- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eA-2257-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04508-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
- Trečiasis asmuo
- M. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. D.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas, panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 1P-26548 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. D..
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas M. D. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2025 m. liepos 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-360 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus M. D. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad dėl tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno veiksmų buvo sudarytos sąlygos muitų taisyklių pažeidimams, išleidžiant prekes, nepaisant rizikos kriterijų ir draudimų dėl taikomų sankcijų, nebuvo užtikrinta muitinės kontrolė.
Profesinė sąjunga 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvejopi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas aplinkybes vertino šališkai ir tendencingai, turėdamas išankstinį įsitikinimą ir nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui galbūt dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Taip pat pažymėta, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą priimtas remiantis deklaratyviais ir formaliais įrodymais, yra neproporcingas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl vertintinas kaip persekiojimo ir poveikio priemonė Profesinės sąjungos nariams.
Profesinė sąjunga, nesutikdama skirti tarnybinę nuobaudą M. D., nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 1P-26548 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams.
Tarnybinę nuobaudą M. D. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Todėl Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą.
Tarnybinę nuobaudą M. D. ketinama skirti ne siekiant jį diskriminuoti kaip Profesinės sąjungos valdymo organo narį, o įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir užtikrinti tarnybinę drausmę. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Profesinė sąjunga motyvavo ir pagrindė savo atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą. Ji vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei buvo įvertinusi darbdavio taikomus dvejopus tarnybinės atsakomybės standartus Profesinės sąjungos nariams, palyginti su šiai organizacijai nepriklausančiais darbuotojais. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 1P-26548 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvejopų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekė paveikti Profesinės sąjungos narius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turėjo atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Darbdavys atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Tarnybinio patikrinimo byloje nebuvo pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių buvo matyti, kad šioje situacijoje negalėjo būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl minėtų priežasčių ir vadovaudamasis LVAT praktika analogiškose bylose, atsakovas pažymėjo, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.
Faktiniai duomenys patvirtino, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai. Iš bylos medžiagos buvo matyti, jog pareigūnas veikė pagal savo kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados buvo akivaizdu, kad nustatant pareigūno kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikęs tikrintojas pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to nepagrįstai pasiūlyta pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turėjo atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtino, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jam neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo. Tarnybinio patikrinimo išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui M. D., Profesinės sąjungos nariui, buvo siejamas tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Profesinės sąjungos Sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui M. D..
Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. eina Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas. Muitinės departamento direktorius 2025 m. liepos 29 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Muitinės departamentas 2025 m. liepos 30 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-4683 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D.. Profesinė sąjunga šioje byloje ginčijamu Sprendimu nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip persekiojamo pobūdžio poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams. Be to, įvertinusi tyrimo medžiagą, manė, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.
Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir apžvelgė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, Aprašo 28 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei LVAT praktiką.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdamas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tokį prašymą dėl sutikimo davimo tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turėjo įrodyti, jog teisėtai pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekė skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nebuvo susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime atsakovas savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą grindė tuo, kad taikomi dvejopi tarnybinės atsakomybės standartai bei netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Be to, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Profesinė sąjunga manė, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbias aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.
Teismas, iš Tarnybinio patikrinimo išvados nustatė, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo). Šioje išvadoje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius M. D. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl to nebuvo užtikrinta muitinės kontrolė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad inspektorius M. D., atlikdamas pareigas (duomenys neskelbtini) kelio poste 2025 m. gegužės 3 d., nustatęs su prie darbo vietos Nr. 7 „Muitinės deklaracijų duomenų. Dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV A,B, C, D, D* eismo juostose“ atvykusiu iš Lietuvos Respublikos išvykstančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), susijusios rizikos požymius ir įvertinęs automobilį kaip rizikingą, neatrinko jo muitiniam tikrinimui ir neatliko tokiu atveju privalomo atlikti muitinio tikrinimo, paliko jam priskirtą DV Nr. 7 be posto pamainos viršininko žinios, su minėto automobilio grąžinimu į Lietuvos Respubliką susijusius veiksmus atliko kitoje darbo vietoje (Nr. 6), į kurią nebuvo paskirtas dirbti, neįformino Pranešimo apie riziką dėl su minėta transporto priemone susijusių nustatytų rizikos požymių. Teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuota M. D. teisės pažeidimo sudėtis, tačiau duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje nebuvo nustatyta.
