Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. sausio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2026 m. liepos 30 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuojant, kad Institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nei pareiškėjo parodymai, nei kiti objektyviai surinkti duomenys nepatvirtina buvus objektyviuosius ANK 481 straipsnyje ir 518 straipsnyje numatytų nusižengimų požymių.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad Institucijos tyrėja tyrimą atliko išsamiai. Institucijos 2026 m. balandžio 29 d. nutarime yra įvykdytas šiurkštus ir sąmoningas įrodymų atrankos pažeidimas: tyrėja savo nutarime aplamai nefiksuoja, nemini ir teisiškai neįvertina paskutinio 2026 m. sausio 5 d. pažeidėjo APA1 persekiojimo etapo bei jo gautų žinučių. Nutarime buvo visiškai nutylėtas pats svarbiausias ir galutinis agresoriaus turtinis reikalavimas: „Ir tu krc kosmonaute mažink kaina čia“. Pabrėžtina, kad šis reikalavimas sekė ne po pirminio pasiūlymo paimti prekę už 700 Eur vietoje skelbiamos 2000 Eur sumos (2025 m. gruodžio 14 d.) ir ne po įprastų įžeidimų, o buvo tiesioginis tęsinys po nuoseklių, baimę sukėlusių grasinimų fiziniu smurtu, išsakytų 2025 m. gruodžio 15 ir 27 dienomis. Šis tyčinis esminių įrodymų bei 2026 m. sausio 5 d. išbraukimas iš nutarimo leido policijai dirbtinai iškraipyti įvykių chronologiją ir sukurti melagingą versiją apie neva „įprastas derybas“. Toks esminių faktų paslėpimas sprendime tiesiogiai pažeidžia ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius pareigūnus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes. Teismas, palikdamas galioti sprendimą, kuris priimtas nuslėpus dalį įrodymų, pats sankcionavo teisinį broką.

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad APA1 veiksmai neva „neperžengė privataus konflikto ribos“, nes jis pats žinučių viešai neplatino ir kitiems asmenims nerodė. Pabrėžia, kad ši teismo išvada yra išimtinai hipotetinė ir negrindžiama jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad APA1 apskritai nebuvo apklaustas, o jo skaitmeninė aplinka (telefono aparatas, paskyros) nebuvo apžiūrėta. Teismas rėmėsi tik formaliu UAB „D“ raštu apie tai, kaip veikia sisteminiai pokalbiai, tačiau visiškai netyrė pačio APA1 faktinių veiksmų kitoje aplinkoje (kam jis visiškai legaliai ar nelegaliai rodė savo telefono ekraną ar siuntė ekrano nuotraukas). APA1 žinutėse atvirai demonstruoja teisinį nihilizmą ir cinizmą, teigdamas: „...čia lietuva ir niekas neegzistuoja...“, neva įstatymai jam negalioja. Asmuo, pasižymintis tokiu įžūlumu, turi tiesioginį motyvą savo nusikalstamu elgesiu bei nebaudžiamumu girtis prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimą išsamiai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes, nes padarė kategoriškas išvadas apie viešumo trūkumą neatlikęs elementarių tyrimo veiksmų – įtariamojo apklausos.

Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad žinutės buvo parodytos pareiškėjo motinai ir kitiems artimiesiems, nurodydamas, jog tai nesudaro viešumo požymio, nes informaciją atskleidė jis pats. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad nuoseklūs grasinimai „pagauti kelyje“ ir „duoti bankę į veidą“, „lavonas“, „gautum bliuzge prisestum“, privertė jį realiai keisti kasdienius įpročius ir nešiotis savigynos priemones. Žinutės artimiesiems buvo parodytos priverstiniu būdu, išskirtinai siekiant savigynos ir prevencijos (įspėjant šeimą apie realią fizinio smurto grėsmę). APA1 veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu iššaukė tai, kad buvo šiurkščiai sutrikdyta ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių rimtis, o tai visiškai atitinka ANK 481 straipsnio saugomų vertybių pažeidimo sudėtį.

Apylinkės teismo išvada, kad imperatyvus reikalavimas „Ir tu krc kosmonaute mažink kaina čia“, išsakytas 2026 m. sausio 5 d., nesudaro savavaldžiavimo sudėties, nes tai neva buvo tik „derybos“, yra teisiškai ydinga. Teismas padarė esminę klaidą – atskyrė pažeidėjo veiksmus į izoliuotus fragmentus ir neįvertino jų visumos bei tiesioginio priežastinio ryšio. Prieš išsakydamas minėtą reikalavimą 2026 m. sausio 5 d., APA1 2025 m. gruodžio 15 ir 27 dienomis sistemingai grasino fiziniu smurtu („gautum bliuzge prisestum“, „bankes i veidą gausi“, „lavonas“). Šie grasinimai nebuvo savarankiški emocijų protrūkiai – jie buvo tikslingai panaudoti kaip įrankis jo laisvai valiai palaužti. Chronologiškai sekęs reikalavimas „mažink kaina“ buvo paruoštas būtent prieš tai išsakytų grasinimų pagrindu, siekiant psichologinio spaudimo dėka priversti pareiškėją perleisti turtą pažeidėjui naudingomis sąlygomis. Tai, kad skelbime buvo aiškiai nurodyta sąlyga „kaina galutinė“, patvirtina, kad iš anksto atsisakė derybų, o APA1 savavališkai, naudodamas smurtą, bandė įgyvendinti tariamą teisę reguliuoti svetimo turto kainą nuo 2000 Eur iki 700 Eur. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidė įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką ir visiškai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo sudėtį.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo leisti šiurkštūs, esminiai procesiniai pažeidimai, kurie suvaržė pareiškėjo įstatymines teises ir patvirtino pagrįstą abejonę dėl teisėjos nešališkumo: teisėja, pažeisdama ANK 632 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdama nagrinėti bylą, nepatikrino, ar teismo posėdyje dalyvavusi policijos pareigūnė turi tinkamą, Institucijos atstovavimą patvirtinantį įgaliojimą. Teisėja neteisėtai leido šiai įgaliojimų neturinčiai pareigūnei teismo posėdžio metu reikšti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo galimybių bei dėl pareikšto teisėjos nušalinimo klausimo. Tik vėliau, supratusi savo pačios neatidumą ir akivaizdžią klaidą, teisėja nutarė neleisti tyrėjai dalyvauti bylos nagrinėjime ir buvo priversta atidėti bylos nagrinėjimą. Šis faktas rodo išankstinį teismo palankumą institucijai ir paviršutinišką proceso vedimą. Tame pačiame teismo posėdyje teisėja šiurkščiai pažeidė ANK 633 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi proceso dalyvių teisė daryti posėdžio garso įrašą. Pareiškėjas prieš posėdį teismui aiškiai pranešė, jog įgyvendindamas savo įstatymines teises darys teismo posėdžio garso įrašą. Teisėja, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir veikiant savavališkai, nuo pat posėdžio pradžios nepagrįstai uždraudė jam naudoti garso įrašymo priemones. Garso įrašą daryti teisėja leido tik gerokai vėliau - po to, kai pati išsprendė savo nenusišalinimo klausimą. Neteisėtas garso įrašymo ribojimas nuo pat pirmos posėdžio sekundės, kai įrašas buvo daromas išskirtinai procesinių teisių užtikrinimo tikslais ir niekaip netrikdė teismo darbo, šiurkščiai suvaržė pareiškėjo teises. Teisėja nepagrįstai atsisakė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nors egzistavo visi BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai (taikomi per ANK nuostatas), kuomet proceso dalyviai motyvuotai nurodo aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Pirmiau išvardyti teisėjos veiksmai - neteisėtas nukentėjusiojo teisių ribojimas daryti įrašą posėdžio pradžioje bei nelegalus įgaliojimų neturinčios pareigūnės pozicijos išklausymas - jam, kaip pareiškėjui, sukūrė visiškai objektyvų ir pagrįstą pagrindą abejoti teisėjos neutralumu bei objektyvumu. Procesas buvo vedamas šališkai ir vienašališkai, nukentėjusiojo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padaryta išvada, kad APA1 veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 518 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėties požymių ir prašo grąžinti bylos medžiagą tirti iš naujo privalomai apklausiant APA1 ir patraukant jį administracinėn atsakomybėn pagal nurodytus ANK straipsnius. Taip pat pareiškėjas kelia teismo šališkumo klausimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius esminius procesinius pažeidimus, suvaržiusius jo teises ir sukėlusius abejonę dėl teisėjos šališkumo. Kaip vieną iš padarytų procesinių pažeidimų nurodė tai, kad prieš pradėdama nagrinėti bylą teisėja nepatikrino, ar Institucijos atstovė turi įgaliojimą atstovauti teisme ir leido šiai atstovei reikšti nuomonę dėl galimybės nagrinėti bylą bei dėl pareikšto teisėjai nušalinimo. Šiuo atveju sutiktina, kad prieš paskelbiant kokia administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama, bylą nagrinėjanti teisėja nepatikrino pareigūnės įgaliojimo atstovauti Instituciją teisme, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, šis klausimas buvo išspręstas pradinėje bylos stadijoje, bylos nagrinėjimas iš esmės, kaip tą numato ANK 632 straipsnio 5 dalis, nebuvo pradėtas. Konkrečių aplinkybių kaip nepatikrinus įgaliojimų apimties buvo pažeistos procesinės pareiškėjo teisės, jis nenurodė.

Teismo šališkumą pareiškėjas grindžia ir aplinkybe, kad teismas nuo pat posėdžio pradžios neleido jam daryti posėdžio garso įrašo, kaip tą numato įstatymas. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad dėl to paties pagrindo pareiškėjas pareiškė teisėjai nušalinimą ir 2026 m. liepos 13 d. nutartimi teisėja nutarė nenusišalinti. Nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl nušalinimo instituto, subjektyviųjų ir objektyviųjų nušalinimo pagrindų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tų pačių argumentų nekartos. Be to, paskelbus nutartį dėl teismo nenusišalinimo pareiškėjui bylą nagrinėjanti teisėja išaiškino dėl garso įrašų darymo tvarkos, t. y. kad nors ANK 633 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui, tačiau tą daryti gali tik teismą informavus ir gavus teismo leidimą, kadangi kaip numatyta ir įstatyme, naudoti garso įrašą galima tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais, todėl pareiškėjas, prieš darydamas garso įrašą, turi apie tai pranešti teismui, pranešti savo garso įrašo darymo tikslus, turi būti išsiaiškinama, ar toks įrašo darymas netrukdys procesui, taigi šios visos aplinkybės turi būti išsprendžiamos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimo, t. y. kaip teismas ir nurodė – prašymų stadijoje. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia žemesniojo teismo pozicija sutinka ir atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje yra daromas garso įrašas, kuris yra teismo posėdžio protokolo sudėtinė dalis, ir asmuo, manydamas, kad jo procesinės teisės pažeistos dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, t. y. pradinėje stadijoje, gali susipažinti ir pasidaryti kopijas teismo posėdžio protokolo, tame tarpe ir garso įrašo. Šiuo atveju apygardos teismas, perklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinius pažeidimus, kurie suvaržė pareiškėjo teises, ar kad teismas buvo šališkas. Aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais ir atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog APA1 veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir išvadomis bei naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais vertinimais apie analizuojamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022).

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar rodė tokius gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar kitais tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą normą, būtina visų pirma nustatyti, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ar rodomi tokie gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių, nurodant konkrečius veiksmus, kurie vertinami kaip įžeidžiamas kibimas (pavyzdžiui, įkyrus, nepriimtinas ar žeminantis orumą lindimas prie kitų asmenų), arba kitus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, aišku, nurodant konkrečius asmens veiksmus (pavyzdžiui, veiksmus, kurie gali sutrikdyti ar sutrikdė įstaigų veiklą, atitraukti ar atitraukė asmenis nuo jų veiklos, sukelti ar sukėlė kitiems asmenims išgąstį, šoką, juos pažemino ir pan., tokie veiksmai gali būti tiek fizinio pobūdžio, tiek reiškiami žodžiais ir kt.).

Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pareiškėjo buvo įkeltas skelbimas, kuriame pareiškėjas pardavinėjo elektrinį paspirtuką. Toje pačioje platformoje nustatyta galimybė registruotiems vartotojams rašyti žinutes, teikti užklausas dėl parduodamų prekių. Pareiškėjas pateikė iš kito asmens dėl skelbimo gautas žinutes 2025 m. gruodžio 14, 15, 27 dienomis, taip pat 2026 m. sausio 5 d. Įvertinus gautų žinučių įžeidžiamą ir grasinantį pobūdį, pareiškėjas prašė pradėti žinutes rašiusio asmens atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę, vėliau, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą – administracinių nusižengimų teiseną. Institucija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo teisenas nepradėti nesant administracinių nusižengimų sudėties.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas pritaria tiek Institucijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, tiek apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kurios yra išsamios ir argumentuotos, dėl ko tapačių argumentų apygardos teismas nekartos, o pasisakys tik dėl esminių aplinkybių.

