- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- TA-111-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04365-2024-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) Sveikatos priežiūros padalinio (toliau – ir SPP) patalpos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, durys ir vėdinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų. Durys buvo sulopytos varžtais, jų apačioje buvo didelis tarpas. Durys buvo nesandarios, girdėjosi visi pašaliniai garsai, dėl to pareiškėjui sutriko miegas.
Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų. Asmeniui turi būti sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, išskyrus ten, kur veikia mechaniniai oro patalpų vėdinimo kondicionieriai. Pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta. Tualete neveikė oro vėdinimo sistema, joje jautėsi nemalonus kvapas. Dėl pareiškėjo ligų tokios sąlygos jam buvo nepakeliamos, turėjo kreiptis į medikus ir lankytis pas psichiatrus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
LKT atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Visose Kalėjimo SPP patalpose laikomasi teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina LKT išduotas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos leidimas –higienos pasas. SPP patalpos įrengtos vadovaujantis Pravieniškių gydymo ir pataisos namų rekonstrukcijos, įrengiant Laisvės atėmimo vietų ligoninę, projektu.
Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų jo gyvenamojoje patalpoje kreipėsi su skundu į įstaigą. LKT 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 2S-3900 pareiškėją informavo, kad kameros durys ir patalpų vėdinimas įrengti pagal 2004 m. parengtą Pravieniškių gydymo ir pataisos namų rekonstrukcijos, įrengiant Laisvės atėmimo vietų ligoninę, projektą, reikalavimus atitinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai vertina LKT atsakymą ir tuo pagrindu reikalauja neturtinės žalos. Pareiškėjo netenkino įstaigos atsakymas, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti priteisti neturtinę žalą.
Nenustačius faktų, aplinkybių, kad LKT pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, pažeidę pareiškėjo kalinimo sąlygas pareiškėjo skundas yra atmestinas. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos suma.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 6.250 str. 1 d., 6.271 str. 1–3 d.), Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės; 13 p.), Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015; 16–17 p.), nuostatomis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė laikotarpio, kada jam kilo neturtinė žala, bet iš byloje esančios suimtojo / nuteistojo kortelės matyti, kad pareiškėjas atvyko į Kalėjimo SPP
2024 m. vasario 19 d., todėl neturtinės žalos laikotarpis skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (skundo išsiuntimo teismui diena).
Teismas nustatė, kad LKT Turto valdymo skyrius 2024 m. rugpjūčio 1 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. liepos 17 d. skundą dėl Kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiame padalinyje kameros durų ir patalpų vėdinimo. Patikrinus skunde pateiktą informaciją nustatyta, kad Kalėjimo pastato ginčo kameros durys ir patalpų vėdinimas įrengti pagal 2004 m. parengtą Pravieniškių gydymo ir pataisos namų rekonstrukcijos, įrengiant Laisvės atėmimo vietų ligoninę, projektą. Kameros patalpose sumontuota mechaninė oro šalinimo sistema. Be to, papildomai patalpas galima vėdinti pro varstomus langus. Teismas taip pat įvertino Pravieniškių pataisos rekonstrukcijos techninį projektą, kuriame nurodyta pastato techninė specifika bei išskirtas skyrius su aiškinamuoju raštu dėl šildymo ir vėdinimo.
Teismas nurodė, kad LKT SPP skyrius 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. LV-47667 LKT pateikė informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas pažymėjo, kad šiame rašte nenurodyta, kad pareiškėjas serga skunde teismui nurodyta liga. Teismas kartu aptarė kitus byloje pateiktus pareiškėjo medicininius duomenis.
Atsiliepimas
Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis ir atsakovo atstovo atsiliepime išsakytų paaiškinimus teismas sprendė, kad LKT visiškai paneigė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos kameros patalpų sąlygos, taip pat jog nebuvo užtikrinta patalpų oro ir vėdinimo higienos normos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad ginčo patalpa yra išvalyta, tvarkinga, joje yra lova, kėdė, spintelė, ant lango kaba užuolaida. Durys sandarios, nuotraukoje nėra matyti plataus durų tarpo apačioje, kaip teigė pareiškėjas. Kitoje nuotraukoje matosi tualeto patalpų dalis, sienos nuvalytos, yra sumontuota ventiliacinė sistema. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kalėjimo SPP, teismas konstatavo, kad LKT užtikrino tinkamas nuteistojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kreiptis į įvairius gydytojus-specialistus, be kita ko, siekiant užkirsti kelią esamų ligų įsigalėjimui ir stabdant jų progresavimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo vizitai pas gydytojus būtų susiję su pareiškėjo skundžiamomis kameros sąlygomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tvirtino, kad lankėsi pas psichiatrą dėl nemigos, kurią sukėlė netinkamai įrengtos durys, bloga garso izoliacija. Tačiau teismas vertino, kad šie teiginiai ir argumentai yra nepakankamai pagrįsti ir tikėtini, tuo labiau, kad pareiškėjas laikomas pagal savo pobūdį tokioje įstaigoje, kurioje griežtai galioja vidaus ir tvarkos taisyklės, ir kurioje tiek pareigūnai, tiek kaliniai laikosi režimo, tvarkos bei rimties. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų girdėjęs sklindantį triukšmą, ar kitus garsus iš koridoriaus ar lauko pusės, kurie būtų neleidę užmigti.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo kameros ir tualeto patalpose nebuvo įrengtos tinkamos oro vėdinimo sistemos. Teismas nurodė, kad LKT pateikė įrodymus, ginčijamos patalpos fotonuotraukas, patalpos planą bei techninį planą, kuriame numatyta, kad patalpos vėdinimas atitinka teisinį reglamentavimą ir numatytas oro greičio judėjimo sąlygas higienos normose. Patalpoje sumontuotos mechaninės vėdinimo sistemos, patys oro tiekimo įrenginiai atitinka EN/ ISO keliamus standartus. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai.
Atsiliepimas
Teismas akcentavo, kad LKT atsiliepime nurodė, kad užtikrinant Taisyklių reikalavimus 2004 m. buvo atlikta renovacija, tą patvirtina į bylą pateiktas patalpų techninis planas ir aiškinamasis raštas. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad patalpose yra sumontuotos mechaninės oro ventiliacijos turbinos ir sudaryta galimybė vėdinti patalpas. Teismas nenustatė pagrindo netikėti LKT pateikta informacija, kurios pareiškėjas nepaneigė. Todėl teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklėse ar Higienos normose nustatytas sąlygas. Teismo teigimu, pareiškėjas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kaip kalėjimo pareigūnai ir kada jam neleido vėdinti patalpų, konkrečių įvykusių incidentų neužfiksuota ir LKT nebuvo pradėjusi tyrimų dėl higienos normos nesilaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, jog kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar sudarė tam sąlygas, be to nenustatyta, kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad Kalėjimo SPP kamerų tipo patalpoje pareigūnai bei kiti įstaigos darbuotojai neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, yra neįrodyti. Teismo teigimu, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nesietini priežastiniu ryšiu su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nevertino.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LKT) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas buvo šališkas ir dėl to netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas neįvertino realių gyvenimo sąlygų kalinimo įstaigoje. Patalpos įstaigoje buvo vėdinamos tik per langą, patalpose buvo šalta ir drėgna.
LKT pateikia klaidingą informaciją, kuria nėra pagrindo remtis.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
LKT atsiliepime pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina kalinimo įstaigų įrengimo normos nėra pagrindas reikalauti, o teismui priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė konkrečiais įrodymais. LKT sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti iš LKT 3 500 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, kadangi nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo teismo vertinimu ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus bei priėjo prie nepagrįstų išvadų.
Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai yra pagrindas pripažinti, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas įvertino visus įstatymų nustatyta tvarka surinktus įrodymus ir minėtais įrodymais pagrindžia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymų, kurių visumos pakako byloje skundžiamam sprendimui priimti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui, todėl, atsakydama į apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, pateikia papildomus argumentus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neįvertino kalinimo sąlygų Kalėjimo SPP patalpose, kad šios patalpose buvo drėgna, šalta, buvo netinkamas vėdinimas, o teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo medžiaga ir priėjo prie nepagrįstų išvadų. Šie argumentai atmestini. Pareiškėjas šiuo aspektu apeliaciniame skunde tik tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikta medžiaga yra klaidinga, tačiau plačiau šių teiginių nekonkretizavo. Pareiškėjas nenurodė, kokie būtent įrodymai yra klaidingi (nekorektiški), išskyrus subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio argumentus šiuo aspektu nepateikė daugiau jokių duomenų (paaiškinimų, įrodymų), kurie galėtų paneigti atsakovo atstovo byloje pateikta rašytinę medžiagą, fotonuotraukas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek kiekvieną byloje pateiktą įrodymą atskirai, tiek jų visumą, vertindamas pareiškėjo argumentus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus (dėl sąlygų kalinimo įstaigos SPP patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, t. y. dėl netinkamai įrengtų durų, vėdinimo sistemos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės ir kt.), nurodė teisės aktus ir įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui, subjektyviai nesutikdamas su teismo išvadomis. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių jo skunde nurodytų nusiskundimų neįvertino pirmosios instancijos teismas, taip pat aplinkybių ir argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas, ar netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.