Teismas sprendė, kad byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatyti, jog pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti M. D. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje nebuvo įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, kad pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nebuvo aktualios, nes jos galėjo būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Todėl plačiau dėl Profesinės sąjungos atsakyme pareiškėjui išdėstytų argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, teismas nepasisakė. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama. Atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip buvo minėta, atsisakymas duoti sutikimą turėjo būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekė skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Profesinė sąjunga, Sprendimu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu ji apribojo pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į M. D. atliktą tarnybinį nusižengimą.
III.
Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Nepagrįstas tiek teismo, tiek Muitinės departamento teiginys, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir Aprašo nuostatomis. Kadangi Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 1P-26548 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui M. D. motyvais.
Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindą teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Neišsamiai atlikus tarnybinį patikrinimą, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nebuvo nustatyti faktai, o Tarnybinio patikrinimo išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui M. D., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovas Sprendime pabrėžė aplinkybes, kurios yra esminės siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, t. y. Profesinė sąjunga įrodė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimu, tuo tarpu darbdavys – Muitinės departamentas – nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl M. D. diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad pastarasis yra Profesinės sąjungos narys. Atsakovo priimtas Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais. Profesinės sąjungos teismui pateikti argumentai ir įrodymai parodo atsakovo nuostatą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per profesinės sąjungos narius. Muitinės departamentas Profesinės sąjungos argumentų nepaneigė, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Dėl šios aplinkybės teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui – darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narei – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik atkartojo Muitinės departamento prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.
Pirmosios instancijos teismas nevertino svarbios aplinkybės – muitinėje galiojančios 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punkto, kad „prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos narei, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo“. Pasirašyta Kolektyvinė sutartis yra teisės aktas, kuris privalo būti vykdomas, o teismas, vertindamas aplinkybes, turi atsižvelgti į šio teisės akto nuostatas. Tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tiek Profesinių sąjungų įstatyme (21 str. 5 d.) numatyta teisė nustatyti darbuotojams palankesnes sąlygas nei numato įstatymai ir susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Profesinė sąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. D. viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į jo padarytą tarnybinį nusižengimą. Muitinės departamento nuomone, toks nepagrįstas atsisakymas ne tik varžo darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, bet ir sudaro sąlygas muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę, o narystė profesinėje sąjungoje tampa nepagrįstu pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Profesinės sąjungos Sprendimo, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą pareiškėjui Muitinės departamentui skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. D., pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Profesinė sąjunga, priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris yra naikintinas. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, kad pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Profesinė sąjunga, Sprendimu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu ji apribojo pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į M. D. atliktą tarnybinį nusižengimą.
Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, kas galėjo lemti neteisingą teisės aktų taikymą. Atsakovo teigimu, teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo. Atsakovas teigia, kad teismas nevertino svarbios aplinkybės, Kolektyvinės sutarties 35.5 punkto, nustatančio, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes nenustatyti pagrindai ir aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos šios ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šios bylos esminis dalykas yra būtent atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, o ne Kolektyvinėje sutartyje numatyta išvada dėl atlikto tarnybinio patikrinimo pagrįstumo. Kadangi Kolektyvinėje sutartyje yra nustatyta, kad tokia išvada turi būti pateikiama, tai atsakovas pagrįstai ir pateikė pareiškėjui tokią išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad profesinės sąjungos, taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo (tarnybiniuose) santykiuose. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Šiuo atveju atsakovas išreiškė nuomonę dėl savo nario galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo, t. y. pasinaudojo suteiktomis teisėmis ginti Profesinės sąjungos nario teises ir interesus individualiame ginče su pareiškėju, teise pateikti savo nuomonę (išvadą), tiriant tarnybinį nusižengimą. Tačiau šioje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo ginčijamo atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo bei vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu.
Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatymo reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal LVAT praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas yra nurodęs konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens padarytas tarnybinis nusižengimas, taip pat ir teisės aktus, kuriuos pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, jog pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį (taip pat žr. šios Nutarties 9 p.).
Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovo Sprendime bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas siekia persekioti, diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys, taiko dvejopus tarnybinės atsakomybės standartus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje ar jo aktyvia veikla, ginant Profesinės sąjungos narių teises, t. y. vykdoma jo atstovavimo pareigūnams (darbuotojams) veikla, dėl kurios galbūt galėtų kilti abejonės, kad pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės ir / ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį pažeidimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, jog tarnybinę atsakomybę trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama taikyti ne dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino (ABTĮ 56 str. 7 d.), sprendimas priimtas, laikantis ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, o vien tai, jog atsakovas (Profesinė sąjunga) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Profesinė sąjunga Muitinės departamentui pateiktame Sprendime nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo prašymą ir panaikinęs šį Sprendimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti. Įvertinus tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.