Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (reg. Nr. I-12568/2025), prašydamas panaikinti Tarnybos ir Vilniaus kalėjimo sprendimus bei atsakymus į jo kreipimusis, įpareigoti jo prašymus ir skundus išnagrinėti iš naujo, taip pat priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. lapkričio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. įskaitomai, aiškiai ir atskirai nuo faktinių aplinkybių suformuluoti reikalavimus, paaiškinti kiekvieno ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus, konkretizuoti žalą sukėlusius veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį; teismas atkreipė dėmesį, kad dalis skundo reikalavimų yra savarankiški, o patikslinant skundą pareikšti nauji reikalavimai, grindžiami kitais veiksmais ir sprendimais, todėl šioje byloje negali būti nagrinėjami; teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis turi pagrįsti prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikti duomenis apie turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą iki 2025 m. gruodžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Taip pat teismas pakartojo ankstesnius nurodymus dėl skundo reikalavimų ir jų pagrindimo, priedų pateikimo bei naujų reikalavimų reiškimo.

Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 10 d. prašyme, teisme gautame 2025 m. gruodžio m. 15 d. (reg. Nr. DOK-59282), prašė pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, o su 2026 m. sausio 5 d. prašymu, teisme gautu 2026 m. sausio 8 d. (reg. Nr. DOK-1353), pateikė Teisingumo ministerijos 2025 m. gruodžio 15 d. atsakymą bei prašė iš naujo spręsti dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir atsisakė jį priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo skundą laikė nepaduotu, aiškiai nenurodė skundo trūkumų, todėl pareiškėjui neaišku, ką jis turi patikslinti, kuris skundo reikalavimas neaiškus, nesuprantamas ar neįskaitomas. Pareiškėjas nurodo vadovavęsis ginčijamuose aktuose pateikta apskundimo tvarka ir apskundimo terminų nepraleidęs, o teismas nepaaiškino, kurio sprendimo apskundimo terminas yra praleistas. Be to, teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neatsižvelgė į tai, kad teismų priteistos žalos atlyginimo sumos pareiškėjui neišmokėtos, o žiniaraštyje nurodytos išlaidos savaime nepatvirtina pareiškėjo turimų pajamų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir pareiškėjo reikalavimas. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas.

ABTĮ 34 straipsnyje nurodyta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal ABTĮ 37 straipsnį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo 2025 m. spalio 3 d. skundo (reg. Nr. I-12568/2025), 2025 m. spalio 28 d. patikslinto skundo (reg. Nr. DOK-49615) ir vėliau pateiktų procesinių dokumentų turinį, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškiai nurodė šalintinus skundo trūkumus ir dėl to pareiškėjas objektyviai negalėjo jų pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjui konkrečiai nurodė įskaitomai, aiškiai ir atskirai nuo faktinių aplinkybių suformuluoti savo reikalavimus, paaiškinti kiekvieno ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo pagrindus, o reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo – konkretizuoti žalą sukėlusius veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad patikslintame skunde buvo pareikšta naujų reikalavimų, grindžiamų kitais administraciniais sprendimais ir veiksmais, ir išaiškino teisę dėl tokių reikalavimų kreiptis į teismą atskiru skundu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai, susiję su administracinio ginčo pagrindo ir dalyko formulavimu, ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį skundą. Pažymėtina, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024; kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo patikslintame skunde buvo suformuluota daug savarankiškų reikalavimų, susijusių su skirtingais Vilniaus kalėjimo ir Tarnybos sprendimais, skirtingais pareiškėjo prašymais ir skundais, taip pat keli reikalavimai dėl skirtingo dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, dalis patikslintame skunde pareikštų reikalavimų nebuvo nurodyti pradiniame skunde. Esant tokiai procesinio dokumento struktūrai, aiškus kiekvieno reikalavimo dalyko ir jo faktinio pagrindo atskyrimas buvo objektyviai būtinas siekiant nustatyti būsimos administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus, kuriais jis kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų jo teisių gynimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, siūlydamas pareiškėjui nuosekliai, išsamiai ir aiškiai nurodyti skundo faktinį pagrindą ir skundo dalyką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartyje pateikti nurodymai nebuvo abstraktūs. Iš jų pareiškėjas galėjo suprasti, kad turi pateikti tokį procesinį dokumentą, iš kurio būtų galima aiškiai nustatyti, kokį konkretų administracinį aktą ar veiksmą jis ginčija, konkrečias faktines aplinkybes ir tai, kaip, pareiškėjo manymu, pažeistos jo teisės, kokio teisinio rezultato prašo ir, jeigu prašo atlyginti žalą, su kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais sieja atitinkamą žalą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas po teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo nepateikė vientiso patikslinto skundo, kuriame minėti trūkumai būtų pašalinti. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 19 d. prašyme, teisme gautame 2025 m. lapkričio 21 d. (reg. Nr. DOK-54753), prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šio prašymo teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartyje pakartojo ankstesnius nurodymus dėl skundo reikalavimų ir jų pagrindimo, priedų pateikimo bei naujų reikalavimų reiškimo. Tačiau ir po šios nutarties pareiškėjas nepateikė galutinio procesinio dokumento, atitinkančio nurodytus ABTĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo 2025 m. lapkričio 6 d. ir 2025 m. gruodžio 2 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Šių trūkumų nepašalinimas buvo pakankamas savarankiškas pagrindas taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – laikyti skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Esant šiai išvadai, atskirojo skundo argumentų dėl skundo padavimo termino laikymosi bei pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo išsamus vertinimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, nes nustatytų ir nepašalintų skundo turinio trūkumų pakanka skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai palikti nepakeistai.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.