Sutiktina, kad pareiškėjo gautos žinutės yra nekorektiškos, įžeidžiančios ir galinčios sukelti neigiamus jausmus, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog internetiniame skelbimų portale vartotojui yra sudarytos galimybės sulaukus žinutės iš kito asmens – pokalbį blokuoti ar pranešti portalo administracijai. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas, net ir sulaukęs kito vartotojo žinučių, kurios jo manymu buvo įžeidžiančios jo asmenį ir grasinančios, asmeniui toliau atsakinėjo, jo neužblokavo, dėl ko negali būti vertinamas ir veikos sistemingumas, kaip tą nurodo pareiškėjas skunde. Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno vartotojo duomenys portale yra šifruojami, su kuo pirmosios instancijos teismo posėdyje sutiko ir pats pareiškėjas. Tad nei pareiškėjo, kaip skelbimo autoriaus, nei asmens, iš kurio jis sulaukė žinučių, asmens duomenys skelbime viešai ar susirašinėjimo lauke skelbiami nebuvo, dėl ko net ir išsakyti asmens grasinimai ar įžeidimai nebuvo nukreipti į konkretų pareiškėjo asmenį, nors pareiškėjas teigė manantis priešingai.

Nors pareiškėjas vertina, kad internetinė svetainė laikytina viešąja erdve, vis tik aukštesnysis teismas pritaria skundžiamuose procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, jog tarp pareiškėjo ir APA1 vykęs susirašinėjimas yra privataus pobūdžio, kurio kiti pašaliniai asmenys, skelbimų portalo lankytojai, neturi galimybės pamatyti. Todėl tiek konfliktas, tiek išsakyti necenzūriniai, įžeidžiantys ar grasinančio pobūdžio pasisakymai laikytini privačiais. Pareiškėjas skunde kelia nepagrįstas prielaidas, kad asmuo galėjo savo siųstas žinutes parodyti tretiesiems asmenims, tačiau net ir nustačius tokias aplinkybes, vis tik šie duomenys nesudarytų administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas didelį dėmesį skunde teikia aplinkybėms, kad nebuvo apklaustas APA1 . Administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, kad tiek Institucija, tiek ir teismas bandė surasti asmenį, tiek skambindami žinomais telefono numeriais, tiek siųsdami šaukimus žinomu paskutinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau su asmeniu susisiekti nepavyko, šaukimai jam grįžo neįteikti. Patikrinus informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad ir kitose asmens atžvilgiu vykstančiuose procesuose dokumentų APA1 įteikti nepavyksta, dėl ko jie įteikiami ar asmuo apie procesą informuojamas viešo paskelbimo būdu. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kiekviena priemonė turi būti proporcinga siekiamam tikslui. Šiuo atveju įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo teisena APA1 nepradėta, jokie procesiniai veiksmai, numatyti ANK 596-597 straipsniuose, būtų neproporcingi siekiamam tikslui ir pažeistų asmens teises.

Atmestini ir pareiškėjo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje – savavaldžiavimas. Priešingai nei nurodė apeliantas, kad nagrinėjamu atveju yra tipinis vadovėlinis savavaldžiavimo atvejis, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aptarė šio administracinio nusižengimo sudėtį, pobūdį, padarymo būdą ir kitus teorinius aspektus. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog portalo vartotojas „cloo****@****“, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra APA1 , į pareiškėjo parduodamą daiktą neįgijo nei tikros, nei tariamos teisės. Pareiškėjas paspirtuko neperdavė APA1 , nė vienu momentu neprarado jokių valdymo teisių į paspirtuką, kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdyje – jis vis dar su paspirtuku važinėja. Pritartina, jog tarp šalių klostėsi ikisutartiniai santykiai, kai vienas asmuo parduoda daiktą, o kitas derasi dėl kainos, nors tą daryti pasirenka itin neetiškus metodus. Vien žinučių parašymas, siekiant, kad būtų sumažinta parduodamo daikto kaina, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra įgyvendinama, kokia nors tariama teisė. Kaip jau minėta, APA1 pasiūlius mažesnę nei skelbime nurodytą kainą, pareiškėjas turėjo teisę šio pasiūlymo atsisakyti, tęsti derybas ir / ar bendravimą su asmeniu nutraukti blokuodamas pokalbį, o apie neetišką kito vartotojo elgesį pranešdamas portalo administracijai. Taigi, nors šiuo atveju prašymas sumažinti parduodamo paspirtuko kainą yra peržengiantis etikos ir padorumo ribas, lydimas įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių ir pasisakymų, kas apygardos teismo vertinimu, yra netoleruotina, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios savalaldžiavimo sudėties požymius, už ką asmeniui kiltų atsakomybė pagal ANK 581 straipsnį.

Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrindamas, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Žemesnės instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą ir PRS1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.