- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2-1514-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20004-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. G., V. B. G., R. G.
- Atsakovas
- bendrovei „Florinus“
- Advokatai
- Rytis Paukštė, Tomas Blinstrubis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. ieškinį atsakovei bendrovei „Florinus“ dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti nuo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras bei uždraudimo be ieškovų sutikimo jas įrengti ateityje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Florinus“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nesklebtini), išorinių konstrukcijų sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovei UAB „Florinus“ be išankstinio raštiško ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. sutikimo, įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorinių konstrukcijų; atsakovei UAB „Florinus“ neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 100 Eur dydžio baudą ieškovų naudai už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovės naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje (1 t. 1-19 e. b. l.) nurodo, kad ieškovai V. B. G., R. G. ir jų sūnus A. G. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vieni iš bendraturčių ir sklype tuo pačiu adresu esančio daugiabučio namo vieno iš butų, kitų patalpų bei sklype esančių statinių (garažų, o taip pat neįregistruotų sandėliukų) savininkai. Ieškovei V. B. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo jos sūnus A. G.. Name yra keturi butai. Be minėto ieškovei priklausančio buto, dviem butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė, o butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š.. Iš 10 nekilnojamojo turto objektų, esančių sklype, 4 priklauso ieškovei V. B. G. (kartu su ieškovu R. G. disponuoja 1 objektu), 1 – ieškovui A. G., 2 – atsakovei UAB „Florinus“. Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, Lietuvos Respublikai, N. K., G. S., R. Š. bei atsakovei UAB „Florinus“. Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta. 2016 m. gegužės 25 d. namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir JVS). Atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ant namo išorinių sienų įrengė 3 vaizdo stebėjimo kameras, kurias sumontavo savavališkai, iš anksto neinformavusi nė vieno iš ieškovų. 2021 m. gegužės 14 d. ieškovai su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją prašydami patikrinti bei konstatuoti neteisėto vaizdo stebėjimo ir(ar) asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo faktą, pripažinti ieškovų skundą pagrįstu bei taikyti atsakovės vadovui arba kitiems atsakingiems darbuotojams teisės aktuose nustatytas sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. 2021 m. gegužės 15 d. atsakovė ant išorinės namo sienos sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą. Apie tai ieškovai papildomai informavo inspekciją 2021 m. birželio 17 d. Vaizdo stebėjimo kamera yra stebimas kiekvieno asmens, įskaitant ieškovus bei kitus sklypo bendraturčius, namo butų ir kitų patalpų savininkus, patekimas į Namo vidinį kiemą. Atsakovė ant namo išorinės sienos yra sumontavusi reklaminį pranešimą su nuoroda į atsakovės parduotuvės klientams skirtas automobilių parkavimo vietas. Inspekcija, atlikusi ieškovų skunde nurodytų aplinkybių tikrinimą, sprendimu pripažino skundą pagrįstu ir atsakovei taikė poveikio priemonę – nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą iki kol jis nebus suderinta su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2022 m. birželio 13 d. raštu ieškovas A. G. informavo inspekciją apie tai, kad atsakovė, neįgyvendindama inspekcijos sprendimo, galimai tebevykdo vaizdo stebėjimą. inspekcija jokio atsakymo į minėtą raštą iki šiol nėra pateikusi. Ieškovai pažymi, kad teismui neįpareigojus atsakovės pašalinti vaizdo stebėjimo kameras nuo namo sienų konstrukcijų ir neuždraudus ateityje jų įrengti be ieškovų sutikimo, ieškovų teisių užtikrinimas ateityje būtų neįmanomas. Atsakovė inspekcijai pripažino, jog vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota medžiaga yra saugoma 14 dienų, tačiau ieškovai negali nei sužinoti, nei patikrinti, ar šis įrašų saugojimo terminas išliko. Atsakovė neinformavo namo butų ir kitų patalpų savininkų (ieškovų) bei sklypo bendraturčių bei šių klausimų neteikė svarstyti jokiame minėtų savininkų (bendraturčių) susirinkime. Ieškovų vertinimu, net jeigu minėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo klausimas ir būtų buvęs spręstas namo ir kitų patalpų savininkų susirinkime, tokio susirinkimo dalyvių daugumos sprendimu negalėtų būti paneigtos prieš vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą balsavusios mažumos fundamentalios konstitucinės teisės. Atsakovė renka daug daugiau vaizdo duomenų, negu tai būtų būtina jos deklaruojamam tikslui pasiekti ir nesant visų sklypo bendraturčių sutikimo. Dėl atsakovės vykdomo nuolatinio vaizdo stebėjimo, ieškovai nuolat neišvengiamai yra stebimi prieš savo valią, o tai ieškovams sukuria nuolatinio jų stebėjimo esant savo gyvenamoje teritorijoje pojūtį. Ieškovai turi pagrindo manyti, kad atsakovė ir po Inspekcijos atlikto tyrimo bei priimto atsakovei nepalankaus, vykdydama vaizdo stebėjimą be ieškovų sutikimo, vaizdo stebėjimo teisėtumo, proporcingumo ir kitų reikalavimų negali pagrįsti. Teismas ex officio turėtų spręsti dėl CPK 273 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. sprendime nurodyti ir pasekmes, jeigu atsakovė nevykdytų tokio teismo sprendimo. Ieškovės teigimu, surinktų duomenų saugojimas ir naudojimas iš esmės priklauso nuo atsakovės valios. Ieškovai neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovė užtikrintų tinkamą jos surinktų asmens duomenų apsaugą. Ieškovė pažymi, kad turi būti tenkinamas ir ieškovų išvestinis reikalavimas, kad kameros, filmuojančios sklypą, gali būti sumontuotos ateityje tik gavus ieškovų rašytinį sutikimą. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo būsimo sprendimo neįvykdymo dieną.
