Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-16 · Administracinė byla Nr. eAS-2588-822/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-16
Bylos Nr.
eAS-2588-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04476-2026-4
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-2588-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04476-2026-4 Procesinio sprendimo kategorija 49 (N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. Sprendimas) vykdymą sustabdyti laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Nesustabdžius Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymo, pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas išsiuntimo procesas. Dėl to pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur (duomenys neskelbtini).

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, bet netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė argumentų, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galimai atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo argumentai dėl (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamuoju atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino (ABTĮ 70 str.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2025 m. Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas akcentuoja, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę kiltų grėsmė patirti persekiojimą (grėsmė kyla gyvybei ir sveikatai). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog reikėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jam galinčią kilti žalą, jeigu būtų nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neatitinka prieglobsčio bylų esmės – šiuo atveju grėsmė kyla asmens gyvybei ir sveikatai dėl kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, dėl ko yra ir prašoma suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų, kokia žala jo gyvybei ar sveikatai galėtų kilti kilmės valstybėje. Pareiškėjas akcentuoja, kad visose prieglobsčio bylose keliamas klausimas – ar pareiškėjo kilmės šalyje jam gresia pavojus, t. y. ar jis gali grįžti į kilmės valstybę. Tik atsakius į šį klausimą, asmuo gali būti perduodamas kilmės šaliai. Galimi atvejai, kai asmeniui nesuteikiamas prieglobstis, tačiau kartu priimamas sprendimas dėl jo išsiuntimo negalimumo. Tai išskirtiniai atvejai prieglobsčio bylose, kai nereikia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl prieglobsčio prašytojų išsiuntimo, o visais kitais atvejais turėtų būti priimamas sprendimas dėl draudimo išsiųsti pareiškėją, kol teisme nagrinėjama byla dėl prieglobsčio jam suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, jog reikėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jam galinčią kilti žalą, jeigu būtų nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neatitinka prieglobsčio bylų esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-556/2026).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS- 1433-624/2025).

Bylos duomenys patvirtina, kad VSAT 2025 m. Sprendimu nuspręsta: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 48 mėn.; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsogyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėn. 2025 m. Sprendimas priimtas, nes asmuo per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą sustabdyti, laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ne Migracijos departamentas, o VSAT, todėl Migracijos departamento nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 27⁵ dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (toliau – ir ESTT), tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-1433-624/2025 ir ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465)

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo, skubos tvarka išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pateikiant skundą dėl Sprendimo, jam neužkertamas kelias prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl 2025 m. Sprendimo vykdymo sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir ginčija teisme Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o tai daro įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises (taip pat žr., pvz., LVAT 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-492/2026).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir atsižvelgdama į tai, kad, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jo teisė į efektyvią teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje bus išspręstas pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas, būtų esmingai apsunkinta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jis faktiškai negalės veiksmingai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, taip pat į tai, jog jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant tinkamai užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutarties dalis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo V. Z. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjo V. Z. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti. Sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė