- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-520-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06480-2026-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Civilinis ieškovas
- NKA1
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. gegužės 26 d.
NUT1 paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą kardomosios priemonės netaikyti.
Iš NUT1 priteista civiliniam ieškovui NKA1 50,00 Eur žalos atlyginimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 nuspręsta nepriteisti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2026 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) nakvynės namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie ant suoliuko sėdėjusio nukentėjusiojo NKA1 , pareikalavo pinigų pasakydamas: „duok pinigus“, o nukentėjusiajam nepaklusus ir bandant pasitraukti nuo jo, jis ranka laikė nukentėjusįjį neleisdamas jam atsistoti ir išeiti, ir dar kartą pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, o jų negavęs panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį kumščiu jam į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, akivaizdžiai grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas: „gausi peilį“, iš kišenės išsitraukęs peilį pridėjo jį prie nukentėjusiojo šono, taip tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, reikalavo pinigų, o po to iš nukentėjusiojo marškinių kišenės pagrobė pinigus – 50,00 Eur, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad NUT1 kaltė patvirtinta jo paties parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais - įvykio vietos, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros, savanoriškų daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą minimaliam.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis NUT1 apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį nesant surinktų neginčijamų tvirtų įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, paskirtą bausmę švelninti – taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, nes baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, arba taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.
Skunde nuteistasis pažymi, jog teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, išskyrus aplinkybę, kad rankoje turėjo peilį ir grasino nukentėjusiajam, kadangi taip nebuvo. Jis nukentėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde nuteistasis reiškia abejonę, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar tai buvo civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepatenka į baudžiamojo įstatymo apibrėžtą veiką (BK 180 straipsnio 1 ar 2 dalis), kadangi ryte jis grąžino paskolintus pinigus, o vėliau vėl bandė pasiskolinti.
Skunde nuteistasis nurodo tokias įvykio aplinkybes: 2026 m. vasario 21 d. pas jį į (duomenys neskelbtini) atėjo nukentėjusysis NKA1 atsiimti anksčiau paskolintų pinigų. Jis jam grąžino 80,00 Eur, tai buvo ryte, po to jam pritrūko pinigų alkoholiui pirkti, ir jis vėl nuėjo pas nukentėjusįjį pasiskolinti pinigų. NKA1 neapsisprendė, ar duoti, ar neduoti pinigų. Jam būnant pas NKA1 , atėjo budinti LUD5 , kuri liepė išeiti. Jis nuėjo į rūkymui skirtą vietą, ten vėl susitiko NKA1 ir vėl pradėjo prašyti pinigų. Jam pažadėjo, kad kitą dieną grąžins. NKA1 pasakė, kad turi pinigų marškinių kišenėje, lyg jau norėjo duoti, paskolins sakė, jis skubėdamas griebė ranka už kišenėlės, gal ir nuplyšo dalis marškinių kišenėlės, paėmė 50,00 Eur, o ar dar liko pinigų - nežino. Peilio neturėjo, juo negrasino. Grįžo į kambarį, persirengti, perlipo per vartelius ir išėjo į miestą, ketindamas įsigyti alkoholio. Galimai prieš nuplėšdamas kišenę delnu palietė nukentėjusiojo dešinį skruostą, tačiau tyčios suduoti nukentėjusiajam nebuvo. Išėjęs per vartelius, sutiko LUD3 , kuris ėjo namo. Jis buvo sulaikytas policijos (duomenys neskelbtini), prie 31 namo, policija pas jį draudžiamų daiktų nerado. Pinigai liko mažojoje džinsų kišenėje. Su nukentėjusiuoju santykiai geri, gal būt nukentėjusysis apkalba dėl peilio todėl, kad jis dar buvo ne visai apsisprendęs dėl pinigų davimo.
Skunde nuteistasis teigia, kad liudytojas LUD4 jį gali apkalbėti dėl panaudoto fizinio smurto ir kad matęs pas jį peilį, nes jis nesidalina alkoholiu. Be to, LUD4 prastai mato, jam netgi skaityti reikia akinių, ir negalėjo įžiūrėti konkrečiai, ar pas jį kas buvo rankoj. Peilio pas jį rankoj nebuvo, ir jis negrasino. Policija sulaikiusi jį jokio peilio nerado, jokio peilio neužfiksavo ir filmavimo kamera. Liudytoja LUD5 teisme parodė, kad matė tik vaizdą, kaip buvo prašoma pinigų, smurto nematė. Toje vietoje, kur įvyko konfliktas yra filmavimo kamera, prašė, kad parodytų vaizdo įrašą, jei būtų vaizdo įrašas, matytųsi, kad pas jį jokio peilio nebuvo. Jei būtų buvęs peilis, ir juo būtų grasinta, peilis turėjo būti išimtas, tokio daikto kaip peilis, jis neturėjo ir negrasino, jis nerastas. Liudytoja LUD1 teisme patvirtino, kad jį sulaikant buvo kalba apie skolą - 55 Eur, kurią jis turėjo grąžinti, to neslėpė, skolą būtų gražinęs sekančią dieną. Liudytojas LUD6 teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad nematė pas jį peilio rankoje, tik iš kalbų girdėjo, gal sakė LUD4 , o jis gerai nemato. Liudytojas LUD2 teisme parodė, kad draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta. Byloje nesurinkta tvirtų nenuginčijamų įrodymų, kad jis, NUT1 , turėjo peilį, o paėmęs nukentėjusiojo pinigus, neneigia, peiliu nukentėjusiajam negrasino.
Dėl paskirtos bausmės nuteistasis skunde nurodo, kad padarė sunkų nusikaltimą, teismas motyvavo dėl ankstesnių teistumų, tačiau neatsižvelgė, kad už paskutinę nusikalstamą veiką jis teistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2020 m. sausio 24 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumai išnykę, kas rodo, kad jis pasitaisė, neteistas, bausmės tikslai pasiekti, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas mamą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad nesutinka tik su vienu dalyku – veikos kvalifikavimu, kadangi peilio tikrai nenaudojo, bausmės dydžio neginčija. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir ne tik perkvalifikuoti veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo NUT1 apeliaciniame skunde ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija nurodant, kad veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir ginčijamos nustatytos aplinkybės dėl peilio panaudojimo darant nusikalstamą veiką, taip pat prašoma trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę ir atidėti bausmės vykdymą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NUT1 2026 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) nakvynės namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie ant suoliuko sėdėjusio nukentėjusiojo NKA1 , pareikalavo pinigų pasakydamas: „duok pinigus“, o nukentėjusiajam nepaklusus ir bandant pasitraukti nuo jo, jis ranka laikė nukentėjusįjį neleisdamas jam atsistoti ir išeiti, ir dar kartą pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, o jų negavęs panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį kumščiu jam į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, akivaizdžiai grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas: „gausi peilį“, iš kišenės išsitraukęs peilį pridėjo jį prie nukentėjusiojo šono, taip tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, reikalavo pinigų, o po to iš nukentėjusiojo marškinių kišenes pagrobė pinigus - 50 eurų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nepažeidė, tinkamai argumentavo ir nurodė, kurie byloje esantys duomenys pagrindžia veikos kvalifikaciją ir nuteistojo kaltę, bei kurie duomenys paneigia nuteistojo versiją, kad tarp asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Su nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei NUT1 nusikalstamos veikos kvalifikacija sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą.
Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje įvykdyta nusikalstama veika – plėšimas, o ne susiklostę civiliniai santykiai įrodo aplinkybės, jog pinigų perdavimas neįvyko savanoriškai, o nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudota prievarta. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, nuteistasis iš nukentėjusiojo pareikalavo pinigų, o nukentėjusiajam atsisakius – laikė nukentėjusįjį ranka neleisdamas atsistoti ir išeiti, vėliau sudavė smūgį į veidą, pagrasino peiliu ir išplėšęs marškinių kišenę, kurioje nukentėjusysis laikė pinigus, pinigams iškritus, NUT1 juos pagrobė ir pasišalino.
Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005)
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį NUT1 veiksmai kaip kvalifikuotas plėšimas inkriminuota atsižvelgiant į tai, jog jis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo nešaunamąjį ginklą – grasino peiliu. Nors NUT1 tvirtina, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes įvykio metu jokio peilio nebuvo, vis tik ši jo versija paneigta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymais, kurie būdami prisaikdinti sakyti tiesą ir įspėti dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė aplinkybes, susijusias su peilio panaudojimu prieš nukentėjusįjį.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po suduoto smūgio NUT1 ir toliau iš jo reikalavo pinigų, pasakė, kad „gausi peilį“ ir jis jam atsakė „bandyk“, tuo metu NUT1 iš dešinės striukės kišenės su dešine ranka išsitraukė peilį, kurį priglaudė jam prie dešinio šono. NUT1 pasakė, kad jei peilį jau išsitraukė tai tegu duria, tačiau jis peilį patraukė ir įsidėjo atgal ir su ta pačia ranka suplėšė marškinių kišenę, kurioje buvo pinigai (1 t., b. l. 46-47, 52-53). Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis NKA1 parodė, jog NUT1 pareikalavus pinigų ir jų nedavus, prasidėjo konfliktas, stipriai gavo per nosį, tada iš kažkur sublizgėjo geležtė, kurios rankena buvo žalia ir tą matė liudytojai. NUT1 pasakė, kad jei jau išsitraukė peilį, tegu ir duria, bet NUT1 nedūrė, o griebė už marškinių, nuplėšė kišenę ir ant žemės iškrito pinigai, kuriuos NUT1 pagriebė (2 t., b. l. 119-120).
Liudytoju apklaustas LUD6 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant lauke kartu su NKA1 ir rūkant ant suoliuko priėjo NUT1 ir reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, o NKA1 vėl atsisakius duoti pinigus, NUT1 išsitraukė peilį, kurį priglaudė prie NKA1 dešiniojo šono ir pats iš NKA1 dešinės pusės marškinių kišenės paėmė ten buvusius 50 eurų, prieš paimdamas pinigus dar sudavė kumščiu į nosies sritį (1 t., b. l. 72). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas LUD6 parodė, kad NUT1 trenkė NKA1 į nosį, sakė, kad papjaus, o NKA1 atsakė, kad pjautų, koks jam skirtumas. NUT1 buvo įrėmęs NKA1 peilį, girdėjo kaip NKA1 pasakė „durk“. Paties peilio jis nematė, jam NKA1 pasakė, kad buvo peilis, tik girdėjo, kaip NKA1 pasakė „durk“.
Liudytoju apklaustas LUD4 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su NKA1 ir LUD6 buvo išėję į lauką parūkyti, kai NUT1 atėjęs reikalavo iš NKA1 pinigų, o šiam atsisakius duoti – vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė NKA1 į nosies sritį. NUT1 išsitraukė peilį, kuris buvo mėlyna rankena, ir dešine ranka priglaudė peilį NKA1 prie dešiniojo šono ir dar kartą reikalavo pinigų, šiam vėl atsisakius, suėmė marškinių kišenę, ir kai ji suplyšo ir pinigai iškrito ant žemės, NUT1 staigiu judesiu juos paėmė ir nubėgo link nakvynės namų vartų, kur pinigus perdavė už vartų buvusiam asmeniui, o grįžęs atgal į nakvynės namus persirengė, ir vėl išėjo, perlipdamas vartus (1 t., b. l. 79, 2 t., b. l. 120-121).
Liudytoja apklausta pareigūnė LUD1 patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vykdami pagal iškvietimą ir turėdami informaciją, jog NUT1 yra pasišalinęs iš įvykio vietos, sulaikė NUT1 einantį gatve, kolega atliko dalinę jo asmens apžiūrą ir nei peilis, nei pinigai pas jį rasti nebuvo, sulaikant apie peilį nepaklausė (1 t., b. l. 98, 2 t., b. l. 120). Pareigūnas LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sulaikius atliko dalinę NUT1 apžiūrą, prie jo jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo, pinigų taip pat nebuvo (1 t., b. l. 104-105) Teisiamajame posėdyje pareigūnas nurodė, jog nukentėjusysis nurodė apie peilį bei pranešėja iš nakvynės namų juos perspėjo, kad pasišalinęs iš įvykio vietos NUT1 gali su savimi turėti peilį, bet sulaikius asmenį peilis rastas nebuvo (2 t., b. l. 120).
Iš policijos pareigūnės tarnybinėje uniformoje esančios vaizdo kameros įrašo matyti, jog nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams nurodė, kad sudavęs smūgį kumščiu į nosį NUT1 pradėjo šūkauti klausdamas ar nori gauti peilį ir nukentėjusysis atsakė, kad „duok peilį“. Pareigūnas nurodė, jog išnaršė visas NUT1 kišenes ir jokio peilio nerado, tačiau tuomet girdisi kaip kiti asmenys patalpoje mini chalatą ir nakvynės namų darbuotoja LUD5 nurodė, kad NUT1 prieš išeidamas persirengė, nes įvykio metu buvo su chalatu. Kad įvykio metu NUT1 buvo su chalatu nurodė ir jis pats apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 118-119).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, kuriuos realizavo NUT1 – laikydamas prispaudęs, panaudodamas fizinį smurtą, o vėliau ir grasindamas peiliu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė iš jo 50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundo prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, visiškai nepagrįstais laiko ir skundo argumentus dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažinimo. Iš nuteistojo duotų parodymų akivaizdu, kad nors išreiškė, jog gailisi dėl to, kas įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau jis savo veiksmus menkino, nurodė, jog nei smurtauti nenorėjo, norėjo tik pasiskolinti, pinigus paėmė, nes pats nukentėjusysis nebuvo apsisprendęs, ar duos pinigų jam ar ne, į veidą gal sudavė netyčia imdamas pinigus, kad panaudojo peilį neigė viso proceso metu. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis nepripažino savo nusikalstamų veiksmų, juos teisino ir menkino, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, ir kad jis prisipažino, bausmė turi būti mažinama trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju NUT1 savo kaltės nepripažino, t. y. nepripažino realizavęs esminės plėšimą kvalifikuojančios aplinkybės – peilio panaudojimo, dėl ko BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju NUT1 padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pritartina ir pirmosios instancijos teismo nustatytai nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apylinkės teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad NUT1 prieš tai teistas net 18 kartų, tarp kurių ir už plėšimus (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį). Nors paskirtas bausmes yra atlikęs ir teistumas išnykęs, vis tik šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Be to, NUT1 eilę kartų baustas administracine tvarka už vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą, paskirtų baudų nemoka. Visi šie duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadas, kad NUT1 sistemingai teisiamas ar baudžiamas administracine tvarka, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdą, ir toliau nesilaiko įstatymų bei daro nusikalstamas veikas, kas rodo, jog yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Už šią nusikalstamą veiką NUT1 paskirta minimali bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant minimalią bausmę, ją atliekant realiai. Nuteistasis su tokiu sprendimu apeliaciniame skunde nesutiko ir prašė taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.
BK 75 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi NUT1 atitinka formalų pagrindą, įtvirtintą BK 75 straipsnio 3 dalyje, kuomet asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas – jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje.
Tačiau be BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).
Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NUT1 po nusikalstamos veikos padarymo sulaikomas nesipriešino, esminių nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių nepripažino, pripažino, kad iš nukentėjusiojo paėmė 50 eurų, išreiškė sutikimą ir norą šią žalą atlyginti. Kaip jau minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui. Bylos duomenys patvirtina, kad NUT1 anksčiau už plėšimus teistas eilę kartų, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias jis atlikinėjo realiai. Didžiąją savo gyvenimo dalį nuteistasis praleido įkalinimo įstaigose. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką NUT1 padarė veikdamas agresyviai, panaudodamas tiek fizinį smurtą, tiek grasindamas peiliu, kas patvirtina ir jo asmens pavojingumą. Visi šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Anksčiau vykdytos laisvės atėmimo bausmės nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik NUT1 visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant realiai.
Dėl proceso išlaidų
Byloje gavus nuteistojo apeliacinį skundą, NUT1 2026 m. liepos 23 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Romaldas Šuliokas. Apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 8 d. gauta minėtos tarnybos 2026 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 103,66 Eur (2 t., b. l. 219).
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia valstybės patirtų išlaidų už NUT1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo NUT1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.