3. Ieškovai dublike (2 t. 46-56 e. b. l.) nurodo, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris kaip nors paneigtų ieškinyje įrodytas aplinkybes, jog atsakovė jokia forma su ieškovais nederino vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir niekaip neinformavo nei apie tai, kad įrengs vaizdo stebėjimo kameras. Ieškovų vertinimu, atsakovė atsiliepime nepateikė jokių esminių atsikirtimų į ieškinį ir nepagrindžia savo veiksmų teisėtumo, nors pagal įridinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ji turi įrodytų savo veiksmų teisėtumą – tai, kad vaizdo fiksavimą atlieka teisėtai. Atsakovė pripažįsta tai, kad toliau vykdo vaizdo stebėjimą. Inspekcijos sprendimu atsakovė buvo įpareigota sustabdyti vaizdo stebėjimą, kol jis nebus vykdomas teisėtai. Nepaisydama inspekcijos nurodymo, atsakovė ne tik vėliau įrengė mažiausiais vieną papildomą vaizdo stebėjimo kamerą, bet ir pati pripažįsta, jog ji, nepaisydama inspekcijos nurodymo, sąmoningai vykdė vaizdo stebėjimą, pažeisdama teisės aktus. UAB „Florinus“ vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės patvirtintos jau po ieškovų 2021 m. gegužės 14 d. skundo inspekcijai pateikimo ir inspekcijai iniciavus tyrimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovai pažymi, kad taisyklių nuostatos yra akivaizdžiai nesuderinamos su galiojančių teisės aktų (BDAR ir kt.) bei teismų praktikos nuostatomis ir šiurkščiai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus. Ieškovų nuomone taisyklės teismui ir ieškovams galimai sąmoningai pateiktos selektyviai, nepilnos apimties. Ieškovų teigimu, taisyklių 13 punkte nurodytas vaizdo stebėjimo vykdymas naudojant net 35 vaizdo kameras tik patvirtina, kad atsakovė vaizdo fiksavimo priemonių apimtyje daugiau nei pakankamai užtikrina savo turto ir darbuotojų saugumą naudojant vaizdo stebėjimo kameras patalpų viduje.
4. Ieškovas A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jaučiasi nuolat sekamas ir stebimas atsakovės. Ieškovo vertinimu, atsakovės argumentai, kad kameros įrengtos dėl saugumo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Mano, kad tuos pačius tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis, kurios nepažeidžia sklypo bendraturčių teisių. Ieškovų stebėjimas yra psichologinis spaudimas, kurio tikslas priversti ieškovus parduoti jiems priklausantį butą. Nereiškė prieštaravimų dėl kamerų įrengimo anksčiau, nes neatkreipė į jas dėmesio, taip pat nežinojo, kas yra jų savininkas, vėliau elgėsi geranoriškai. Atsakovė teikė vaizdo įrašus tretiesiems asmenims (policijai), kuriuose buvo nufilmuotas ieškovas t. y. pateikė melagingą pareiškimą policijai apie nebūtą nusikaltimą, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovė gali fiksuoti patalpų vidų, samdyti apsaugą, įsirengti apsaugos sistemą, tačiau nefiksuoti viso perimetro ir didžiosios dalies sklypo, tame tarpe ne savo pastatus. Mano, kad kitų bendraturčių pozicija šioje byloje neturi jokios reikšmės, kadangi jie nėra filmuojami. Įrengtomis vaizdo kameromis stebimas ieškovui priklausančio buto įėjimas, sklypas, kuriuo ieškovas naudojasi, kiti ieškovų turto objektai. Atsakovė dar nebūdama patalpų savininkė elgėsi kaip savininkė – atliko statybos, darbus, sumontavo kameras. Vagystės įvyko dėl pačios atsakovės kaltės, kadangi brangią statybinę įrangą laikė tiesiog kieme. Ieškovo vertinimu, teritorija yra ne vieša vieta, o privatus sklypas, kurio bendraturčiais yra ieškovai ir kuriame jie yra filmuojami. Pažymi, kad Valstybinės duomenų inspekcijos priimtas sprendimas teismo nėra panaikintas, nes skundžiamas dėl jo neišsamumo, o ne esmės.
5. Ieškovų atstovas advokatas Tomas Blinstrubis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaizdo įrašus saugojo ne ilgiau kaip 72 val., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ilgesnio vaizdo įrašų saugojimo būtinumo. Ieškovai byloje nenurodė, kad niekada neduos ateityje sutikimo vykdyti vaizdo stebėjimą. Kiti patalpų savininkai, kurie yra dauguma, negali nuspręsti pažeisti mažumos teisių ir privatumo. Atsakovė neįrodė, kodėl privalu stebėti išorės teritoriją, o neužtenka kitų priemonių, kurias nurodė pati atsakovė.
6. Atsakovė UAB „Florinus“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.