Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-03-25 · Administracinė byla Nr. eAS-827-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-25
Bylos Nr.
eAS-827-492/2026
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
U. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-827-492/2026
Teisminio proceso 3-61-3-00447-2026-8
Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė tenkinti skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27910 (toliau – ir Sprendimas 1) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 25S201752 (toliau – ir Sprendimas 2) vykdymą, t. y. uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1 teisėtumo.

Pareiškėjas prašymą ir būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, pareiškėjas netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas jo išsiuntimas į kilmės šalį.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas konstatavo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti tenkinamas, nes toks reikalavimas išeina už šios nagrinėjamos administracinės bylos ribų, kadangi sprendimo, kurio vykdymą prašo stabdyti pareiškėjas, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik dėl tų reikalavimų, kurie reiškiami nagrinėjamoje byloje.

III.

Pareiškėjas U. A. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VSAT Sprendimo 2 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo 1.

Pareiškėjas teigia, kad siekia gauti prieglobstį, tačiau yra priimtas Sprendimas 2 išsiųsti jį į kilmės valstybę, o nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdymo, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas pažymi, kad teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą t.y. panaikinus Sprendimą 1 ir įpareigojus Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo 1 apskundimas nesustabdo Sprendimo 2 vykdymo, taip pat asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, o VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl nesustabdžius Sprendimo 2 vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo 1 pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodo, kad nors Sprendimas 2 nesusijęs su skunde pareikštu reikalavimu, tai nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. sustabdyti Sprendimo 2 vykdymą.

Pareiškėjas pažymi, kad išdėstė skunde nesutikimo su Sprendimo 1 argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Migracijos departamentas nurodo, kad išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, sprendimas priimtas nesuteikti prieglobsčio, nes nustatyta, jog prieglobsčio prašymo motyvai nėra nuoseklūs, detalūs, taip pat pasakojimas nėra paremtas patikimais objektyviais įrodymais ir nepagrindžia pareiškėjo tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Pareiškėjui neatitikus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas pažymi, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

Migracijos departamentas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmos instancijos teismui skunde, nei atskirajame skunde nenurodė, kokia tiksliai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl išsiuntimo į kilmės šalį savaime nereiškia, jog bus padaryta didelė neatitaisoma žala. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nedetalizavo galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas žalą siejo su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galbūt gali kilti vykdant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės išeina už nagrinėjamos administracinės bylos ribų, kadangi sprendimo, kurio vykdymą prašo stabdyti pareiškėjas, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-556/2026).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS- 1433-624/2025).

Pareiškėjas pažymi, kad nesustabdžius Sprendimo 2 vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo 1 pagrįstumo, todėl priėmus pareiškėjui palankų sprendimą jam bus padaryta neatitaisomai didelė žala.

Bylos duomenys patvirtina, kad VSAT Sprendimu 2 nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nes pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra Įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 27⁵ dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (toliau – ir ESTT), tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-1433-624/2025 ir ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465)

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą 1, kuriuo, skubos tvarka išnagrinėjęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pateikiant skundą dėl Sprendimo 1, jam yra neužkertamas kelias, prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Sprendimo 2 vykdymo sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir ginčija teisme Sprendimą 1 dėl prieglobsčio nesuteikimo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o tai daro įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir atsižvelgdama į tai, kad, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jo teisė į efektyvią teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje bus išspręstas pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas, būtų esmingai apsunkinta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jis faktiškai negalės veiksmingai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, taip pat į tai, jog jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant tinkamai užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutarties dalis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo U. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo U. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti.

Sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 25S201752 vykdymą iki kol bus išnagrinėti administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 26S27910 teisėtumo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė