrovės paaiškinimus bei kartu su paaiškinimais pateiktus įrodymus dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo, darė išvadą, kad Bendrovė įgyvendino Sprendimu teiktą Nurodymą, todėl turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pirmiausiai pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė pareiškėjo teiktas Pranešimas ir ginčijamas Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į minėtą Pranešimą. Į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka ankstesni pareiškėjo rašyti pranešimai bei Inspekcijos teikti atsakymai ar ne atsakymai į juos ir pan., todėl argumentai, kurie išeina už Pranešimo ir 2023 m. balandžio 11 d. rašto ribų teismo nebuvo vertinami.

Teismas apžvelgė ADTAĮ 1 straipsnio 1–3 dalių, 7 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, bei akcentavo, kad Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos ir turimų įgaliojimų ribos apibrėžtos ADTAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Inspekcijos nuostatuose. Teismas įvertino, jog Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui. Teismas sprendė, jog teisės normos leido teigti, kad Inspekcija turi teisę taikyti poveikio priemones, taip pat ir teisinės atsakomybės priemones, kai tai būtina (proporcinga) teisės aktų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, ar konkrečiam pažeidimui pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo (ir kitų asmenų R. G. bei V. B. G.) Skundas buvo pripažintas pagrįstu, Inspekcija Sprendimu Bendrovei taikė poveikio priemones, t. y. nusprendė pateikti Bendrovei nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d., pateikiant jo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos Sprendimu taikytos priemonės, jų apimtis ir pan. taip pat nepateko į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovė įgyvendino Sprendimu teiktą Nurodymą, todėl turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, tai iš esmės reiškė, kad Inspekcija be jokio pagrindo pakeitė anksčiau priimtą Sprendimą ir pan. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštu buvo priimtas nurodytas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, visų pirma, iš 2023 m. balandžio 11 d. rašto, priešingai negu teigė pareiškėjas, tas neišplaukė, o antra, kaip buvo matyti iš bylos, Inspekcija 2023 m. balandžio 5 d. surašė raštą Nr. 2R-2073(2.13.Mr) „Dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo“, adresuotą Bendrovei, t. y. priėmė sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog įvertinus Bendrovės Inspekcijai teiktus paaiškinimus ir Poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą (toliau – ir PDAV), Inspekcija sprendė, kad Bendrovė įrodė, jog turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Tačiau atkreipė dėmesį, kad Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. sausio 29 d. gairėse Nr. 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus (toliau – ir Gairės) nurodyta, jog, atsižvelgiant į BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punkte įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, vaizdo duomenys, pvz., siekiant nustatyti žalą padariusius asmenis, turėtų būti saugomi kelias dienas, o po to ištrinami. Jeigu vaizdo duomenys saugomi ilgiau nei 72 valandas, duomenų valdytojas turėtų argumentuotai pagrįsti, kodėl jam reikalinga saugoti vaizdo duomenis jo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė PDAV nurodė, kad daromi vaizdo įrašai saugomi 90 kalendorinių dienų, Inspekcija darė išvadą, jog Bendrovė vaizdo duomenis saugo ilgiau nei nurodoma Gairėse. Remiantis išdėstytu, Bendrovei siūlė užtikrinti, kad vaizdo duomenų saugojimo trukmė neviršytų 72 valandų arba pagrįsti asmens duomenų saugojimo ilgesnio termino būtinumą. Be to, įvertinus Bendrovės pateiktas vaizdo kameromis darytas nuotraukas, Inspekcija nesutiko, kad siekiant užtikrinti vidinę tvarką ir saugumą, t. y. apginti UAB „Florinus“ valdomą materialinį turtą bei turimas prekes, apsaugoti darbuotojų, klienų, tiekėjų, partnerių, lankytojų (svečių) ir kitų duomenų subjektų turtą bei turtinius interesus, taip pat išvengti ginčytinų situacijų incidento metu, išspręsti konfliktines situacijas, padėti nustatyti faktines aplinkybes nelaimingų atsitikimų ir kitų incidentų metu ir pan., yra būtina vykdyti vaizdo stebėjimą tokia apimtimi, koks jis yra vykdomas, t. y., stebėti bendrą įvažiavimą į kiemą, toliau matomą kito namo vidinį kiemą, kuriuo pagrįstai turi teisę naudotis ir kiti asmenys. Todėl rekomendavo Bendrovei vaizdo stebėjimo kameras sureguliuoti taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas išimtinai UAB „Florinus“ priklausančioje teritorijoje. Taip pat įvertinus tikrinimo metu darytas nuotraukas, buvo nustatyta, informaciniame pranešime apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kad vaizdo stebėjimo tikslas yra nurodytas – asmens ir turto apsaugos tikslas. Tuo tarpu, PDAV vaizdo stebėjimo tikslas yra nurodytas – užtikrinti vidinę tvarką ir saugumą: apginti bendrovės valdomą materialinį turtą bei turimas prekes, apsaugoti darbuotojų, klienų, tiekėjų, partnerių, lankytojų (svečių) ir kitų duomenų subjektų turtą bei turtinius interesus, taip pat išvengti ginčytinų situacijų incidento metu, išspręsti konfliktines situacijas, padėti nustatyti faktines aplinkybes nelaimingų atsitikimų ir kitų incidentų metu ir pan. Be to, nurodoma, kad vaizdo įrašai saugomi 14 kalendorinių dienų. Tuo tarpu, kaip buvo nurodyta aukščiau, PDAV nurodyta, kad vaizdo įrašai saugomi 90 kalendorinių dienų. Taigi, buvo vertinama, kad informaciniame pranešime pateikta informacija yra netiksli ir klaidinanti, todėl Bendrovei rekomenduota pataisyti informacinį pranešimą apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcija sprendė, kad patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovė turi teisę stebėti, remdamasi teisėtu interesų pagrindu (BDAR 6 str. 1 d. f p.), tačiau pabrėžė, kad vaizdo stebėjimas turi būti vykdomas išimtinai UAB „Florinus“ priklausančioje teritorijoje, asmenims prieš patenkant į filmuojamą teritoriją turi pateikti informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą laikantis BDAR reikalavimų ir Inspekcijos rekomendacijų bei užtikrinti, kad vaizdo duomenų saugojimo trukmė neviršytų 72 valandų arba pagrįsti asmens duomenų saugojimo ilgesnio termino būtinumą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas sprendimas buvo priimtas ne šioje byloje skundžiamu 2023 m. balandžio 11 d. raštu, o dar iki jo priėmimo, t. y. 2023 m. balandžio 5 d. Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu pareiškėjui iš esmės tik pateikė informacinio pobūdžio informaciją, t. y. informaciją apie Inspekcijos anksčiau (2023 m. balandžio 5 d.) priimtą sprendimą dėl duoto Nurodymo įvykdymo ir Bendrovės teisės vykdyti vaizdo stebėjimą, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neskundžia minėto Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 2R-2073(2.13.Mr) „Dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo“, todėl teismas jo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčijamu 2023 m. balandžio 11 d. raštu nebuvo priimtas pareiškėjo nurodomas sprendimas, todėl ir visi su tuo susiję pareiškėjo argumentai, jo įtaka pareiškėjo teisėms ir interesams, neatitikimu teisės aktams ir pan. tampa neaktualūs ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakė.

Teismas akcentavo, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu pareiškėjui iš esmės tik pateikė informacinio pobūdžio informaciją, t. y. informaciją apie Inspekcijos anksčiau (2023 m. balandžio 5 d.) priimtą sprendimą dėl duoto Nurodymo įvykdymo ir Bendrovės teisės vykdyti vaizdo stebėjimą, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Ginčijamame Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. rašte taip pat buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į Inspekcijos diskrecijos teisę ir nepriklausomumą; nurodyta, kad pareiškėjų siūlymai ar prašymai atlikti konkrečius tyrimo metodus ar būdus neįpareigoja institucijos, jei kitais teisėtais būdais galimas to paties tikslo pasiekimas, be to, asmenys neturi teisės priežiūros institucijoms teikti nurodymų ir (ar) kontroliuoti Inspekcijos veiksmų. Teismas pažymėjo, kad tai taip pat informacinio pobūdžio pranešimas.

Pareiškėjas manė, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. rašte nepagrįstai rėmėsi nevaržoma diskrecijos teise ir institucinio nepriklausomumo garantija, atsisakydama taikyti prašomas poveikio priemones Bendrovei bei atlikti vaizdo stebėjimo patikrinimą vietoje. Teismas, apžvelgęs Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92 (1.12E) patvirtintų Inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 20 ir 21 punktų nuostatas, akcentavo, jog tyrimo metodus ir strategiją renkasi viešojo administravimo institucija pagal jai numatytą kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Patikrinimų taisyklių 21 p.). Pareiškėjo siūlymai atlikti konkrečius tyrimo metodus ar būdus neįpareigoja institucijos, jei kitais teisėtais būdais galima to paties tikslo pasiekimas. Būtent institucija renkasi tyrimo metodus ir būdus, nusistato tyrimo taktiką ir strategiją, siekdama išlaikyti pusiausvyrą tarp priešingą interesą turinčių asmenų ir jų interesų bei pusiausvyrą tarp tyrimo visapusiškumo, objektyvumo ir išsamumo bei tyrimo operatyvumo, ekonomiškumo ir racionalaus paskirtų institucijai ribotų išteklių panaudojimo. Tokią praktiką plėtojo ir LVAT savo nutartyse. Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. rašte visiškai pagrįstai pareiškėjui išaiškino, atsižvelgiant į jo Pranešime pateiktus prašymus, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę ir nepriklausomumą nuspręsti, kokius pasirinkti tikrinimo metodus ir būdus, o asmenų prašymai ir nurodymai tuo klausimu Inspekcijai yra neprivalomi. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Inspekcija jau anksčiau buvo nusprendusi, jog Bendrovė Nurodymą įgyvendino ir ji turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, todėl vertinimas dėl pareiškėjo nurodytų (prašomų) atlikti veiksmų, siekiant nustatyti, jog Bendrovė nevykdo jai duoto Nurodymo, netenka prasmės. Tuo pačiu nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad Inspekcija teisiškai niekaip neįvertino Pranešime nurodytų aplinkybių apie pakartotinai vykdomą vaizdo stebėjimą.

Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija buvo šališka (priešiška) pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip visiškai deklaratyvius ir nepagrįstus. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad Inspekcija teikdama ginčijamą 2023 m. balandžio 11 d. raštą elgėsi netinkamai, šališkai (priešiškai), kaip pareiškėjas nurodė, ir pan.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Inspekcija pateikdama 2023 m. balandžio 11 d. raštą į pareiškėjo Pranešimą jokių teisės aktų nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo šį raštą panaikinti. Bet kokiu atveju, formalūs trūkumai negalėjo būti pagrindu panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. raštą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstytas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Naudojimosi Sklypu tvarkos nebuvimo aplinkybė nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo sprendimui nepadarė jokios įtakos. Tuo tarpu teisės vykdyti vaizdo stebėjimo Bendrovės patalpų viduje, pareiškėjas niekada nekvestionavo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismo sprendime yra apie tai pasisakoma. Pareiškėjas kartu su savo tėvais yra stebimas Bendrovės vaizdo stebėjimo kameromis faktiškai visais atvejais, kai patenka į Sklypo teritoriją, juo labiau, pačiai Inspekcijai pripažįstant, jog vaizdo stebėjimo kampas bei perimetras gali būti Bendrovės bet kada keičiamas, šiandien niekas, išskyrus Bendrovę, negalėtų pasakyti bei įrodyti, kokiu mastu iš tikrųjų Bendrovė stebi Sklypą ir kiek laiko iš tikrųjų saugo vaizdo įrašus, kaip tvarko pareiškėjo ir jo tėvų asmens duomenis.

Pareiškėjas negalėjo neskųsti Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. rašto, nes joks kitas dokumentas apie leidimą Bendrovei vykdyti vaizdo stebėjimą Sklype jam nebuvo teikiamas ir būtent Atsakymu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Bendrovei buvo leista vykdyti vaizdo stebėjimą Sklype, t. y. juo buvo pakeistas atsakovo Nurodymas Bendrovei sustabdyti vaizdo stebėjimą Sklype. Nepasinaudojus teise apskųsti 2023 m. balandžio 11 d. rašto, Inspekcija (o tam tikromis aplinkybėmis ir Bendrovė) įgytų argumentą, kad jos sprendimas pareiškėjo nebuvo kvestionuojamas ir jis sutiko su tuo, kad Bendrovė gali vykdyti vaizdo stebėjimą Sklype. Gavęs 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kuriuo aiškiai pakeičiamas ankstesnis (2022 m. balandžio 29 d.) Inspekcijos Sprendimas bei jame suformuluotas Nurodymas, pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą, nes nesutinka ir negali sutikti, kad Bendrovė vykdytų vaizdo stebėjimą Sklype. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nekritiškai perėmė Inspekcijos gynybinę poziciją, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštas nekeičia Sprendimo. Pareiškėjas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik per įstatymo nustatytą terminą skųsti Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštą teismui, kadangi jokių kitų pareiškėjo ir jo tėvų pažeistų teisių teisinės gynybos priemonių, gavus 2023 m. balandžio 11 d. raštą, tiesiog neegzistavo.

Teismas savo sprendime perėmė atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą argumentaciją. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 2R-2073(2.13.Mr) „Dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo“ pareiškėjui nebuvo teikiamas, apie tokį sprendimą atsakovas pareiškėjo net neinformavo, o pateikė pareiškėjui vienintelį sprendimą, t. y. šioje byloje skundžiamą 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kuriame pareiškėjas ir sužinojo apie jo ir jo tėvų teisėms bei teisėtiems interesams akivaizdžią įtaką darantį Inspekcijos sprendimą Bendrovei leisti vykdyti vaizdo stebėjimą Sklype. Be to, minėtas Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštas, kurį teismas traktuoja kaip administracinį sprendimą, buvo pateiktas tik į šią teisme nagrinėjamą bylą kartu su atsakovo atsiliepimu į skundą ir jokia kita forma pareiškėjui pateiktas nebuvo. Todėl pareiškėjas neskundė kitam adresatui (Bendrovei) adresuoto rašto, kurio turinys taip pat, kaip ir 2023 m. balandžio 11 d. raštas, informuoja apie teisę Bendrovei vykdyti vaizdo stebėjimą įvykdžius Nurodymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nenagrinėjo 2023 m. balandžio 11 d. rašto, kaip administracinio sprendimo. Iš bylos medžiagos matydamas, kad Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. rašte pareiškėjas nebuvo jo adresatas ir jo negavo, vis dėlto išdėstė nuomonę, kad pareiškėjas kažkokiu būdu turėjo jį apskųsti teismui, o kadangi jis nėra apskųstas, todėl byloje ir nenagrinėtinas. Tokia teismo logika yra nepagrįsta, nes jeigu šioje byloje ginčijamas 2023 m. balandžio 11 d. raštas neatitinka administracinio sprendimo definicijos, tai tokiu atveju jos akivaizdžiai neatitinka ir Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštas, todėl teismo argumentas, kad jo neskundžiant, neskundžiamas Inspekcijos sprendimas apskritai, yra prieštaringas. Teismas analizavo Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštą ir nepagrįstai konstatavo, kad jis įtvirtino atsakovo sprendimą, ir analizavo kitus tariamai už bylos nagrinėjimo ribų „išeinančius“ dokumentus bei dėl jų pasisakė, pvz., Sprendimą.

Teismas klaidingai vertino, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštas esą nėra administracinis sprendimas, o tik „informacinio pobūdžio informacija“. 2023 m. balandžio 11 d. raštas ir yra tas administracinis sprendimas VAĮ 2 straipsnio 5 punkto prasme, kuris ir sukelia labai aiškius teisinius padarinius – Bendrovei leidžiamas vaizdo stebėjimas, laikantis tam tikrų sąlygų (kitaip tariant, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys galės būti stebimi) ir šiuo Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštu yra aiškiai pakeičiamas Sprendimas, kuriuo buvo teiktas Nurodymas Bendrovei stabdyti vaizdo stebėjimą, kadangi buvo nesilaikyta teisėto vaizdo stebėjimo sąlygų, o dabar jos tampa tarsi išpildytos.

Teismas nepagrįstai nevertino, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštas atitinka administracinio sprendimo kriterijus, kadangi jis esmingai įtakoja pareiškėjo ir jo tėvų teises. Teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimai, nustatyti atsakovo Sprendimu ir dėl kurių pareiškėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis V. B. G. ir R. G. (kaip pareiškėjais) kreipėsi į atsakovą, o atsakovo 2023 m. balandžio 11 d. raštu staiga imta traktuoti diametraliai priešingai, nei buvo nuspręsta Sprendimu, nors faktinės aplinkybės nuo to laiko niekaip nepasikeitė, t. y. Bendrovė tiek Sprendimo, tiek ir 2023 m. balandžio 11 d. rašto priėmimo metu vykdė tą pačią ekonominę veiklą tose pačiose namo (duomenys neskelbtini), patalpose, taip pat nepasikeitė teisinis Sklypo režimas (Sklypas nebuvo ir nėra atidalintas ar bent jau nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka ), o kai kurios faktinės aplinkybės netgi pasikeitė pareiškėjo bei V. B. G. ir R. G. teisių užtikrinimo nenaudai (po priimto Inspekcijos Sprendimo Bendrovei sumontavus papildomas vaizdo stebėjimo kameras).

Kadangi pirmosios instancijos teismas visgi vertino Inspekcijos Sprendimo turinį ir lygino jį su ginčijamo 2023 m. balandžio 11 d. rašto turiniu, tačiau nepateikė jokių išsamių argumentų, kodėl Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštas nelaikytinas Sprendimą keičiančiu administraciniu sprendimu, o tik iš esmės atkartojo atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, o tai laikytina šiurkščiu procesinės teisės, įtvirtinančios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nevertinti 2023 m. balandžio 11 d. rašto turinio, niekaip neįvertino Inspekcijos sprendimo išsamumo aspektu, kurio trūkumas sudaro savarankišką pagrindą 2023 m. balandžio 11 d. raštui naikinti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jokių kliūčių atsakovui pateikti išsamumo principą atitinkantį 2023 m. balandžio 11 d. raštą nebuvo. Atsakovas privalėjo ir neturėjo jokių kliūčių 2023 m. balandžio 11 d. rašte išdėstyti išsamius teisinius pagrindus, argumentus ir motyvus, kodėl Inspekcija neturėjo atsižvelgti į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus apie Bendrovės išankstinį pasiruošimą patikrinimui ir prašymą skirti Bendrovei baudą. Tokį 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kaip neatitinkantį išsamumo ir kitų VAĮ 3 ir 10 straipsnių imperatyvų, pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti kaip neaiškų ir neišsamų, nemotyvuotą ir nepagrįstą teisės aktų normomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tiesiog aklai akcentuoja Inspekcijos diskrecijos teisę pasirinkti tikrinimo būdus (procedūras) bei poveikio priemonių taikymą, tačiau visiškai nenagrinėja tai, ar Inspekcijos diskrecijos teisė yra absoliuti, ar egzistuoja tam tikros jos ribos, o tik sutinka su Inspekcijos pozicija šiuo klausimu. Inspekcijos diskrecija, be abejo, egzistuoja, tačiau ADTAĮ ar BDAR nuostatos nustato jos taikymo laisvę, kuri nėra neribota, savavališka, abstrakti, nereikalaujanti aiškaus pasirinkto veikimo būdo motyvavimo, pagrįstumo ir pan., VAĮ 3 ir 10 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų bei LVAT pateiktų išaiškinimų rėmuose.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

Tik pareiškėjas apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas, o šiuo atveju, pareiškėjas kaip skundo dalyką nurodė: „panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 2R-2191 (2.13.Mr) „Dėl Jūsų pranešimo“. Jokių alternatyvių reikalavimų pareiškėjas nenurodė. Iš skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas skundžia būtent 2023 m. balandžio 11 d. raštą. Net jeigu pirmosios instancijos teismas vertintų Inspekcijos 2023 m. balandžio 4 d. rašto teisėtumą ir pripažintų jį negaliojančiu (nesant tokio pareiškėjo materialinio reikalavimo), būtų išeita už pareiškėjo suformuluoto ginčo dalyko ribų. Todėl pareiškėjo argumentai, neva teismas nepagrįstai apsiribojo 2023 m. balandžio 11 d. rašto ir pareiškėjo Pranešimo nagrinėjimu, yra nepagrįsti, kadangi tai prieštarautų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 80 straipsnio nuostatoms, proceso dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungimosi principams.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas įrodinėja, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštas yra administracinis sprendimas, pareiškėjo teigimu šis raštas „sukelia labai aiškius padarinius – Bendrovei leidžiamas vaizdo stebėjimas, laikantis tam tikrų sąlygų <...>.“ Tokia pareiškėjo pozicija yra ne tik akivaizdžiai nepagrįsta, tačiau ja pareiškėjas iš esmės ir toliau bando ginčyti Bendrovės vykdomą vaizdo stebėjimą, siekdamas, kad jis būtų nutrauktas. Inspekcija atkreipia teismo dėmesį, kad Sprendimu Bendrovei buvo duotas nurodymas vaizdo stebėjimą sustabdyti tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis. Tai reiškia, kad jau pirminiame savo sprendime Inspekcija pabrėžė Bendrovės BDAR numatytą teisę tvarkyti asmens duomenis (vykdyti vaizdo stebėjimą), tačiau tik iš pradžių suderinus šią veiklą su BDAR nuostatomis. Inspekcijos Sprendimas yra įsigaliojęs ir teismų pripažintas teisėtu, todėl ir iš šio sprendimo kylanti Inspekcijos išvada dėl skundžiamo asmens teisės vykdyti vaizdo stebėjimą suderinus jį su BDAR nuostatomis, yra teisėta, galiojanti ir nebegali būti ginčijama. Atitinkamai, 2023 m. balandžio 11 d. raštu pareiškėjui nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės, o jis paprasčiausiai yra informuojamas apie nurodymo tinkamo įgyvendinimo aplinkybes ir pagrindą, kuris kyla iš įsiteisėjusio Inspekcijos Sprendimo.

Pareiškėjas turėjo visas procesines galimybes suformuluoti alternatyvų skundo dalyką, t. y. prašyti teismo panaikinti Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštą, tačiau jomis nepasinaudojo. Pareiškėjas, būdamas atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato) turėjo žinoti ir suprasti, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis teisinių padarinių, o nežinojimas apie Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštą šios aplinkybės nekeičia. Be to, pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su 2023 m. balandžio 5 d. raštu ir atitinkamai jį apskųsti, taip pat tikslinti skundo reikalavimus (dalyką) susipažinęs su Inspekcijos atsiliepimu. Dėl nurodytų priežasčių, visi pareiškėjo argumentai, susiję su tariamu negalėjimu sužinoti apie Inspekcijos 2023 m. balandžio 5 d. raštą, su juo susipažinti ir jį apskųsti, yra nepagrįsti.

Skundžiamu 2023 m. balandžio 11 d. raštu jokia forma nebuvo ir negalėjo būti duotas „leidimas“ Bendrovei vykdyti vaizdo stebėjimo. Inspekcija ne tik nepakeitė Sprendimo ir Nurodymo turinio, bet ir jokia forma nesuteikė leidimo vykdyti vaizdo stebėjimo, o tik padarė išvadą, kad Bendrovė įgyvendino Nurodyme esančią sąlygą, vaizdo stebėjimą sustabdyti tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad 2023 m. balandžio 11 d. raštu nebuvo pakeisti Sprendimas ir Nurodymas, yra visiškai pagrįsti. Aplinkybė, jog pareiškėjas savaip interpretuoja Nurodymą ir nesutinka su Nurodymo vykdymo vertinimo metu Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis, kad Bendrovė vaizdo stebėjimą suderino su BDAR nuostatomis, savaime nepaneigia Sprendimo Bendrovei pripažintos teisės vykdyti su BDAR nuostatomis suderintą vaizdo stebėjimą.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti 2023 m. balandžio 11 d. rašto. Pareiškėjas, nors ir turėjo galimybę susipažinti su 2023 m. balandžio 5 d. raštu ir jį apskųsti, pasirinko skųsti būtent 2023 m. balandžio 11 d. raštą, kuris, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas administraciniu sprendimu. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su 2023 m. balandžio 11 d. rašte nurodyta išvada dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo, negali būti pagrindu jį laikyti administraciniu aktu ir ginčyti Sprendimu nustatytas išvadas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Florinus“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo trečiojo suinteresuotojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad esant pareiškėjo skundui dėl atsakovo 2023 m. balandžio 11 d. rašto, nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2R-2073(2.13.Mr) priimto sprendimo teisėtumo, taip pat nėra jokios būtinybės analizuoti ir vertinti pareiškėjo argumentus, kuriais ginčijami atsakovo veiksmai, atlikti kontroliuojant Nurodymo vykdymą. Skundžiamas teisės aktas apibrėžia teismui bylos nagrinėjimo ribas.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo gavęs atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. raštu priimto sprendimo laikyti Nurodymą įvykdytu, negali būti pagrįsta ir teisėta priežastimi pripažinti skundžiamą teismo sprendimą, priimtą dėl atsakovo 2023 m. balandžio 11 d. rašto, nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip teigia pats pareiškėjas, apie atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. raštą jam tapo žinoma nagrinėjant šią administracinę bylą. Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti teise, numatyta ABTĮ 30 straipsnyje, prašyti pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbios priežasties, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl šios priežasties, nesuprantamas pareiškėjo argumentas, išdėstytas apeliaciniame skunde, jog neaišku kokiu būdu jis turėjo apskųsti atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. raštą.

Pirmosios instancijos teismas, ne aklai – kaip teigia pareiškėjas, bet visiškai pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad atsakovas turi teisę pasirinkti patikrinimo būdus, o pareiškėjas neturi teisės reikalauti vykdyti jo prašymus, reikalavimus ar nurodymus atlikti patikrinimą kitu, jo pageidaujamu būdu, t. y. atlikti patikrinimą iš anksto nepranešus.

UAB „Florinus“ nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad faktas, jog atsakovas pripažino Nurodymą tinkamai įvykdytu, reiškia, kad yra pakeistas Sprendimas. Sprendimu atsakovas trečiajam suinteresuotajam asmeniui neteikė galutinio asmens duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo vykdymo) apribojimo (absoliutaus uždraudimo). Trečiajam suinteresuotajam asmeniui atsakovas nurodė sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu atsakovą pateikiant jo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Akivaizdu, kad vykdydamas Nurodymą, trečiasis suinteresuotasis asmuo, suderinęs vaizdo stebėjimą su BDAR reikalavimais, galėjo vykdyti vaizdo stebėjimą. Pats faktas, kad atsakovas pripažino Nurodymą įvykdytu, Sprendimo niekaip nekeičia, nes toks atsakovo vertinimas nedaro trečiojo suinteresuotojo asmens iki Sprendimo priėmimo dienos vykdyto vaizdo stebėjimo teisėtu.

Pareiškėjo veiksmai, teikiant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kai pareiškėjui yra žinoma, kad jokiomis vaizdo stebėjimo kameromis UAB „Florinus“ vaizdo stebėjimo adresu (duomenys neskelbtini), nevykdo ir šių kamerų išmontavimą pats pareiškėjas yra pripažinęs ir konstatavęs 2023 m. gruodžio 29 d. elektroniniame laiške, adresuotame UAB „Florinus“ darbuotojui A. K., turi piktnaudžiavimo administraciniu procesu požymių (nesąžiningai pateiktas nepagrįstas apeliacinis skundas).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir V. B. G. 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui prašymą prisidėti prie pareiškėjo A. G. apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo, pareikšdami, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pritaria pareiškėjo A. G. apeliacinio skundo argumentams ir jį palaiko, todėl prisideda prie minėto apeliacinio skundo.

Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir V. B. G. apeliaciniam teismui 2026 m. rugsėjo 4 d. pateikė Rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir jais vadovautis priimant procesinį sprendimą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jų tikslas atkreipti LVAT dėmesį į atsakovo atsiliepime išdėstytų naujų motyvų klaidingumą, kadangi daugelis atsakovo argumentų jau buvo išdėstyti jo anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl kurių pareiškėjas (atskirai ar kartu su savo tėvais) yra detaliai pasisakęs anksčiau į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu Bendrovė, nors jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžioje paties teismo iniciatyva buvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tinkamai apie proceso eigą informuota, byloje užėmė pasyvią poziciją, neteikė savo atsiliepimų, paaiškinimų ir tikėtinai tik siekdama bylinėjimosi išlaidų didinimo tikslų, į bylą sureagavo tik apeliacinėje instancijoje, pasinaudodama teise teikti Bendrovės atsiliepimą (kuriame iš esmės pasisakoma ne apie tai, ar ir kaip Bendrovė iki 2023 m. balandžio 11 d. rašto išpildė BDAR įtvirtintas teisėto vaizdo stebėjimo sąlygas, o pateikiama tik Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštą pateisinanti pozicija). Be kita ko, situacija, kai teismas sprendžia, jog teismo sprendimo byloje priėmimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms ir dėl to įtraukia į bylą Bendrovę, bet tuo pačiu vėliau teismo sprendime sprendžiama, kad Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštas yra „informacinio pobūdžio informacija“, nesukelianti jokių teisinių pasekmių (o tai reiškia, kad teisinių pasekmių nesukelia taip pat ir Bendrovei), negali būti pateisinama. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendime nėra jokių užuominų į tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų bent kaip nors vertinęs jam teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, būtų kaip nors dėl jų pasisakęs ar bent jau nurodęs, kodėl rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais bei motyvais teismas nesivadovaus. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir V. B. G. apeliacinio teismo prašo priimant byloje teisingą sprendimą vadovautis tiek 2024 m. rugsėjo 9 d. Rašytiniais paaiškinimais, tiek ir šiais teismui teikiamais Rašytiniais paaiškinimais, bei dėsto, jų nuomone, argumentus, kurie įrodo atsiliepimuose išdėstytų argumentų nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. rašto Nr. 2R-2191 (2.13.Mr.) „Dėl Jūsų pranešimo“, kuriuo pareiškėjui A. G. atsakyta į jo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu atsakiusi į pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą, jokių teisės aktų nepažeidė, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir prie apeliacinio skundo prisidėję tretieji suinteresuoti asmenys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštu buvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimas. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad, (i) skirtingai, nei teigiama tikrinamame teismo sprendime, 2023 m. balandžio 11 d. raštas nėra informacinio pobūdžio, (ii) ginčijamas raštas laikytinas administraciniu sprendimu, kuriuo iš esmės buvo pakeistas Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269(2.13-1.E) (Sprendimas) suformuluotas nurodymas sustabdyti vaizdo stebėjimą (Nurodymas), konstatuojant, kad Bendrovė turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, (iii) 2023 m. balandžio 11 d. rašte priimtas administracinis sprendimas yra nemotyvuotas.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. Inspekcijai pateiktas Pranešimas ir Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į jį, ir kad ankstesni pareiškėjo rašyti pranešimai bei Inspekcijos teikti atsakymai ar ne atsakymai į juos nėra šios administracinės bylos dalykas. Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Inspekcija ginčijamu raštu atsakydama į pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą, jokių teisės aktų nepažeidė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad:

Pareiškėjas 2023 m. kovo 24 d. elektroniniu paštu Inspekcijai pateikė pranešimą „Dėl Inspekcijos nurodymo nevykdymo“, kuriame informavo Inspekciją apie tai, kad UAB „Florinus“ esą piktybiškai nepaiso Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendime pateikto nurodymo ir toliau vykdo vaizdo stebėjimą, renka ir tvarko jo asmens duomenis. Prie Pranešimo pareiškėjas pridėjo 2023 m. kovo 9 d. Inspekcijos raštą „Dėl patikrinimo atlikimo“; išjungtos / atjungtos vaizdo stebėjimo kameros su nebešviečiančia pašvietimo lempute fotofiksacijas, atliktas 2023 m. kovo 12 d. 23:43 ir 2023 m. kovo 13 d. 22:11; vėl pajungtos vaizdo stebėjimo kameros su šviečiančia pašvietimo lempute fotofiksacijas, atliktas 2023 m. kovo 22 d. 21:22. Pranešime pareiškėjas prašė: „1) atsižvelgti į šiame pranešime pateiktą informaciją ir imtis veiksmų, siekiant įsitikinti Skundžiamo asmens [Bendrovės] įžūliu ir piktybiniu Sprendimo nurodymo nepaisymu (pavyzdžiui, vadovaujantis teisės aktuose numatyta tvarka, atlikti patikrinimą Skundžiamo asmens patalpose, nepranešus iš anksto); 2) imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų tam, kad būtų apsaugota grubiai jau trejus metus pažeidžiama mano teisė į privatumą, nebūtų renkami ir tvarkomi mano asmens duomenys; 3) pasitvirtinus aplinkybei, kad Skundžiamas asmuo tęsia vaizdo stebėjimą ir vaizdo stebėjimo kamerą (-as) išjungė / atjungė tik Inspekcijos specialistų vizitui, skirti Skundžiamam asmeniui [Bendrovei] baudą, atsižvelgiant į sistemingą bei piktybišką Inspekcijos nurodymo sustabdyti vaizdo stebėjimą nepaisymą; 4) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas (tame tarpe, išsamumo principą) atitinkantį atsakymą į šį raštą atsiųsti man el. pašto adresu adomas.ginevicius@gmail.com.“.

Inspekcija į šį pareiškėjo Pranešimą atsakė 2023 m. balandžio 11 d. raštu. Iš ginčijamo rašto turinio nustatyta, kad Inspekcija pristačiusi Pranešimo turinį akcentavo, savo nepriklausomumą, teisę pačiai pasirinkti konkrečius tyrimo metodus ar būdus. Taip pat ginčijamame rašte Inspekcija informavo pareiškėją, kad ji pareiškėjo 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. spalio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. teiktų pranešimų, kuriuos pareiškėjas grindė tuo, kad Bendrovė nevykdo Nurodymo, pagrindu, gavo Bendrovės paaiškinimus ir 2023 m. kovo 14 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėjo turimus įrenginius). Ginčijamame rašte Inspekcija pareiškėją informavo ir apie tai, kad, ji įvertinusi Bendrovės paaiškinimus bei kartu su paaiškinimais pateiktus įrodymus dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo, yra padariusi išvadą, jog Bendrovė įgyvendino Sprendimu teiktą Nurodymą, todėl turi teisę vykdyti teritorijos vaizdo stebėjimą, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi pareiškėjo Inspekcijai pateikto Pranešimo turinį, konstatuoja, kad: 1) Pranešimas laikytinas ADTAĮ 24 straipsnyje „Skundas ir jo turinys“ nustatyta tvarka pareiškėjo (duomenų subjekto) Inspekcijai (priežiūros institucijai) pateiktu skundu dėl ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų; 2) skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (ADTAĮ 23 str. 1 d.); 3) pareiškėjas laikytinas skundą Inspekcijai turinčiu teisę pateikti ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu duomenų subjektu; 4) Pranešimo turinys iš esmės atitinka ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, įskaitant tai, jog (i) jame aiškiai nurodoma tiek pareiškėjo tiek skundžiamo asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys, (ii) pakankamai aiškiai apibūdinti skundžiami Bendrovės veiksmai, jų padarymo laikas ir aplinkybės (t. y. pareiškėjas pakankamai aiškiai informavo Inspekciją apie tai, kad, jo nuomone, Bendrovė, nepaiso Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendime pateikto nurodymo taip galimai pažeisdama jo teises į duomenų apsaugą ir asmens privatumą), (iv) aiškiai suformuluoti pareiškėjo prašymai priežiūros institucijai; 5) prie Pranešimo pareiškėjas pridėjo turimus dokumentus (ADTAĮ 24 str. 6 d.).

Vadinasi, Inspekcija pareiškėjo Pranešime suformuluotą skundą dėl galimų ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų turėjo išnagrinėti, laikydamasi ADTAĮ trečiajame skirsnyje „Skundų nagrinėjimas“ nustatytos tvarkos ir dėl jo priimti vieną iš ADTAĮ 30 straipsnyje numatytų sprendimų (pagal šio straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai; 2) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui).

ADTAĮ 30 straipsnyje numatytas sprendimas laikytinas administraciniu sprendimu, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje, t. y. teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Priimdama administracinį sprendimą Inspekcija, be kita ko, turi vadovautis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais administracinių sprendimų turiniui keliamais reikalavimais, kurių turinys ne kartą aiškintas administracinių teismų praktikoje. Nagrinėjamos bylos kontekste, pirmiausiai paminėtini VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, t. y. kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Šie reikalavimai turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę.

Konkretaus administracinio akto motyvų pakankamumo vertinimas, be kita ko, susijęs su viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų pakankamumo vertinimu. Pastaruoju aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Pareiškėjo Inspekcijai pateikto Pranešimo, paminėto teisinio reguliavimo ir padarytų išvadų kontekste įvertinus ginčijamo 2023 m. balandžio 11 d. rašto turinį, konstatuotina, kad Inspekcija jame tik pateikė informaciją apie jos ankstesnius veiksmus, įskaitant tai, kad ji 2023 m. balandžio 5 d. raštu (pabrėžtina, kad šis raštas buvo adresuotas tik Bendrovei) pripažino Bendrovės teisę vykdyti vaizdo stebėjimą, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Todėl nėra jokio pagrindo Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštą laikyti vienu iš ADTAĮ 30 straipsnyje numatytų sprendimų.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad ginčijamas Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštas, kuriame buvo pateikta informacija pareiškėjui, nelaikytinas sprendimu, kurį Inspekcija turėjo priimti dėl pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešime išdėstyto skundo apie galbūt Bendrovės vykdomus pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų privatumo ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimus.

Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Inspekcija į pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešime išdėstytą skundą dėl ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų atsakydama 2023 m. balandžio 11 d. raštu, pažeidė pareigą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti tinkamai motyvuotą administracinį sprendimą. Todėl ginčijamas raštas negali būti pripažintas teisėtu.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcija 2023 m. balandžio 11 d. raštu atsakydama į pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą, jokių teisės aktų nepažeidė. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštą ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą išnagrinėti iš naujo.

Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys V. B. G., R. G., taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Florinus“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. G., R. G. naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys V. B. G., R. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3 267 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) ir sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus), taip pat sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl atitinkamai pareiškėjui iš atsakovo priteistina 6 544,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Florinus“ nenaudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 2R-2191 (2.13.Mr.) „Dėl Jūsų pranešimo“ ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. pranešimą (reg. Nr. 1R-2217(2.13.Mr)) išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 5 962,50 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė